Mitybos specialistas Mantas Liekis įvardijo pagrindinius produktus, kurie gali pakenkti mūsų sveikatai. Jis taip pat papasakojo, koks jų vartojimo dažnis jau yra pavojingas sveikatai.
Vėžio riziką didinantys maisto produktai
Prieš pradėdamas pasakoti pašnekovas pabrėžė, kad teigti, jog tam tikri produktai turi daugiausiai kancerogenų, nėra teisinga, nes kiekvieno gaminio gamybos būdas skiriasi. Vis tik yra produktų grupės, kurios dažniau siejamos su didesne tam tikrų vėžio formų rizika.
„Pirmiausia tai perdirbti mėsos gaminiai: dešrelės, šoninė, saliamis, kumpis, rūkyta ar vytinta mėsa. Tyrimai rodo, kad dažnas tokių produktų vartojimas gali būti susijęs su didesne storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad rizika priklauso ne nuo vieno produkto, o nuo daugelio veiksnių, tokių kaip bendras mitybos pobūdis, gyvenimo būdas, genetika ir vartojami kiekiai“, – teigė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad dažnas raudonos mėsos, pvz., kiaulienos ar jautienos vartojimas taip pat siejamas didesne vėžio rizika, vis tik šioje vietoje reikšminga atsižvelgti į mėsos laikymą, apdorojimą, paruošimą.
„Dar viena grupė yra stipriai apskrudinta, apdeginta arba ant atviros liepsnos kepta mėsa. Kepant itin aukštoje temperatūroje gali susidaryti junginiai, kurie laboratorinių tyrimų metu buvo siejami su DNR pažeidimais.
Taip pat svarbu paminėti alkoholį. Gausus alkoholio vartojimas yra siejamas su didesne įvairių vėžio formų rizika, todėl jo kiekį rekomenduojama riboti“, – pranešė jis.
Retesniais atvejais kancerogenų taip pat galima gauti iš tam tikrų pelėsinių grybų gaminamų toksinų, kurie gali atsirasti netinkamai laikomuose grūduose, žemės riešutuose, kituose riešutuose.
Vis tik mitybos specialistas pažymėjo, kad Europoje maisto saugos kontrolė yra griežta, tad susidurti su dideliais šios medžiagos kiekiais rizika menka.
Kancerogenų poveikis organizmui
M. Liekis pasakojo, kad skirtingi kancerogenai skirtingai veikia organizmą, vis tik vienas svarbiausių mechanizmų yra DNR pažeidimas.
Pasak jo, jeigu organizmas nuolat susiduria su kenksmingomis medžiagomis, tuomet natūralios DNR taisymo sistemos ne visada spėja ištaisyti atsirandančius pažeidimus.
Jis pasakojo, kad dėl to gali atsirasti mutacijų, kurios ilgainiui gali lemti nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi.
„Pavyzdžiui, aukštoje temperatūroje kepant mėsą susidarantys junginiai gali veikti mutageniškai. Perdirbtoje mėsoje esantys komponentai organizme gali sudaryti nitrozaminus, o raudonoje mėsoje esanti hemo geležis gali skatinti oksidacinį stresą.
Alkoholis taip pat prisideda prie šių procesų. Organizme jis suskaidomas į acetaldehidą – medžiagą, kuri gali pažeisti DNR ir baltymus“, – teigė jis.
Anot mitybos specialisto, tai gana sudėtingi biologiniai procesai, tačiau esmė paprasta: ilgalaikis ir dažnas kenksmingų medžiagų poveikis gali padidinti ląstelių pažeidimų riziką.
„Svarbiausia vertinti bendrą mitybos modelį. Jeigu yra galimybė, vertėtų mažinti perdirbtos mėsos gaminių kiekį ir dažniau rinktis kuo mažiau apdorotą maistą.
Pati raudona mėsa nėra blogas produktas. Tinkamai ir saikingai vartojama ji gali būti vertinga mitybos dalis. Svarbu, kaip ji ruošiama. Jei mėsa kepama neperdeginant, naudojamas nedidelis kiekis riebalų ir pasirenkami kokybiški produktai, organizmas gauna nemažai naudingų maistinių medžiagų.
Didžiausią dėmesį vertėtų skirti alkoholio vartojimo mažinimui. Kuo mažiau alkoholio vartojama, tuo mažesnė ir su juo siejamų ligų rizika“, – nurodė jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
