Didžiausia civilinės aviacijos katastrofa įvyko Tenerifės salos Los Rodeos oro uosto pakilimo take. Esant tirštam rūkui “Royal Dutch Airlines” boingas kildamas rėžėsi į oro skrydžių bendrovės “PanAm” lėktuvą “Boeing 747-121”. Žuvo 583 žmonės, 61 žmogų pavyko išgelbėti.
1985 m. rugpjūčio 12 d.
Techniškai netvarkingas lėktuvas
Vos pakilęs iš Tokijo oro uosto, avariją patyrė “Japan Air Lines” “Boeing 747” su 509 keleiviais ir 15 įgulos narių. Žuvo 520 žmonių. Avarija įvyko dėl techninių priežasčių: lėktuvas prarado hermetiškumą ir tapo nevaldomas.
1996 m. lapkričio 12 d.
Susidūrimas virš Naujojo Delio
Oro erdvėje virš Delio susidūrė Kazachstano skrydžių bendrovės IL-76 ir Saudo Arabijos “Boeing 747-100”. Iš 39 IL keleivių neliko gyvo nė vieno, 2 žmonės iš boingo išsigelbėjo. Bendras žuvusiųjų skaičius - 349. Avarijos priežastys - prasta skrydžių saugumo užtikrinimo technika Delyje, taip pat nepakankamos kazachų pilotų anglų kalbos žinios. Kazachų lėktuvas nesilaikė jam nurodyto skrydžio aukščio.
1974 m. kovo 3 d.
Ore atsidarė durys
Vos pakilęs iš Orli oro uosto, į Paryžiaus apylinkių mišką nukrito Turkijos lėktuvas “McDonnell Douglas DC-10”. Avarija įvyko atsidarius bagažo skyriaus durims. Staiga nukritus slėgiui, iš pradžių oro srautas 6 keleivius ištraukė iš lėktuvo, paskui buvo apgadintos lėktuvo konstrukcijų dalys. Sugedus vienam varikliui ir valdymo sistemos dalims, lėktuvas tapo nevaldomas ir nukrito. Žuvo visi 346 keleiviai.
1985 m. birželio 23 d.
Pasikėsinimas į “Air India”
Iš Monrealio į Londoną skridęs Indijos lėktuvas “Boeing 747-200” sprogus bombai nukrito į Atlanto vandenyną netoli Airijos. Visi 329 keleiviai žuvo. Karingieji sikai paslėpė bombą bagažo skyriuje. Nusikaltėliai nerasti.
1980 m. rugpjūčio 19 d.
Gaisras lėktuve
Lėktuve kilus gaisrui, “Saudi Arabian Airlines” orlaivis “Lockheed L-1011-1 Tristar” sugebėjo grįžti ir avariniu būdu nusileisti Rijado oro uoste, tačiau nesuspėta greitai evakuoti keleivių. Lėktuvas sudegė, 301 keleivis užduso dėl deguonies trūkumo ir apsinuodijęs dūmais.
1988 m. liepos 3 d.
Amerikiečiai supainiojo lėktuvus
“Iran Air” aerobusą A300, skrendantį virš sąsiaurio tarp Persų ir Omano įlankų, per klaidą apšaudė Amerikos karinis lėktuvas. Visi 290 lėktuvo keleivių žuvo.
1979 m. gegužės 25 d.
Atitrūko variklis
Kylant iš Čikagos tarptautinio oro uosto atitrūko “McDonnell Douglas DC-10” variklis. Lėktuvas nukrito į kempingo teritoriją. Žuvo 271 žmogus lėktuve ir du ant žemės.
1983 m. rugsėjo 1 d.
Pažeidė oro erdvę
“Boeing 747-230B”, kuriame buvo 269 keleiviai, per klaidą pateko į sovietų oro erdvę. Lėktuvą numušė sovietų naikintuvas.
1994 m. balandžio 26 d.
Kinijos skrydžių bendrovės aerobusas patyrė avariją leisdamasis Nagojos (Japonija) tarptautiniame oro uoste. Žuvo 264 iš 271 keleivio. Vėliau paaiškėjo, kad katastrofos priežastis buvo įgulos klaida.
Aviakatastrofose žuvę prezidentai
Lechas Kaczynskis buvo paskutinis iš pasaulio valstybių veikėjų, turinčių valstybės vadovo statusą ir žuvusių lėktuvo katastrofoje.
1936 - Arvidas Lindmanas, Švedijos premjeras, žuvo, kai jo lėktuvas “Douglas DC-2” patyrė katastrofą tirštame rūke kildamas iš vieno Londono oro uosto.
1943 - Vladislavas Sikorskis, Lenkijos premjeras, tremtyje žuvo, kai vos pakilęs iš Gibraltaro oro uosto lėktuvas “B24 Liberator” nukrito į jūrą.
1957 - Ramonas Magsaysay, Filipinų prezidentas, žuvo, kai prezidentinis lėktuvas C-47 sudužo Manungajaus kalnuose.
1959 - Barthelemy Boganda, Centrinės Afrikos Respublikos prezidentas, žuvo, kai jo lėktuvas sprogo skrydžio metu.
1961 - Dagas Hamarskjoldas, JTO generalinis sekretorius, žuvo skrisdamas į taikos derybas Konge, kai jo “Douglas DC-6B” sudužo Zambijos džiunglėse.
1966 - Abdulas Salamas Afiras, Irako prezidentas, žuvo, kai jo sraigtasparnis per audrą patyrė katastrofą.
1977 - Džemalas Biledičas, Jugoslavijos premjeras, žuvo, kai “Gates Learjet” lėktuvas atsitrenkė į kalną per stiprią pūgą.
1981 - Omaras Torrijosas, Panamos prezidentas, žuvo neaiškiomis aplinkybėmis sudužus kariniam lėktuvui.
1981 -Jaime Roldos Aguilera, Ekvadoro prezidentas, kartu su žmona ir gynybos ministru žuvo, kai “Beech Super King Air 200 FAE-723” esant blogam orui atsitrenkė į kalną.
1986 - Samora Machelis, Mozambiko prezidentas, drauge su daugeliu savo Vyriausybės narių žuvo, kai jų lėktuvas Tu-134A sudužo leisdamasis šalies sostinėje Mapute.
1994 - Juvenal Habyarimana ir Cyprienas Ntaryamira, Ruandos ir Burundžio prezidentai, žuvo, kai jų “Dessault Falcon 50 9XR-NN” lėktuvas buvo pašautas raketos, artėdamas prie Kigalio oro uosto.
1998 - Muhammadas Zia Ul-Haqas, Pakistano prezidentas, žuvo, kai jo lėktuvas “Hercules C-130, vos pakilęs Pendžaboje, patyrė katastrofą. Kartu skrido kariuomenės vadas ir JAV ambasadorius.
2004 - Borisas Traikovskis, Makedonijos prezidentas, žuvo, kai jo lėktuvas “Beechcraft Super King Air 200” patyrė katastrofą bandydamas nusileisti blogu oru Mostare.
2005 - Johnas Garangas, Sudano prezidentas, žuvo per sraigtasparnio katastrofą.
Parengė Rolanda Strumilienė ir Milda KUNSKAITĖ
