Nors ežį pažįsta kone kiekvienas, šis spygliuotas gyvūnas vis dar slepia ne vieną įdomybę. Jo gyvenimo būdas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių metų laikų stebina net gamtos mylėtojus.
Šiuo metu ežiai ruošiasi žiemoti
Socialiniame tinkle „Facebook“ Labanoro regioninis parkas dalijosi žinia apie ežius – svarbius ekosistemos dalyvius, kurie šiuo metu ruošiasi žiemos sezonui.
Artėjant žiemai šio gyvūno kasdienybė pasikeičia. Dabar svarbiausia užduotis tampa sukaupti pakankamai energijos atsargų ir pasiruošti kelių mėnesių poilsiui.
Be to, prieš užmigdamas žiemos miegu ežys ieško vietos, kuri apsaugotų nuo šalčio, vėjo ir drėgmės. Tam puikiai tinka ne tik miško paklotė, bet ir žmonių kiemuose paliktos lapų krūvos.
„EŽYS – MAŽASIS MIŠKO KELIAUTOJAS, BESIRUOŠIANTIS ILGAM ŽIEMOS MIEGUI
Kai rudens miškuose vis dažniau pasigirsta šaltas vėjas, o žemę nukloja spalvingų lapų kilimas, vienas nedidelis miško gyventojas pradeda ruoštis svarbiausiam metų išbandymui – žiemai. Tai paprastasis ežys – gerai pažįstamas, tačiau vis dar daugybę paslapčių slepiantis Lietuvos gamtos gyventojas.
Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo lėtas, nerangus ir gana pažeidžiamas. Tačiau iš tiesų ežys yra puikiai prie mūsų klimato sąlygų prisitaikęs laukinis gyvūnas, turintis savitą gyvenimo būdą ir nepaprastai įdomių išgyvenimo gebėjimų.
Naktinis miško gyventojas
Ežiai dažniausiai aktyvūs temstant ir naktį. Dienomis jie ilsisi pasislėpę po krūmais, lapų krūvomis, tankioje žolėje ar kitose ramiose vietose.
Jų regėjimas nėra itin geras, tačiau tai kompensuoja puiki uoslė ir klausa. Būtent šie pojūčiai padeda surasti maisto ir laiku pastebėti aplinkos pokyčius.
Ežys yra gana vienišas gyvūnas. Didžiąją metų dalį jis gyvena savarankiškai, o savo teritorijoje keliauja ieškodamas maisto ir saugių poilsio vietų.
Nors jo kūną dengia tūkstančiai spyglių, jie nėra skirti puolimui. Tai pirmiausia apsaugos priemonė. Pajutęs pavojų ežys susiriečia į kamuoliuką, paslepia galvą, pilvą ir kojas, o į išorę nukreipia spyglius.
Kuo minta ežys?
Ežys yra gana naudingas sodo, pievos ir miško gyventojas. Jo pagrindinį maistą sudaro įvairūs bestuburiai gyvūnai: vabalai, vikšrai, sliekai, šliužai, kiti smulkūs bestuburiai.
Kartais jis gali pasimaitinti ir kitais lengvai randamais gyvūninės kilmės maisto šaltiniais.
Ieškodamas maisto ežys daugiausia pasikliauja uosle. Naktį jis tyliai keliauja per žolę, tarp nukritusių lapų ir krūmų, rausdamasis paklotėje bei ieškodamas grobio.
Taip jis prisideda prie natūralios gamtos pusiausvyros, reguliuodamas kai kurių bestuburių populiacijas.
Ruduo – pasiruošimo metas
Ruduo ežiui yra itin svarbus laikotarpis. Artėjant šalčiams, jo kasdienybė pasikeičia – dabar svarbiausia sukaupti pakankamai energijos ilgam žiemos poilsiui.
Ežys intensyviau ieško maisto ir kaupia riebalų atsargas. Būtent jos padės išgyventi laikotarpį, kai gamtoje beveik nebelieka įprasto maisto.
Skirtingai nei voverė, ežys žiemai nekaupia riešutų ar kitų maisto atsargų. Jo atsargos yra sukauptos paties organizme.
