Aušra Jakubonytė, LRT.lt
Vidutinis amžius gimdant pirmąjį kūdikį 1990–1994 metais Lietuvoje buvo 23 metai, o 2011 metais moterys pirmąjį vaiką gimdė trimis metais vėliau – vidutiniškai būdamos 26,6 metų amžiaus. Ekspertų teigimu, moterys vaikų susilaukia būdamos labiau išsilavinusios – tai suteikia joms stabilumo ir lemia didesnes galimybes prisidėti prie šeimos išlaikymo. „Moterims su žemesniu išsilavinimu yra sudėtingiau išsilaikyti darbo rinkoje. Kol nepasiekiamas norimas išsilavinimas, susilaikoma nuo vaikų turėjimo ir net nuo šeimos kūrimo“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Vlada Stankūnienė.
V. Stankūnienė pabrėžia, kad turėti daugiau vaikų ketina ir tie vyrai, kurie turi aukštesnį išsilavinimą, nes jie būna labiau užtikrinti dėl šeimos gerovės perspektyvų, vaikų ugdymo ir lavinimo galimybių, pajamų stabilumo.
„Visada būdavo taip, kad moterys su aukštuoju išsilavinimu gimdydavo gerokai mažiau vaikų. Tačiau šiuo metu tas skirtumas mažėja: mažėja moterų, kurios turi žemesnį išsilavinimą, pagimdytų vaikų skaičius“, – LRT.lt sakė profesorė. Ji tvirtina, kad vėlesnį gimdymo amžių lemia po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pasikeitusi ekonominė padėtis, individualizmo įsigalėjimas – kai žmogus atsako pats už save – ir moterų saviraiškos siekis. Be to, V. Stankūnienė pabrėžia ir moderniosios kontracepcijos, kuri Lietuvą pasiekė po 1990 m., svarbą.
„Piliulių era Vakaruose prasidėjo apie 7-ojo dešimtmečio vidurį. Kartu prasidėjo spartūs pokyčiai šeimose, kai vaikų gali susilaukti ne tik kiek nori, bet ir kada nori“, – sako VDU profesorė.
Vaikų turėjimas – trukdys darbo rinkoje
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė teigia, moteris turi eiti į darbą, kad galėtų generuoti sau išteklius, padėtų išlaikyti vaikus, nes vien vyro atlyginimo neužtenka.
„Iš kitos pusės – turi tai daryti, nes kitaip neužsidirbs socialinių garantijų. Be to, labai svarbu, kad moteris būtų nepriklausoma, pati galėtų tvarkyti savo gyvenimą“, – aiškina M. Jankauskaitė.
Anot jos, visuomenė tampa vis mobilesnė: gali tekti išvažiuoti dirbti į kitą miestą ar valstybę. Tokiomis aplinkybėmis, jei neturi vaikų, yra daug paprasčiau, esi daug mobilesnis. Be to, kaip teigia pašnekovė, po motinystės atostogų labai didelis moterų skaičius nebegrįžta į tą pačią poziciją darbe, kurioje buvo iki vaiko gimimo, – dažnai grįžtama į žemesnę poziciją.
„Tada moterys pasirenka tokią strategiją: arba maksimaliai atidėti vaikų gimdymą, nes nori kaip galima labiau įsitvirtinti darbinėje struktūroje, arba mažinti vaikų skaičių. Mes matome, kad vaikų turėjimas trukdo įsitvirtinti darbo rinkoje. Antra vertus, jei nesi įsitvirtinęs, tai ir negali tų vaikų auginti“, – tikina pašnekovė.
Gimdymas – ne vienintelis laimės šaltinis
M. Jankauskaitės teigimu, gerėjant ekonominėms sąlygoms, žmonių nuostatos pradeda kisti: pereinama nuo vadinamųjų išlikimo vertybių prie saviraiškos. Jei kuri nors karta gyveno ekonominio ir socialinio nesaugumo sąlygomis, jos atstovai išsiugdo vadinamąsias išlikimo vertybes, kai svarbiausia – prisitaikyti prie sistemos ir išgyventi. Kai žmonių gyvenimas pagerėja, pagrindine vertybe tampa saviraiška.
„Vienas iš vertybinių nuostatų indikatorių yra toks klausimas: ar pritariate teiginiui, kad tam, jog moteris būtų laiminga, privalo turėti vaikų? Kai visuomenėje dominuoja išlikimo nuostatos, žmonės pritaria, kad moteriai vienintelis laimės šaltinis yra vaikai, ir ji turi to siekti. Tokiose visuomenėse spaudimas turėti vaikų yra labai didelis. Kai pradeda formuotis saviraiškos vertybės, žmonės taip nebegalvoja“, – aiškina Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė.
Psichologas Marius Daugelavičius tvirtina, kad ekonominiai sunkmečiai sukelia stresą ir nesaugumo būseną, todėl žmogų pradeda veikti giluminiai dalykai, kurie įprastinėmis sąlygomis gali būti ne tokie aktualūs.
„Savęs pratęsimas, šeima yra archetipinis procesas, kuris užkoduotas kiekvieno žmogaus psichikoje. Vaikai suteikia tam tikrą saugumą ir savirealizaciją. Ekonominės krizės metu karjera pasidaro neužtikrinta, tampa neaišku, kas ir kaip bus, o šeima bet kuriuo atveju yra šeima“, – aiškina psichologas.
Anot M. Daugelavičiaus, jei moteris ruošiasi gimdyti vėlesniame amžiuje, tai tampa sudėtingiau psichologiškai: vyresnė moteris turi daugiau baimių, ji jau būna pripratusi prie tam tikro gyvenimo ritmo ir būdo.
„Yra darbai, reikalai, tam tikras komforto lygmuo, kurio laikui bėgant vis sunkiau atsisakyti (nes kai vaikas gimsta, tas asmeninis komfortas nukenčia). Vyresnė moteris į prioritetų sąrašą labiau įtraukia karjeros dalykus. Ir tada atsiranda daug vidinių stabdžių, kurie lemia, kodėl moteris nenori gimdyti“, – aiškina psichologas, tačiau jis pabrėžia, kad giminės pratęsimas yra užkoduotas žmogaus psichikos gilumoje, todėl negimdant vaikų atsiranda vidinis konfliktas, darantis įtaką žmogui ir jo laimės kiekiui.
„Galima tai bandyti prislopinti, tačiau viduje vis tiek sėdi tas kirminėlis ir graužia, kad dar kažko nepadarei. Lygiai toks pat kirminėlis graužia, jeigu nėra saviraiškos, savęs realizacijos, nes žmogui norisi kažką sukurti, išmokti, pasiekti. Tai irgi yra archetipinis procesas, kuris būdingas kiekvienam žmogui“, – teigia psichologas.
Vaikų auginimas – ne vien tik moters pareiga
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė M. Jankauskaitė tvirtina, kad norint, jog moterys gimdytų vaikus, joms turi būti sudarytos palankios sąlygos tai daryti – tam reikalingi politiniai sprendimai.
„Jeigu bendra politika kreipiama tokia linkme, kad gali auginti vaiką ir neiškristi iš darbo rinkos, tai pozityviai veikia sprendimą turėti vaiką kaip galima anksčiau“, – tvirtina M. Jankauskaitė ir priduria, kad Lietuvoje sąlygos tam nėra palankios.
Anot pašnekovės, reikia pabrėžti, kad vaikų auginimas nėra vien tik moters pareiga. Ji teigia, kad svarbu priimti įstatymus, kurie tai įtvirtintų.
„Islandijoje buvo priimtas įstatymas, kad vaiko priežiūros atostogos dalinamos į tris dalis: viena dalis yra mamos, antra dalis yra tėčio, ir yra dar vienas trečdalis, kur galima pasirinkti, kas ima tas atostogas: ar kažkuris vienas iš tėvų, ar jie dalinasi tą trečdalį pusiau“, – pasakoja M. Jankauskaitė.
Kokią įtaką daro mamos amžius ir išsilavinimas
Psichologė-psichoterapeutė Aušra Kurienė pabrėžia, kad vyresnių moterų pagimdyti vaikai yra sąmoningai laukti, jiems yra labiau pasirengta ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai.
„Vaikas ateina į šeimą, kur santykiai – stabilesni, tėvai yra „apsitrynę“ ir tarp jų nebekyla konfliktų dėl to, kas plaus indus ir pan. Vaikas gimdomas tada, kai mama jau yra tikrai pasiruošusi atsiduoti motinystei. Dažnai vyresnės moterys yra ramesnės, moka valdyti savo impulsus“, – tikina pašnekovė.
Tačiau, anot jos, vyresnės mamos turi mažiau energijos ir labiau nerimauja dėl savo vaiko, nes daugiau žino apie gyvenime tykančius pavojus.
„Kartais dėl biologinio laikrodžio jos gimdo tik vieną vaiką, jis įgyja labai didelę vertę, yra ypatingas. Ir tai apsunkina tokių vaikų gyvenimą, nes tėvai dėl jo turi labai didelių lūkesčių“, – LRT.lt sako A. Kurienė.
Ji pažymi, kad mamos išsilavinimas visiškai neparodo jos motinystės įgūdžių, tačiau labiau daro įtaką tam, kokias vertybes mama sieks įdiegti savo vaikui.
„Išsilavinusi mama tikrai norės savo vaiką lavinti, gal pradės tai daryti labai anksti. O ta mama, kuri yra namų šeimininkė, kuri nedaro karjeros, kuri galbūt ūkyje augina gyvulius, labiau akcentuos kitokias vertybes: gal tas vaikas bus darbštesnis, atsakingesnis, turės daugiau savarankiškumo, nes turės padėti mamai“, – aiškina psichologė-psichoterapeutė.
