Lina ABROMAVIČIENĖ Sveikata dažniausiai rūpinamės ne tada, kai esame sveiki, o tada, kai organizmas jau siunčia signalus, kad kažkas yra negerai. Tačiau pasak gydytojų, tai nėra gera praktika, ypač kai nuolatinis skubėjimas ir greitas gyvenimo tempas kenkia sveikatai. Visi yra įpratę, jei kas suskaudo, išgėrė tabletę, ir visos bėdos dingo. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė gydytoja Dangira Babenskienė sako, kad net gydytojo paskirta tabletė nepajėgi visų problemų išspręsti. Pasitaiko atvejų, kai net nepastebime iš pasalų prislinkusios klastingos ligos, kurios požymių nebuvo galima aptikti nei simptomais, nei pačia moderniausia instrumentinės diagnostikos įranga. Tačiau D. Babenskienė sako, kad laboratorinė diagnostika sparčiai modernėja, todėl jos pagalba pacientų gydymui yra labai svarbi.
Vystosi laboratorinė diagnostika
Šiais metais laboratorinės diagnostikos specialistai rinkosi Italijoje. Iš viso pasaulio suvažiavo apie 5000 laboratorijos gydytojų, o renginio programa buvo labai plati. Didžiausias dėmesys buvo skirtas tiksliai ir savalaikei ligos diagnostikai. „Buvo kalbama apie medicinos dabartį ir ateitį, ypatingą vaidmenį skiriant biožymekliams, slaptų skydliaukės ligų diagnostikai, diabeto kontrolei, vėžio genų mutacijai ir kitoms temoms. Galiu pastebėti, kad laboratorinės diagnostikos sektoriuje įvyko daug reikšmingų pokyčių. Jeigu dar ne taip senai hemoglobiną matuodavo laboratorijose prieš dienos šviesą, o ląsteles skaičiuodavo laborantai mikroskopu, tai dabar atliekami ne tik rutininiai tyrimai sudėtingais lazeriais, vykstant tam tikroms cheminėms reakcijoms, bet ir naujausi genetiniai tyrimai, kurie turi didžiulę diagnostinę vertę“, - apie naujoves kalba gydytoja.
Tyrimų atliekama nepakankamai
Šiais metais šeimos gydytojams buvo suteikta teisė atlikti daugiau nemokamų laboratorinių tyrimų. Dėl šios reformos labai džiaugiasi ir D. Babenskienė, kuri sako, kad nors ir po truputį, bet šeimos gydytojai gauna vis daugiau įrankių savo praktikai. „Lietuvos ligoninėse, poliklinikose nėra laboratorinės diagnostikos gydytojų. Visai neseniai Lietuvos sveikatos mokslų universitete įkurta Laboratorinės diagnostikos katedra. Iki šiol tokių gydytojų mūsų šalyje daug neparuošta, todėl jų trūksta net universitetinėse klinikose. Kalbant apie poliklinikas, situacija dar blogesnė. Mes vaikštom tik pagal siuntimus pas gydytojus specialistus, o diagnostika tarsi sukrauta ant šeimos gydytojo pečių“, - sako gydytoja.
Tačiau pastebima ir tai, kad dažnai šeimos gydytojai skiria nepakankamai tyrimų, nors yra gydytojų, kurie labai kruopščiai žiūri į kiekvieną atvejį ir stengiasi išsiaiškinti negalavimo priežastis. „Mano, kaip laboratorinės medicinos gydytojo, funkcija yra parinkti tinkamus tyrimus, padėti diagnozuoti ligą ir įvertinti tyrimų rezultatus. Atliekant specialius tyrimus galima tiksliau diagnozuoti ligą ir paskirti gydymą. Dažnai iš bendros paciento apklausos galima tik spėlioti, kas jam yra: gal inkstų, gal kepenų veikla sutrikusi, o gal nervinis stresas... Dažnai pagal paciento nusiskundimus, išvaizdą ir visa kita, ką savo akimis mato gydytojas, negalima pasakyti, koks yra susirgimas. Paciento pasakojimas, nuo ko viskas prasidėjo, yra svarbus, tačiau vien to neužtenka. Reikalingi objektyvūs tyrimai“, - pabrėžia gydytoja.
Šeimos gydytojai apriboti
Pasak D. Babenskienės, šeimos gydytojo galios labai ribotos. Jie atlieką tik bendrą kraujo tyrimą, šlapimo, cholesterolio ir elektrolitų kraujyje tyrimus. Šie tyrimai kompleksiškai bendros organizmo būklės neparodo. Pavyzdžiui, vienas cholesterolis yra visiškai neinformatyvus, nes jis susideda iš keturių frakcijų, ir konstatavimas, jog padidėjęs cholesterolis, dar nereiškia, kad yra kažkas blogai, nes gali būti padidėjusi geroji frakcija, – o tai yra labai gerai. Gydymo įstaigose nemokamai atliekamas tik bendras cholesterolio tyrimas.
„Laboratorinėje diagnostikoje labai sparčiai pažengė technologijos, išsiplėtė laboratorinės diagnostikos galimybės. Apie tai labai trūksta informacijos. Ne tik pacientai, bet ir gydytojai nežino dabartinės laboratorinės diagnostikos galimybių. Jei lyginsime su automobiliu, tai reikia tiksliai žinoti, kurią detalę reikia keisti, norint išspręsti problemą. Aišku, galima eksperimentuoti, iš pradžių pakeisti bet kurią vieną detalę, jei dar barška, keisti kitą... Lygiai tas pats ir su gydymu. Jei netiksliai diagnozuoji susirgimą, tu eksperimentuoji, skiri brangius ir nepadedančius vaistus, tai užima laiko, blogėja paciento sveikata, kainuoja daug pinigų. Farmacininkų piktnaudžiavimas netikslia ligonio diagnoze Lietuvoje, manau, yra minimalus, nes daugelis gydytojų yra sąžiningi, o klaidos įvyksta dėl nekompetencijos ir nežinojomo, kartais – aplaidumo“, - kalba gydytoja.