Tačiau ne mažiau svarbu rasti tinkamą vietą žiemojimui.
Kaip atrodo ežio žiemos namai?
Prieš užmiegant ežiui reikia saugios, sausos ir nuo šalčio apsaugotos slėptuvės.
Dažniausiai jis renkasi vietas po tankiais krūmais, gyvatvorėmis, medžių šaknimis ar natūraliomis lapų ir šakelių krūvomis.
Iš sausų lapų, žolės ir kitų gamtinių medžiagų susisuka lizdą, kuriame gali saugiai praleisti šaltąjį sezoną.
Tokia slėptuvė nėra atsitiktinė. Ji padeda išsaugoti šilumą, apsaugo nuo vėjo, kritulių ir staigių temperatūros pokyčių.
Todėl rudenį nukritę lapai ežiui gali būti ne šiukšlės, kurias būtina kuo greičiau sugrėbti, o būsimi žiemos namai.
Kas nutinka ežiui žiemos miego metu?
Atėjus laikui žiemoti, ežys pereina į ypatingą fiziologinę būseną – žiemos miegą, dar vadinamą hibernacija.
Jo organizme vyksta dideli pokyčiai:
- Kūno temperatūra gerokai sumažėja.
- Sulėtėja širdies plakimas.
- Kvėpavimas tampa retas ir lėtas.
- Sumažėja medžiagų apykaita.
- Organizmas pradeda taupyti sukauptas energijos atsargas.
Taip ežys gali išgyventi kelis mėnesius, kai maisto trūksta, o aplinkos sąlygos tampa nepalankios.
Vis dėlto žiemos miegas nėra visiškai nenutrūkstamas. Kartais ežys trumpam prabunda, pakeičia padėtį ar pasislepia kitoje vietoje.
Pavasarį, atšilus orams ir atsiradus daugiau maisto, jis palaipsniui grįžta prie įprasto aktyvaus gyvenimo.
Kodėl ežys svarbus mūsų gamtai?
Nors ežys nėra didelis ar iš pirmo žvilgsnio ypatingas gyvūnas, jo vaidmuo gamtoje tikrai reikšmingas.
Maitindamasis įvairiais bestuburiais jis prisideda prie ekosistemų pusiausvyros. Be to, pats ežys yra natūrali kitų gyvūnų mitybos grandinės dalis.
Jo buvimas aplinkoje primena, kokia svarbi yra įvairių gyvūnų tarpusavio sąveika ir natūralių buveinių apsauga.
Kaip galime padėti mažajam kaimynui?
Kartais geriausia pagalba gamtai – tiesiog netrukdyti jai gyventi.
Rudenį tvarkydami savo kiemus galime palikti nedidelę lapų ir šakelių krūvą nuošalesnėje vietoje. Ji gali tapti puikia slėptuve ne tik ežiui, bet ir kitiems smulkiems gyvūnams.
Prieš degindami lapus ar šakų krūvas, būtina įsitikinti, kad jose nėra pasislėpusių gyventojų.
Taip pat verta pasirūpinti, kad ežiai galėtų saugiai patekti į sodus ir iš jų iškeliauti, o vandens telkiniai turėtų galimybę saugiai išlipti.
Svarbu prisiminti: ežiams nereikėtų duoti pieno, nes jie sunkiai virškina laktozę.
Mažas gyvūnas – didelė gamtos istorija
Kol mes ruošiame šiltus drabužius, kūrename krosnis ir laukiame pirmojo sniego, mažasis ežys jau ieško ramios vietos savo žiemos poilsiui.
Galbūt net nepastebėsime, kaip vienoje lapų krūvoje mūsų aplinkoje saugiai žiemos nedidelis spygliuotas kaimynas.
Tad šį rudenį neskubėkime sutvarkyti kiekvieno gamtos kampelio. Kartais truputis netvarkos žmogaus akimis yra tikras išsigelbėjimas mažiesiems miško gyventojams.
Gerbkime gamtą, saugokime jos gyventojus ir leiskime jiems ramiai sulaukti pavasario“, – buvo rašoma įraše.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt



