Tinklalaidėje daug kalbėta apie narkotines medžiagas, jų poveikį ir kitas svarbias temas, tačiau vedėjas A. Lebedenko nepraleido progos paklausti apie kenksmingas medžiagas mūsų kasdienybėje ir buityje.
Daug kalbama ir rašoma apie tai, kad, pavyzdžiui, pavojinga naudoti tam tikromis dangomis dengtas keptuves, įvairias kvapias žvakes ar kitus namuose dažnus daiktus, kurie gali būti kenksmingi.
Ragina nepirkti produktų skardinėse
Paklaustas, ar yra produktų ar daiktų, kuriuos naudodami kasdienybėje nesusimąstome apie kenksmingumą, tačiau laisvai galėtume pakeisti naudingesnėmis alternatyvomis, biochemikas pataria padaryti vieną paprastą žingsnį.
„Vienas iš tokių galimų paprastų metodų yra nepirkti nieko, kas yra skardinėse, nes čia buvo labai ilgas reguliacijos diskursas apie bisfenolį A, kad būdavo skardinėse jo daug, ir bifenolis A yra toks hormonų disreguliatorius, jis labai keičia hormoninį balansą.
Dabar jau bisfenolis A, man atrodo, turėtų būti kaip ir uždraustas, bet yra dar kitų bisfenolių, kurie nėra uždrausti, ir nieks nežino, kur jie vartojami ir kur ne.
Ir, iš tikrųjų, čia yra problema, nes labai mažai ir sunku yra rasti informacijos apie tai, kas yra skardinėje, pačiame metale, pačiame plastike. Maisto požiūriu tai bus parašyta, bet apie tai, kokia žaliava buvo naudota, kartais būna kosmiškai sunku rasti tokios informacijos“, – sakė L. Tamošaitis.
Tad natūraliai kyla klausimas, ar stiklas – geresnė alternatyva? Biochemikas pažymi, kad viskas priklauso nuo to, iš kur stiklas buvo surinktas, ar buvo perdirbtas, ar ne. Vis tik jis pastebi, kad dažnu atveju vartotojas nežino, kokios žaliavos naudojamos, o čia kyla opi šių laikų problema:
„Jeigu tu nežinai žaliavos, tu nežiniai, kas jame yra. <...> Čia yra tiesiog liūdna modernaus gyvenimo realybė, kad neįmanoma būti apsišvietusiu vartotoju. Tiesiog mes neturime tam galimybės.
Realistiškai arčiausia, ką tu gali daryti, tai stebėti visokias gamtosaugines NVO (nevyriausybines organizacijas – aut. past.), kurios kaupia tą informaciją, ir bandyti per jas kažkaip klausyti tam tikrų organizacijų.“
Kaip pavyzdį biochemikas pateikia „Environmental Working Group“ (EWG), kurios tinklalapyje įvedus kosmetikos produkto pavadinimą išanalizuojama jo sudėtis, pavyzdžiui, kokie ingredientai gali būti sukeliantys vėžį ar keičiantys hormoninę veiklą ir rinktis pasitikrinus, ar produktas saugus, ar rekomenduojama jo nenaudoti.
Kenksmingiausia – netinkama mityba ir neaktyvumas
Tačiau kiekvienam aktualu – ar mūsų aplinkoje kenksmingų medžiagų per pastaruosius 50 metų padaugėję? Biochemikas pažymėjo, kad jos mus supa jau daugybę metų, vis dėlto pastebi, kad dažnai svarbiausius akcentus dėliojame ne ten, kur reikėtų.
„Aš galvoju, dėl ko reiktų pergyventi gyvenime. Kvepalus, nebent purški tų kvepalų kibirais ant savęs, gal nereikia, reikėtų pagalvoti, ar čia tikrai gera idėja, nes bet kuriuo atveju vis tiek pagrindai yra alkoholis ir visokios lakios medžiagos, kuriomis tu kvėpuoji. Tas pats ir su plaukų lakais, ten yra inhaliantas, kuriuo tikrai galima apsinuodyti, jeigu tiesiogiai juo pakvėpuosi.
Bet viskas prasideda nuo geros mitybos. Tai 100 procentų turi didžiausią įtaką tavo gyvenime – ar tu gerai maitiniesi, ar blogai maitiniesi, o ne ar tavo keptuvė – iš teflono ar iš keramikos. Ką tu dedi į ją yra svarbiau negu kas joje yra.
Ir paprasta taisyklė: vengti maisto, kuris yra perdirbtas arba labai perdirbtas. Kuo yra arčiau gamtos maistas, tuo geriau. Aišku, jį reikia termiškai apdoroti, padaryti, kad jis nebūtų su užkratais, su salmonelioze ar su parazitais, arba kad E. coli nepasigautum nuo kopūsto, kaip kartais būna.
Bet neperdirbtas maistas yra esminis, man atrodo, sveikatos receptas. Neperdirbtas maistas ir sportas. O visa kita nėra nesvarbu, bet tikrai nėra taip svarbu, kaip šitie du dalykai. Jeigu sėdi ir pariniesi dėl žvakių, bet tu nesportuoji ir prastai valgai, tavo prioritetai yra ne ten, kur turėtų būti“, – kalbėjo biochemikas L. Tamošaitis.
Vis dėlto neišvengiama, kad tobulėjant pramonei, išrandant vis naujas medžiagas, atrandami ir nauji kenksmingi dariniai. Vienas jų, kurį laidos svečias įvardijo kaip pastarojo dešimtmečio fenomeną – mikroplastikai, kurių poveikis iki galo dar nėra ištirtas.
Tai maži, mikroniniai plastiko gabaliukai iš plastikinių butelių, maišelių ir kitų plastikinių gaminių, kurių aptinkama visur: ne tik lietuje, kalnuose ar vandenynuose, bet ir žmogaus širdyje, smegenyse. Vis tik specialistas pabrėžia, kad tai neišvengiama, nes kuo daugiau sintetinių medžiagų atsiranda pasaulyje, tuo daugiau jų kaupiasi.
Antras fenomenas, kurį jis išskyrė – mikrobiomos svarbos iškėlimas, koncepcijos pokytis, kad žmogus yra ne tik kaulai ir raumenys ar kiti audiniai, bet simbiontas, t. y. imama suprasti, kad kūne mūsų pačių ląstelių yra mažiau nei mikrobinių ląstelių ir jų DNR įvairovė yra didesnė nei mūsų pačių.
Tefloninė keptuvė – naudoti ar išmesti?
Trečias biochemiko išskirtas dalykas – „amžinosios“ medžiagos, tiksliau polifluorinta organinė chemija. Patikslinus, kas tai, L. Tamošaitis tefloną išskiria kaip vieną pavyzdžių.
„Teflonas yra tam tikra forma fluorintos organinės chemijos, tai yra tiesiog ilgos anglies molekulės, ant kurių yra daug fluoro, ir gaunasi, kad tokios molekulės yra nereaktyvios, jos nelabai yra skaidomos ir jos irgi kaupiasi aplinkoje“, – aiškino jis.
Teflonu dengtos keptuvės vis dar dažnai aptinkamos ne vieno lietuvio namuose, tad ar galima ant jų kepti?
„Su teflonu ir kaip jis kaupiasi gal nėra taip paprasta. Gerai, tarkim, tu gabaliuką teflono suvalgai – jeigu jis su niekuo nereaguoja, galimai tu jį ir pašalinsi pro žarnyną, bet jeigu užkaitinsi keptuvę per daug ir pradėsi kvėpuoti teflonu, tai nėra labai gerai.“
Biochemikas pridūrė, kad teflono garai, jo žiniomis, yra itin nuodingi, tačiau kas slypi po šiais žodžiais? Biochemiko teigimu, tai gali būti arba padidėjusi rizika vėžiui, arba plaučių funkcijos sumažėjimas, o įkvėpus daug tokių garų, gali grėsti net mirtis.
Vis dėlto teflonas nėra vienintelė „amžinoji“ medžiaga, esanti buityje, jų gali būti visur, pavyzdžiui, išmaniuosiuose laikrodžiuose gali būti polifluorintų medžiagų, pavyzdžiui, lubrikantas specifinei elektronikai ar aparatui, plastiko komponentų ir visi jie kaupiasi.
„Kai mes kalbame apie tokius rimtai, rimtai pavojingus dalykus, tai yra labai chemiškai reaktyvios molekulės. Tai yra, tarkim, nežinau, peroksidas, rūgštys, bazės arba kažkokios neurotoksiškos medžiagos, tarkim, zarino dujos.
Tokių pavojų buityje nėra daug, kur pauostai ir iš karto „užsilenki“, bet jeigu sumaišysi ne tą buitinę chemiją, galimai ir taip gali būti“, – tinklalaidėje „Tapk geresniu“ sakė biochemikas L. Tamošaitis.
Visą tinklalaidę „Tapk geresniu“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
