Šiemet gegužės mėnesio pradžioje mudu su draugu buvome nusipirkę kelialapį į Egiptą, tad išvykome pailsėti. Viešbutis, kuriame gyvenome, buvo išties puikus – maistas europietiškas, kambariai švarūs, o aplinka puikiai sutvarkyta.
Pirmąsias dienas viešbutis buvo gana tuščias – net stebėjomės, kaip čia tiek mažai turistų. Vis tik praėjus porai dienų, kaip draugas sako, prisikarksėjome...
Tądien į mūsų viešbutį pailsėti atvyko apie 20 rusų: vieni iš jų jauni, atvykę pasimėgauti saule su draugais, kiti atvyko poromis, o dar kiti – šeimomis.
Vis tik mums taip pasisekė, kad vieną iš tądien atvykusių rusų per atostogas susitikdavome bene kasdien, o su kiekviena diena jo veide matėsi vis ryškesni „atostogų įspaudai“.
Prisigėrusį vyrą po viešbutį gaudė apsauga
Jau pačios pirmos dienos popietę sėdėdami viešbučio antrojo aukšto bare kartu su draugu, žiūrėdami pro didelius langus, pro kuriuos matosi viešbučio teritorija, pastebėjome, kad vienas žmogus sunkiai krypuoja link viešbučio.
Pamatęs kitą porą, keliaujančią link pastato, jis prie jų prisikabino – kažką sakė žodžiu, jiems grūmojo. Šie žmonės tik pagūžčiojo pečiais ir nuėjo.
Tuo metu šio įvykio nesureikšminome, tačiau vakaro eigoje, einant po vakarienės link kambario, mūsų akis patraukė neįprastas vaizdas – tas pats rusas, jau visai nebesiorientuojantis aplinkoje, sėdėjo ant sofos prie registratūros, o šalia jo stovėjo du jauni egiptiečiai apsauginiai ir mėgino išsiaiškinti, kuriame kambaryje šis ponas gyvena.
Kartu su draugu nemažai kalbėjome apie šią situaciją ir svarstėme, kuo gi čia viskas baigsis. Tai pavyko išsiaiškinti tą patį vakarą, nes eidami iš kambario į lauką pasivaikščioti sutikome tą patį rusą, kuris, jau atsigavęs, bet dar svyruodamas, bėgo link lifto, jam iš paskos – vienas apsauginis, o už jo kitas – tik jau su vandens stikline.
Pirmas alkoholinis gėrimas – 10 valandą ryto
Po vakarinių nuotykių mudu su draugu nemažai juokėmės, tačiau visi juokai išsilakstė, kai sekančią dieną, vos atsidarius pliažo barui, 10 valandą ryto, sutikome „savo“ rusą.
Kartu su draugu norėjome pasiimti atsigerti limonado, tačiau pirmasis eilėje stovėjo linksmybių vakaro „ponas“.
Pirmasis šio ryto ruso užsakymas buvo dviguba viskio stiklinė, nuo kurios poilsiautoją dar mėgino atkalbėti barmenas, siūlė jam padaryti kokteilį (turbūt manė, kad pavyks padaryti silpnesnį gėrimą), tačiau rusas atsisuko į jį ir tėškė: „jūsų kokteiliai čia – šūdini“.
Po tokio „malonaus“ rytinio pašnekesio barmenas nutilo ir įpylė rusui jo paprašytą viskio stiklinę, o atsisukęs į mus ėmė ir atsiduso...
Vėliau jau gerai atpažįstamą rusą sutikome pliaže, nes mūsų gultai buvo visai šalia jo ir jo šeimos. Tada kaip reikiant nustebome pamatę visą šeimyną kartu – jo moteris buvo niekuo neišsiskirianti, labai tyli, rami, o maždaug septynerių vaikas bėgiojo aplink.
„Matosi, kas šeimoj sąlygas diktuoja“, – sumurmėjo mano draugas, pamatęs užsisklendusią ir nuolankią ruso žmoną.
Vis tik tuo ruso „nuotykiai“ nesibaigė. Atrodė, kad kiekvieną dieną jis vis labiau prarasdavo saiką, o aplinkiniai jau pradėjo jo vengti. Net viešbučio darbuotojai, vos jį pamatę iš tolo, susižvalgydavo tarpusavyje.
Atrodė, kad viešbutyje visi jau žinojo, kas jis toks. Net barmenai, jam priėjus, sureaguodavo kitaip nei į kitus svečius – matėsi, kad laukia problemų.
„Atrodo kaip tikras paršas“
Tikrasis mūsų „atostogų herojaus“ veidas pasirodė paskutinę mūsų poilsio dieną. Tądien su draugu nusprendėme nueiti į viešbučio vandens parką praleisti laiko, o vos įėję pamatėme pažįstamą veidą.
Tas pats rusas gulėjo ant gulto visiškai nusvilęs saulėje – jo oda buvo ryškiai raudona, net blizgėjo nuo nudegimo. Atrodė taip, lyg būtų visą savaitę pragulėjęs saulėje be jokio apsauginio kremo...
Kai jis bandė atsikelti ir nueiti link baseino baro, vos pasivilko kojas. Buvo ištinęs, prakaituotas ir atrodė tiesiog tragiškai.
„Atrodo kaip tikras paršas“, – tyliai mestelėjo mano draugas, ir, tiesą pasakius, sunku buvo nesutikti.
Tuo metu šalia jo stovėjo jo žmona su vaiku, o pats vyras jau nuo ryto rankoje laikė plastikinį bokalą alaus. Vaizdas buvo toks absurdiškas, kad net keli aplinkiniai turistai slapta į jį žvalgėsi.
Tada ir supratau, kas mane šioje istorijoje labiausiai stebina. Ne pats alkoholis ar triukšmas, o tai, kaip kai kurie žmonės išvykę atostogauti staiga pamiršta bet kokį saiką, kultūrą ir pagarbą aplinkiniams.
Atrodo, kad vos nusileidę šiltame krašte jie nusprendžia, jog gali elgtis kaip nori – nesvarbu, kiek nepatogumų tai sukelia kitiems.
Laiško autorė: skaitytoja Adrija
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
