• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandien švenčiame Šv. Velykas – dieną, kai krikščionys mini Jėzaus Kristaus prisikėlimą, simbolizuojantį naują pradžią, viltį ir gyvenimo pergalę prieš mirtį. Tai laukimo, tylos, apmąstymų ir galiausiai – didžiojo džiaugsmo kelionė, vainikuojanti visą Gavėnios laikotarpį.

Šiandien švenčiame Šv. Velykas – dieną, kai krikščionys mini Jėzaus Kristaus prisikėlimą, simbolizuojantį naują pradžią, viltį ir gyvenimo pergalę prieš mirtį. Tai laukimo, tylos, apmąstymų ir galiausiai – didžiojo džiaugsmo kelionė, vainikuojanti visą Gavėnios laikotarpį.

REKLAMA

Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakoja kunigas Ričardas Doveika, šiai šventei ruošiamasi visą Gavėnios laikotarpį – septynias savaites trunkančią dvasinę kelionę, kupiną maldos, pasninko ir gerų darbų.

„Į šv. Velykas mes įžengiame pasiruošę, kad galėtume švęsti savo pagrindinę ir esminę tikėjimo šventę – Kristaus kančios, mirties, palaidojimo ir prisikėlimo iš numirusių šventę“, – pabrėžia kunigas.

REKLAMA
REKLAMA

Trys dienos, kuriose telpa visa tikėjimo esmė

Velykų laukimas pasiekia kulminaciją Velykų tridienyje – Didįjį ketvirtadienį, Didįjį penktadienį ir Didįjį šeštadienį. Šios trys dienos, anot kunigo, kviečia ne tik dalyvauti apeigose, bet ir išgyventi tikėjimą asmeniškai.

REKLAMA

Didysis ketvirtadienis primena meilės ir tarnystės esmę: „Kristus nuplauna mokiniams kojas, duodamas įsakymą mylėti vienas kitą. Tai atsakomybės, pagarbos, vienybės ir atjautos ženklas.“

Pasak kunigo R. Doveikos, šią dieną taip pat minimas kunigystės įsteigimas, be kurio neįsivaizduojamas visas Bažnyčios sakramentinis gyvenimas.

Didysis penktadienis – tylos, susikaupimo ir solidarumo diena. Tikintieji pasninkauja, apmąsto Kristaus kančią ir savo santykį su kitais žmonėmis.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai diena, kai žmogus susigrąžina poreikio jausmą – ne tik maistui, bet ir santykiui, atleidimui, bendrystei“, – sako kunigas.

Šią dieną neaukojamos Mišios, o tikinčiųjų žvilgsnis krypsta į kryžių – išganymo ženklą.

Kunigas R. Doveika priduria, kad Didysis šeštadienis kviečia į tylą ir laukimą, tačiau kartu namuose tvyro ir pasiruošimo šventei džiaugsmas – tvarkomi namai, marginami kiaušiniai, ruošiami valgiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bažnyčiose vyksta maisto šventinimas. Vakare tikintieji renkasi į Velyknaktį – ypatingą liturgiją, kurioje simboliškai iš tamsos gimsta šviesa.

Tikroji šv. Velykų prasmė

Kunigo teigimu, šv. Velykų rytas atneša tai, ko laukta visą laiką – prisikėlimo džiaugsmą. Tačiau, pasak R. Doveikos, tai nėra tik gera nuotaika ar šventinis pakilimas.

REKLAMA

„Džiaugsmas nėra vien šypsena veide. Tai egzistencinė laikysena, kad mano gyvenime yra vietos Dievui ir kitam žmogui“, – teigia R. Doveika.

Jis priduria, kad po šventinių Mišių tikintieji grįžta į namus, kur prie bendro stalo dalijasi ne tik maistu, bet ir bendryste. Antroji Velykų diena tradiciškai skirta lankyti artimuosius, draugus, kaimynus ir dalintis prisikėlimo žinia.

REKLAMA

Paklaustas, ką krikščionims svarbiausia padaryti per Velykas, kunigas R. Doveika išskiria ne išorinius ritualus, o vidinį nusiteikimą. Dalyvavimas tridienio apeigose, laikas maldai, gebėjimas atsiprašyti ir atleisti – tai kelias į tikrą šventės išgyvenimą.

„Katalikas, kuris nori giliai išgyventi Velykas, bus bažnyčioje Didįjį ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir šv. Velykų rytą. Tai yra laikas, kai dovanojame savo laiką Dievui ir apmąstome savo gyvenimą“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Siunčia linkėjimą tikintiesiems

Šiandienos neramiame pasaulyje kunigas R. Doveika kviečia neprarasti vidinio pagrindo ir atsiremti į tikėjimą, kuris per istoriją padėjo žmonėms išgyventi net sunkiausius laikus.

Jis primena, kad mūsų tautos patirtys – karai, tremtys, okupacijos, netektys – liudija ne tik skausmą, bet ir ypatingą gebėjimą išsaugoti viltį.

REKLAMA

„Norėčiau palinkėti to vidinio džiaugsmo, kurį mūsų tėvai ir seneliai išsaugojo net pačiais sunkiausiais laikais. Tai nėra vien gera nuotaika ar šypsena – tai egzistencinė laikysena, kai žmogus remiasi tikėjimu ir supranta, kad Dievas jo gyvenime ir šalia esantis žmogus yra tikroji stiprybė“, – sako R. Doveika.

REKLAMA

Pasak jo, toks džiaugsmas tampa atrama kasdienybėje – leidžia atlaikyti išbandymus, išgyventi sukrėtimus ir neprarasti krypties net tuomet, kai aplink daug nežinomybės.

Tai vidinė būsena, kuri padeda ne tik ištverti sunkumus, bet ir neprarasti gebėjimo matyti prasmę, išlikti atviram kitam žmogui, kurti ryšį ir gyventi su viltimi.

„Nuoširdžiai linkiu kiekvienam patirti tą tikrąjį, per kartas perduotą džiaugsmą – stiprybę, kuri leidžia nenusigręžti nuo gyvenimo ir visada eiti pirmyn“, – linki kunigas.

Velykos, pasak jo, yra ne tik šventė, bet ir kvietimas iš naujo atrasti gyvenimo prasmę – tikėjime, bendrystėje ir gebėjime mylėti.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
Nesi toks kad mokytum kitus. Kodėl šį kartą nėra sąskaitos numerio? Liežuvis gersi"pakabintas", bet prieš mokydamas kitus gyventi, atsigręžk į save ir atsakyk sr taip jau teisingai ir tinkamai gyveni pats. Manime, kad tikrai ne. Ko kunigai įlindo į internetą, siūlo remti pinigais, kumpiais ir t t. Neįdomu ir nebdtikim jumis. Tikim pačiu Dievu ir kelią į bendravimą su juo miekvienas suranda pats be jūsų pagalbos.
Savo triedalų tikėjimą kur nors į kitą vietą
Na, šitą prasmę krikščionybė suteikė labai senai gamtos ir gyvybės prabudimo šventei pavasarį. Viskas yra gerai, bet pagrindas buvo butent gamtos prabudimas po žiemos; krikščionybė yra tik viena iš daugelio religijų , kurios buvo ir yra pasaulyje ir kurios vaidina ir teigiamą ir neigiamą vaidmenį žmonijos gyvenime(pvz. karingasis islamas)....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų