REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

ADHD arba dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas išsivysto vaikystės amžiuje ir nors jo simptomai laikui bėgant nyksta, o paauglystėje gali net visiškai išnykti, pasitaiko suaugusiųjų ADHD atvejų.

ADHD arba dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas išsivysto vaikystės amžiuje ir nors jo simptomai laikui bėgant nyksta, o paauglystėje gali net visiškai išnykti, pasitaiko suaugusiųjų ADHD atvejų.

REKLAMA

Gydymas, nepaisant amžiaus, nėra lengvas, tačiau padeda sumažinti simptomus ir žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Psichoterapeutas Marcin Skrzydlowski papasakojo apie ADHD ligos simptomus ir gydymą.

Kas yra ADHD?

Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) – tai neurologinis sutrikimas, kuris atsiranda vaikystės amžiuje. Vaikas tampa impulsyvus, užmaršus, hiperaktyvus ir išsiblaškęs.

Tai vienas iš labiausiai paplitusių vaikų psichikos sutrikimų, tačiau socialinėje sąmonėje jis yra neteisingai siejamas tik su šia amžiaus grupe. Pirmuosius ADHD simptomus galima pastebėti gana anksti – dažniausiai vaikui sulaukus 5 metų.

4–8 proc. mokyklinio amžiaus vaikų serga ADHD, tačiau kitose amžiaus grupėse šis skaičius sumažėja beveik perpus, todėl kai kurie dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo požymiai gali išlikti net suaugus.

REKLAMA
REKLAMA

Kokie yra šios ligos simptomai?

Sutrikimas kiekvienam žmogui gali atrodyti šiek tiek skirtingai – vieni turės simptomų, susijusių su dėmesio sutelkimu, o kiti bus hiperaktyvūs ir impulsyvūs. Yra trys sutrikimo tipai: nedėmesingas, hiperaktyvus ir mišrus.

REKLAMA

Šiam sutrikimui yra būdingas nuolatinis skubėjimas ar judėjimas, įkyrus elgesys, lengvai dingstantis ar atitraukiamas dėmesys, nesugebėjimas išlaikyti dėmesio ar užbaigti pradėtą darbą.

Tokie žmonės yra linkę vengti intensyvios protinės veiklos – pavyzdžiui vaikams būna sunku atlikti namų darbus, o suaugusiems parašyti ataskaitą darbe. Sergantys dažnai susiduria su laiko organizavimo sunkumais, jautriai reaguoja į kritiką.

Vaikams, sergantiems ADHD, gali būti sunku užmegzti santykius su bendraamžiais, nes jie yra linkę į nekantrumą, jie pertraukia pašnekovus ir įsiterpia į kitų vaikų pokalbius, o mokytojai dažnai neteisingai konstatuoja, kad hiperaktyvumas yra tyčinis vaiko elgesys.

REKLAMA
REKLAMA

Socialinių įgūdžių lavinimas gali veiksmingai palengvinti vaiko elgseną bendraamžių rate, o tai duos vaisių ir suaugus. Be to, tokiu būdu vaikas išmoks susikaupti ir mokytis, o tai pagerins vaiko mokymosi rezultatus mokykloje.

Jeigu kyla įtarimų, kad jums ar jūsų vaikui gali būti diagnozuotas ADHD, reikėtų kreiptis į šios srities profesionalus – psichologus, psichiatrus arba neurologus.

Koks yra gydymas nuo ADHD?

Tinkamai parinkta terapija leidžia pasiekti labai gerų rezultatų, o tai ženkliai pagerins paciento gyvenimo kokybę. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant įvairius metodus, pavyzdžiui kognityvinės-elgesio psichoterapiją, psichoedukaciją ir farmakoterapiją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Farmakoterapijoje pacientui, griežtai prižiūrint psichiatrui, siūloma vartoti psichostimuliuojančius preparatus. Nors šie medikamentai yra veiksmingi, tačiau jie turi daug  šalutinių poveikių, pavyzdžiui gali prasidėti širdies ritmo pokyčiai, padidėja infarkto rizika, o vaikams gali sutrikti kūno vystymasis.

ADHD turi ir gerąją pusę, kadangi sergantieji pasižymi kūrybiškumu, entuziastiškumu, ir nestandartiniu mąstymu, be to jiems yra lengviau pamiršti nemalonius gyvenimo epizodus.

Ar įmanoma pilnai išsigydyti nuo dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo?

Pirmiausia, ADHD nėra liga. Liga yra gydoma, o su sindromu reikia išmokti gyventi. Blogesnis regėjimas taip pat nėra liga. Mokomės su tuo gyventi, perkame lęšius ar akinius ir stengiamės jų nepamiršti prieš išeidami iš namų.

Cukrinis diabetas yra medžiagų apykaitos sutrikimas ir pacientai mokosi su juo gyventi dietos ar vaistų pagalba. Tas pats yra ir su dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromu.

Teksto autorė praktikantė Paula Stepanenkova

Dėmesio sutrikimas taip pat yra pavilkėjimas, ir tai tikrai nėra išnykstama su amžiumi, daug naujų tyrimų rodo kad tai nėra išaugama, tiesiog žmonės išmoksta maskuoti simptomus, kas vėliau išsivysto į depresija ar nerimą. Taip pat ne vien amžiaus grupės yra ignoruojamos ar nepastebima bet ir lytis, tuo labiau mokyklose, nes kadangi mergaitėms/moterims dažniau hiperaktyvi būsena būna viduje.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų