Nors daugelis įpratę manyti, kad žiemojantiems paukščiams svarbiausia lesyklėlės, ne visoms rūšims tai yra pagrindinis išgyvenimo šaltinis. Kai kurios zylės rudenį kaupia maisto atsargas, kitos žiemą jų ieško aplinkoje, todėl joms svarbios natūralios buveinės.
Palikite nukritusių lapų – padėsite paukščiams
Sirvėtos regioninio parko specialistai aiškina, kad po nukritusiais lapais susiformuoja mikroekosistema, kurioje gausu vabzdžių, lėliukių ir kitų bestuburių. Būtent todėl gyventojai raginami bent dalį lapų soduose ar parkuose palikti iki pavasario – tai gali padėti ne tik vabzdžiams, bet ir jais mintantiems paukščiams.
„ZYLĖS: SKIRTINGOS IŠGYVENIMO STRATEGIJOS
Didžioji zylė (lot. parus major) tarp geltonų lapų – neatsitiktinis vaizdas. Šis paukštis priklauso rūšims, kurios Lietuvoje stebimos ištisus metus ir žiemą nesitraukia į šiltesnius kraštus.
Rudenį zylių mityba iš esmės keičiasi. Mažėjant vabzdžių gausai, jos pereina prie sėklų, riešutų bei likusių bestuburių.
Svarbu atskirti dvi strategijas:
- Juodoji, kuoduotoji, pilkoji ir šiaurinė zylės rudenį aktyviai kaupia atsargas – slepia sėklas medžių žievės plyšiuose ar po samanomis.
- Didžiosios ir mėlynosios zylės šio elgesio beveik nevykdo. Žiemą jos klajoja ieškodamos maisto, todėl dažnai lankosi lesyklose.
Tačiau ne visiems žiemojantiems paukščiams lesyklos yra būtinybė. Daliai jų reikšmingesnė pagalba – sąmoningas lapų paklotės palikimas. Nukritę lapai patys nėra maistas, tačiau po jais susiformuojanti mikroekosistema (vabzdžiai, lėliukės, vorai) tampa svarbiu maisto šaltiniu.
Palikdami dalį lapų soduose ir parkuose, kuriame natūralią buveinę tiek bestuburiams, tiek juos mintantiems paukščiams.
Vieniems – lesyklėlė, kitiems – negrėbti lapai. Abu sprendimai padeda žiemojantiems paukščiams“, – „Facebook“ rašė Sirvėtos regioninio parko specialistai, pasidaliję Gintarės Varnės užfiksuota nuotrauka.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
