Kofeinas yra nuo seno žinoma tonizuojanti medžiaga, kurios populiariausias šaltinis, žinoma, yra kava. Nors kyla daug diskusijų, ar kava naudinga ar žalinga sveikatai, nenuginčijamas tik vienas faktas – didesni kofeino kiekiai gali sukelti įvairių organizmo funkcijų sutrikimų.
Reikia mokėti paruošti
Vienas žymiausių Lietuvoje baristų Domas Ivonis ant kavos niekada negriežia danties, taip pat prašo nelaikyti jo geru pavyzdžiu, nes kavos per dieną jis išgeria 5 ar daugiau puodelių: „Tiek kavos gal ir negerai sveikatai, bet puodelis kitas tikrai negali pakenkti. Svarbiausia – kad kava būtų tinkamai užplikyta.“
Kalbėdamas apie bendrus kavos ruošimo principus, Domas pabrėžė, kad geriausia, kai ji ruošiama iš šviežiai sumaltos kavos. Perkant jau sumaltą kavą, ant pakelių vertėtų paieškoti malimo datos: kuo vėliau sumalta, tuo geriau. Taip pat geriausia naudoti stambiau maltą kavą.
„Ruošiant kavą puodelyje, reikia tik puodelio, stambiai šviežiai maltos kavos ir neverdančio 95–97 laipsnių vandens. Taip pat labai svarbios kavos ir vandens proporcijos. Vienam puodeliui reikia 3–4 (10–12 g) šaukštelių kavos ir apie 200 ml vandens. Taigi, jei vyras savo moterį sumanė palepinti kava, tegu į puodelį įdeda minėtą kiekį kavos, palaukia, kol vanduo užvirs ir, liaudiškai tariant, nustojus jam burbuliuoti, užpila kavą. Tada reikia laukti apie 3–4 minutes, kad vanduo pritrauktų kavą. Išlaukus reikia šaukšteliu perbraukti per susiformavusią plutą: dalis tirščių nuskęs, o viršuje liks pilkšva masė, kurią reikia šaukšteliu nuimti ir išmesti“, – apie paprasčiausią kavos plikymo būdą kalbėjo D.Ivonis.
Baristas į kavą nesiūlo berti cukraus, nebent galima šlakelį pieno: „Rinkitės tokią kavą, į kurią nereikėtų dėti cukraus. Kava natūraliai turi būti šiek tiek saldoka. Jei kavą gersite tuojau pat, tirščiai gali likti puodelio dugne, bet jei gersite vėliau, atsiminkite, kad kuo ilgiau vanduo liesis su kava, tuo daugiau kofeino pateks į vandenį, o su juo – ir į organizmą.“
Kenkia priedai, o ne kava
Domas įsitikinęs, kad kava – vienas naudingiausių dalykų: „Joje yra įvairių antioksidantų, ji saugo nuo Alzheimerio, gelbėja nuo depresijos, suteikia energijos. Mokslininkai yra įrodę, kad jei žmogus išgers puodelį kavos per dieną, gal net išvengs insulto. Mano galva, pati kava nekenkia, kenkia įvairūs priedai: cukrus, sirupai, pienas... Gryna kava turi tik privalumų. Aišku, nereikia ja piktnaudžiauti. Beje, kaip minėjo viena gydytoja, kuo labiau kava perfiltruota, tuo ji sveikesnė.“
Žmogus kasdien vidutiniškai suvartoja 150–225 mg kofeino, kurio 75 proc. gaunama su kava. Puodelyje kavos yra 50–150 mg kofeino, puodelyje arbatos – per 50 mg, o kokakolos gėrime (0,5 l) – per 35 mg. Suaugusiesiems, saikingai vartojantiems kofeiną (300 mg per dieną, arba maždaug 3 puodeliai), Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų nuomone, paprastai nebūna jokio pavojaus sveikatai.
Svarbiausia – saikas
Remiantis atliktų studijų, susijusių su kofeino poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai, išvadomis, galima teigti, kad saikingas kofeino vartojimas neturi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo rizikai. To negalima pasakyti apie kofeino vartojimą dideliais kiekiais.
Nuo 100 iki 600 mg kofeino gali paspartinti mąstymą, pagerinti bendrą organizmo budrumą. Kita vertus, kofeino vartojimas gali turėti įtakos poilsiui ir būti koordinacijos sutrikimo priežastimi. Daugiau negu 2 000 mg kofeino per dieną sukelia nemigą, raumenų drebulį bei padažnėjusį kvėpavimą. Kartais šių simptomų atsiranda ir suvartojus mažiau kofeino. Tiesa, žmonių, reguliariai vartojančių kofeiną, organizmas ima toleruoti šiuos simptomus.
Išgėrus gėrimų, kuriuose yra kofeino, atsiranda ir kitų fiziologinių reakcijų: suintensyvėjus kortizolio ir adrenalino išsiskyrimui, padidėja kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis. Kofeinas aktyviną diurezę (šlapimo išsiskyrimą), praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, pagreitina medžiagų apykaitą.
Klementina Puolikaitė - Guobė
