„Kraujo vėžys nėra nuosprendis“, – su šia žinia onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“, gegužės 16–ąją pažyminti kraujo dieną, pradeda pacientams ir bendrosios praktikos gydytojams skirtus renginius. Šią gerą žinią patvirtina ir Lietuvos statistika – šalyje per pastarąjį dešimtmetį mirštamumas nuo piktybinių kraujo ligų sumažėjo kelis kartus.
Onkologinė kraujo liga kasmet diagnozuojama daugiau nei 1000 žmonių
Kasmet Lietuvoje onkologinės kraujo ligos diagnozuojamos daugiau kaip 1000 žmonių, šis skaičius kasmet vis didėja.
„Tokia tendencija pastebima visame pasaulyje. Lietuvoje pastaraisiais metais pagerėjo onkologinių kraujo ligų diagnostika. Vertinant paskutinį dešimtmetį, pastebima didžiulė pažanga onkohematologinių susirgimų gydyme“, – sako Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.
Lietuvoje mirštamo nuo kraujo vėžio kreivė per pastarąjį dešimtmetį stipriai krito žemyn: pavyzdžiui, mirštamumas nuo limfomos sumažėjo 2–3 kartus, nuo leukemijos – beveik du kartus, nuo mielominės ligos – pusantro karto.
Pasak specialistų, gerų gydymo rezultatų pasiekti padeda ne tik investicijos į medicinos diagnostikos įrangą bei šiuolaikines gydymo priemones, taikomas pasaulinėje praktikoje, bet ir hematologinės pagalbos koncentracija bei aukštas Lietuvos gydytojų hematologų pasirengimo lygis.
Pasak prof. L. Griškevičiaus, Lietuvoje pradėjus taikyti modernią taikinių terapiją ir išaugus gydymo prieinamumui, pacientų išgyvenamumo rodikliai ženkliai pagerėjo.
Pavyzdžiui lėtine mieloleukemija 2000-2004 m. susirgusių pacientų 2 metų išgyvenamumas buvo vos 47 %, pradėjus taikyti pirmos kartos taikinių gydymą 2005-2010 išgyvenamumas pasiekė 67 %. Kai šis gydymas tapo prieinamas visiems pacientams 2011-2012 2 metų išgyvenamumas tapo 93 %. Šie pacientai gyvena pilnavertišką gyvenimą yra darbingi.
Vilniaus Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre (HOTC) išplėtotos kaulų čiulpų transplantacijos. Nuo pirmosios transplantacijos, kuri buvo atlikta 1999 m., sudėtingų procedūrų skaičius kasmet vis auga: 129 (2010 m.), 146 (2011 m.), 185 (2012 m.). Onkohematologinių ligų gydymo centrai veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio manymu, nors pastaraisiais metais vis mažiau mirštama nuo kraujo vėžio, nusiraminti negalima. „Žvelgdami į šio dešimtmečio rezultatus matome, kad turime kuo džiaugtis, – sako ministras V. P. Andriukaitis. – Santariškių klinikose veikia didžiausias Baltijos šalyse kaulų čiulpų transplantacijų centras, čia atliekamos visų rūšių kaulų čiulpų transplantacijos vaikams bei suaugusiems.
Skiriant tikslinį finansavimą jau daugiau nei 10 metų užtikrinamas intensyvus chemoterapijos bei komplikacijų gydymas visiems kraujo vėžiu sergantiems pacientams. Valstybės ir ES struktūrinės paramos lėšomis įsigyjama vis modernesnė diagnostikos įranga – galima būtų ilgai vardinti tai, kas jau padaryta. Tačiau sustoti negalime, svarbiausia tartis ir visiems drauge rasti geriausius sprendimus”.
Pacientams vien gydymo negana
“Sunkia kraujo liga sergantiems žmonėms, vien gydymo nepakanka. Jiems svarbus artimųjų, bendraminčių palaikymas, psichologinė ir socialinė pagalba, – teigia Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Pasak pacientų organizacijos vadovės, žmonių, sergančių onkologinėmis kraujo ligomis šiandienos išgyvenamumo rodikliai džiugina, tačiau dar geresnių rezultatų galima bus pasiekti tik tuomet, jei nenutrūks dialogas tarp gydančių medikų, sveikatos politiką formuojančių institucijų ir pacientų organizacijų. Šiuo metu Lietuvoje su piktybine kraujo liga gyvena ar yra pasveikę nuo jos beveik 10 000 asmenų.
„Šiandien minėdami kraujo dieną Lietuvoje norime pasidžiaugti, kad kraujo vėžys nebėra nuosprendis. Taip pat norime išsakyti savo svajones, kad kiekvienam susidūrusiam su kraujo liga būtų skirtas efektyviausias gydymas ir pagalba. To mes galime pasiekti tik bendromis pastangomis, kiekvienas savo indėliu“, – pažymi I. Drėgvienė .
