Apžvelgsime kelis atvejus, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių moteris lieka be šeimos (arba tik be vyro). Tačiau vyrai taip pat dėl analogiškų priežasčių dažnai negali rasti sau žmonos arba draugės, todėl visi mūsų svarstymai tinka ir jiems.
Tokios padėties susiklostymo variantų yra labai daug, todėl neįmanoma jų visų apžvelgti. Tačiau mums atrodo, kad visų šių situacijų pagrindas — perdėta vienos ar kitos šeimos gyvenimo pusės idealizacija. Tuo pačiu metu idealizuojamos ir kažkokios kitos vertybės, kadangi kiekvieno žmogaus karminis „auklėjimas" turi savo ypatumų. Todėl mes pagvildensime keletą realių situacijų, o mūsų skaitytojai, kurie turi analogiškų problemų, galės jas prisitaikyti sau ir pabandyti savarankiškai nustatyti, kurie „karmos ąsočio" vožtuvai „praleidžia" ir kodėl jiems taikomas karminis „auklėjimas".
Taigi pateikiame pavyzdį.
Atvejis. Tatjana, 41 m., išsiskyrusi. Tatjana yra labai energinga, emocionali, veikli, valdinga ir geranoriška.
Tatjana gimė Maskvoje, vidutines pajamas gaunančioje šeimoje. Baigusi mokyklą, įstojo į institutą, į ekonomikos fakultetą, tačiau po pirmojo kurso metė ir perėjo mokytis į kitą technikos institutą, tačiau po ketvirto kurso ir jį metė, kadangi studijos ir darbas jai buvo ne prie širdies.
Vaikystėje ją traukė tardytojo profesija - ji mėgo aiškintis sudėtingas situacijas ir dalyvauti šalia vykstančiuose įvykiuose. Taip pat ji mėgo žaisti šachmatais (ir gerai mokėjo), tačiau neturėjo partnerių. Net dabar, kai laimi šachmatų partiją, labai stipriai emociškai susijaudina (net pašiurpsta jos rankų plaukeliai).
Aukštesniame instituto kurse ištekėjo už karininko ir kartu su juo išvažiavo į karinį dalinį, esantį Šiaurėje. Dešimt metų ji mylėjo savo vyrą, draugiškai gyveno ir nesipyko. Buvo bevaikiai. Vyras greitai kopė karjeros laiptais ir netrukus tapo pulkininku. Žmona buvo „pirmoji įgulos dama", nors ypatingų pretenzijų į lyderiavimą nereiškė.
Tačiau netikėtai jos meilė išblėso, o kadangi ji buvo labai sąžininga, nebegalėjo daugiau gyventi su vyru (kaip moteris). Metus laiko juodu gyveno atskiruose kambariuose, o vėliau oficialiai išsiskyrė, ir ji išvažiavo pas tėvus į Maskvą.
Maskvoje tėvai padėjo gauti kambarinės darbą prestižiniame viešbutyje. Pasak Tatjanos, tai nors ir gerai apmokamas, bet labai sunkus ir žeminantis darbas. Po metų per pažįstamus susirado ateinančios auklės ir tarnaitės darbą gyvenančių Maskvoje užsieniečių šeimoje. Darbas buvo nesunkus, tačiau Tatjana negalėjo išnaudoti viso savo energijos potencialo. Net atvirkščiai - dažnai jai tekdavo slopinti savo energiją ir prižiūrėti kūdikį.
Maskvoje ji sutiko ir pamilo kitą vyrą, dvejus metus su juo gyveno. Gyvenimu buvo labai nepatenkinta. Naujasis vyras (jie buvo tik oficialiai susirašą) ją dažnai žemindavo, keikdavosi ir niekindavo jos išvaizdą. Tatjana porą kartų bandė su juo išsiskirti, bet kaip ir jis jautė nepaaiškinamą trauką. Pagaliau prieš tris mėnesius po eilinio barnio jis išėjo ir nebegrįžo. Dabar ji gyvena viena ir jaučiasi labai nelaiminga.
Tatjana visada daugiausia reikšmės skirdavo (ir tebeskiria) savo išvaizdai. Nesidažiusi ji net negalėdavo išnešti šiukšlių. Ji smerkia žmones, kurie nesirūpina savo išvaizda.
Situacijos diagnozė
Kaip matyti iš pavyzdžio, Tatjana iš vaikystės sukaupė nemažai klaidingų įsitikinimų, už kuriuos dabar intensyviai „auklėjama". Pažiūrėkime, kokie tie įsitikinimai.
Pirmasis atviras „karmos ąsočio" vožtuvas - tai grožio ir savo išvaizdos idealizacija. Siekti grožio ir rūpintis savo išore reikia ir net būtina, ypač tokiai gražiai moteriai kaip Tatjana. Tačiau negalima smerkti kitų žmonių, kurie nesilaiko šio požiūrio. Negalima teikti per daug reikšmės ir savo išvaizdai - žmonės tave priims bet kokios išvaizdos: juk sutinkama pagal išvaizdą, o palydima pagal protą.
Šią idealizaciją griauna antrasis vyras, kuris nevertina jos pastangų būti gražiai ir tuo ją skaudina.
Kitas atviras vožtuvas - moralės normų ir visuomeninės nuomonės idealizacija. Pastaroji idealizacija būdinga karininkų arba valdžios atstovų šeimoms. Jiems dažnai labai svarbu, ką pagalvos ir pasakys draugai arba bendradarbiai apie tavo žmoną, jos arba tavo išvaizdą, aprangą, namus, mašiną ir kt. Kiekvienas stengiasi, kad jo viskas būtų geriausia, ir pyksta, jei kas nors yra ne taip.
Pateiktoje situacijoje ši idealizacija susiformavo tada, kai Tatjana dar gyveno su vyru pulkininku ir įguloje buvo „pirmoji dama". Antrosios santuokos metu ji taip pat siekė, kad viskas būtų gerai (namai, santykiai su vyru, geras materialinis apsirūpinimas), ir labai pykdavo ant gyvenimo, jeigu viskas klostosi ne taip, kaip nori ji.
Kitas aktyviai funkcionuojantis vožtuvas - vyro elgesio (šeimoje) idealizacija.
Būdama labai energinga ir stipri (viduje), Tatjana siekė lyderės pozicijos šeimoje, tuo labiau kad kambarinės darbas neleido jai išeikvoti energijos. Todėl šią energiją išliedavo ant vyro (antrojo), kurį stengėsi savaip perauklėti.
Jos vyras, be abejonės, turi savo įsitikinimų rinkinį, tarp jų ir tokį, kad vyras turi būti šeimos galva, o moteris privalo būti tyli ir rami. Kadangi Tatjana niekaip neatitiko šio jo modelio, jis reiškė jai pretenzijas vieninteliu priimtinu būdu - žodžiais. Pakelti prieš ją rankos nedrįso, nes bijojo, kad žmona gali jį apskųsti policijai.
Tatjana, sekdama pirmosios santuokos modeliu, mano, kad vyras turi būti mandagus, dėmesingas ir mylintis riteris. Šią idealizaciją sugriauna antrasis jos vyras, kuris yra grubus ir nuolatos ją skaudina.
Dar vienas atviras vožtuvas - pavydas. Tatjana yra labai pavydi ir mano, kad jos vyras turi būti tik su ja. Todėl šią idealizaciją jos vyras irgi žlugdo: jis pasakoja apie savo pažintis ir susitikimus su kitomis moterimis (greičiausiai, išsigalvotomis). Šie pasakojimai ją siutina ir skatina konfliktuoti.
Dar kitas vožtuvas - aplinkinio pasaulio kontroliavimas.
Būdama iš prigimties stipri ir valdinga, Tatjana turi savo aplinkinio pasaulio modelį ir stengiasi, kad pasaulis toks ir būtų. Ji kritikuoja pardavėjų išvaizdą, bara jas už blogą elgesį su pirkėjais, o už tai gauna keiksmažodžių porciją. Kartais ji kitiems žmonėms sako pastabas transporto priemonėse arba gatvėje, o tie, žinia, priima be didelio entuziazmo. Todėl ji dažniausiai susiduria su girtais ir grubiais žmonėmis.
Paskutinis aktyviai veikiantis jos vožtuvas -karminės užduoties neįvykdymas.
Iš prigimties Tatjana yra veikli ir apdovanota analitiniais sugebėjimais, kurių ji nepajėgė pritaikyti savo gyvenime. Karininko žmonai, kambarinei, auklei - šio tipo žmonėms visiškai nereikia analitinių sugebėjimų, aktyvumo ir loginio mąstymo. Jiems būdingesnis paklusnumas ir susitaikymas su esama padėtimi.
Tatjana nesugebėjo rasti, kaip pritaikyti savo sugebėjimus, todėl po 40 metų šis vožtuvas atsidarė ir pradėjo pildytis.
Taigi susikaupus šešioms idealizacijoms Tatjanos gyvenimas tikrai apkarto. „Auklėjimo" procesas jai taikomas pirmiausia asmeniniame gyvenime, kadangi beveik visos jos idealizacijos susijusios su šia sfera.
Didelių sveikatos problemų ji neturi, kadangi sportuoja, valo organizmą, o ir pati Gamta ją apdovanojo gera sveikata bei energija.
Tačiau Tatjanai ne taipjau blogai, kaip gali pasirodyti iš mūsų pamąstymų. Pavyzdžiui, ji neidealizuoja pinigų, todėl jų turi pakankamai. Taip pat ji neturi sekso idealizacijos, todėl šioje sferoje irgi neturi bėdų.
Nepaisant to, kai kurias problemas ji susikuria savo energingumu. Pavyzdžiui, ji ir taip yra energinga, o dar užsiima rebefingu (intensyvus ilgas kvėpavimas), kuris dar labiau padidina jos gyvybinį potencialą, vėliau išliejamą ant artimųjų. Jai geriau reikėtų medituoti ir daryti tokius pratimus, kurie mažina energingumą kadangi natūralaus energijos nutekėjimo per užuojautą, darbą arba seksą jai nepakanka.
Stipri moteris ir silpnas vyras
Išanalizuotame pavyzdyje labai energinga moteris buvo susieta su silpnu ir ne tokiu valingu vyru (antruoju vyru), kuris bandė kovoti dėl teisių į lyderio vietą. Tačiau jis neturėjo pakankamai vidinio potencialo, tai darė epizodiškai, isteriškai ir šiurkščiai. Jo šiurkštumas atsirado todėl, kad jis nesugebėjo įrodyti savo reikšmingumo kitokiais būdais.
Tai labai tipiška situacija, kai valdingai moteriai kliūna silpnas vyras. Silpni vyrai tiesiog traukia stiprias moteris - jiems labai gera po jų „sparneliu" (kaip viščiukams po perekšlės sparnu). Tačiau nesuprasdami ir nepriimdami savo silpnumo, šie vyrai dažnai vis tiek reiškia pretenzijas į lyderio poziciją. Tai neduoda jokių rezultatų, ir tada jie turi keletą išeičių - pripažinti savo nereikšmingumą, palikti šeimą, pasinerti į darbą, nusigerti arba ieškoti nusiraminimo pas kitą moterį. Yra dar vienas gana sudėtingas būdas - periodiškai kelti barnius ir įrodinėti savo reikšmingumą. Tiesa, kartais visi šie būdai susijungia, ir tada šeimos gyvenimas pavirsta ištisu košmaru.
Stipri moteris taip pat nori pasislėpti nuo gyvenimo negandų už stipraus vyro pečių (toks turbūt buvo pirmasis Tatjanos vyras). Ji ieško stipraus vyro, bet suradusi nesąmoningai pradeda jį perauklėti, diktuoti savo sąlygas ir piršti jam savo lyderyste. Tačiau stiprus vyras ir yra stiprus todėl, kad niekam neleidžia įsakinėti. Todėl tarp stipraus vyro ir stiprios moters kyla konfliktai, kurie nieko gero nežada. Geriausiu atveju stiprus vyras išeina pas kitą moterį, kuri nesistengia jo perauklėti pagal save, arba stipri moteris pameta vyrą, kuris nenori skaitytis su jos nuomone.
Tokia yra bendra situacija, kuri daug kartų aprašyta įvairiose psichologijos teorijose. Mes ją pateikiame suprantamais terminais.
Apžvelgtame pavyzdyje vienatvės priežastis buvo konfliktas tarp valdingos žmonos ir vyro, pretenduojančio į savarankiškumą. Kito pavyzdžio situacija šiek tiek prastesnė - čia valdinga moteris net negali ištekėti už tinkamo vyro.
atvejis. Irina, 34 m., labai savarankiška, valdinga vieniša moteris. Ji turi bajoriško kraujo, ir tai labai aiškiai matyti iš jos požiūrio į gyvenimą. Irina jaučiasi esanti aukščiau už gyvenimą. Vaikystėje ją traukė medicina, tačiau gauti aukštojo medicinos išsilavinimo jai nepavyko. Šiandien jai neturi reikšmės darbo pobūdis, tik svarbu, kad gerai mokėtų. Pinigų ji nemėgsta, juos leidžia lengvai ir neapgalvotai, tačiau vėliau dėl to gailisi, kadangi daugiau nei metai negali nuvažiuoti aplankyti tėvų.
Irina privačioje firmoje dirba tiekėja, o iki tol triūsė gamykloje. Jos tėvai gyvena vienoje iš pietinių NVS respublikų, bet iš ten Irina išvažiavo daugiau nei prieš 10 metų. Nuo to laiko ji gyvena viena, tačiau pastaruoju metu laisvė ją pradėjo slėgti. Stiprios meilės gyvenime nepatyrė, seksas jai taip pat neteikia ypatingo malonumo.
Irina yra dailios išvaizdos, todėl vyrai ja labai domisi. Tačiau susidūrę su jos savarankiškumu, jie tuoj pat dingsta arba ima laikyti „savu žmogumi" ir sunkiomis valandėlėmis ateina pasitarti. Daugiausia prie jos linksta liesučiai, silpnučiai ir gležni jaunuoliai, kurių ji nekenčia. Stiprių ir savarankiškų vyrų (jos idealai) ji beveik nesutinka.
Irina norėtų susipažinti su apsirūpinusiu bei stipriu vyru ir gyventi su juo kaip su lygiu partneriu. Tačiau nieko neišeina. Todėl nors ji savarankiška ir pasitikinti, Irina neturi šeimos, pinigų, būsto ir įdomaus darbo. Sveikata kol kas nesiskundžia.
Situacijos diagnozė
Pagrindinė Irinos problema - per didelis valdingumas ir nepriklausomybė. Jau būdama 10 metų, Irina pajuto, kad gali trokšti ir pasiekti visko, ko tik panorės. Dar vaikystėje, kai užsimanydavo kokio nors daikto, ji ne prašydavo tėvo, o reikalaudavo. Tėvų konfliktuose ji aktyviai gindavo motiną (tėvas buvo labai valdingas).
Tokią poziciją ji užimdavo ir vėliau. Nesunku suprasti, kad tai tipiška idealizacija - savo sugebėjimų kontroliuoti aplinkinį pasaulį ir priversti jį elgtis taip, kaip nori. Šią idealizaciją sąlygoja stipri valia ir pasitikėjimas. Susidaro įspūdis, kad gyvenimas klostosi pagal jos valią. Pavyzdžiui, užsimanė gyventi savarankiškai, be tėvų pagalbos ir pasiekė. Bet tik atrodo, kad pasiekė, nes realių pasiekimų gyvenime neturi.
Žmogus, kuris jaučiasi esąs gyvenimo šeimininkas, pretenduoja į Dievo, sukūrusio šį pasaulį, partnerius arba net jo kritikus. Irina nepatenkinta gyvenimu ir stengiasi jį pakeisti savo nuožiūra, t. y. Dievas sukūrė nekokybišką pasaulį, o ji imasi jį perdaryti.
Todėl Dievas (arba tiksliau, karminis „prižiūrėtojas") taiko atitinkamas priemones, kad sugriautų tokio žmogaus idealizacijas. Jam realiai įrodoma, kad, nepaisant jo sugebėjimų, jis nieko šiame pasaulyje negali padaryti be Aukštesniųjų jėgų pagalbos. Todėl visas per daug valdingo žmogaus gyvenimas virsta kova, kuri būtinai baigiasi pralaimėjimu.
Dar viena Irinos idealizacija - silpnų vyrų smerkimas (žmonių smerkimas). Kas be ko, jie tiesiog svajoja prisiglausti prie stiprios (energetiškai) moters, kad ši juos vestų per gyvenimą. Silpni vyrai „įsitrina" Irinai į draugus arba į meilužius, bet tai ją tik dar labiau erzina.
Kaip jau pasakojome, valdingoms ir savarankiškoms moterims labai dažnai pakliūna silpnavaliai, gležni ir neprisitaikę šeimos gyvenimui vyrai, kurie tiesiog atsisėda joms ant sprando ir leidžia pačioms užsidirbti pinigų, tvarkyti buitį, prižiūrėti vaikus ir t.t. Pagal karminį „auklėjimą", žmogus visada gauna tai, ko nekenčia arba smerkia, ir negauna to, kam skiria per didelę reikšmę.
Todėl Irina negali susirasti stipraus vyro arba gerbėjo, nebent jei taip atsitiktų pagal jo karminio „auklėjimo" principą. Stipriam vyrui reikia silpnos žmonos, kad namuose galėtų ilsėtis, o ne kariauti.
Dar viena Irinos idealizacija - požiūris į pinigus. Ji nevertina pinigų, netgi jų nekenčia, nors ir negali be jų gyventi. Ji jau turėjo dešimtis tūkstančių dolerių (išlošė kazino), bet juos be jokio gailesčio išleido. Ji nemoka taupyti ir skaičiuoti pinigų. Todėl pinigų egregoras nelaiko jos savo kliente ir neskuba jai atskaičiuoti reikalaujamos sumos. Tuo labiau kad Irina Aukštesniųjų jėgų neprašo pinigų, kadangi tai prieštarauja jos pasaulėžiūrai. Prašyti gali tik dėl kitų, o sau prašyti - jai atrodo žema. Toks pasipūtimas ir pasitikėjimas savimi lėmė finansinę krizę.
Panieka pinigams siejasi su Irinos perdėtu pasitikėjimu žmonėmis. Ji ne kartą yra paskolinusi pinigų arba kažkur investavusi, bet nė karto jų neatgavo. Ji net nesugeba iš žmogaus, kuriam skolina pinigus, pareikalauti raštiško pasižadėjimo juos grąžinti.
Šitoks idealizacijų rinkinys sąlygojo „karmos ąsočio" prisipildymą ir atitinkamą karminį „auklėjimą". Todėl griūva visas Irinos gyvenimas - nėra pinigų, mėgstamo darbo, būsto, šeimos, mylimo vyro. Tėra tik jausmas, kad tu - gyvenimo šeimininkė. Tačiau tai tik jausmas, nes gyvenimas teka pro šalį.
Vidinė jėga negarantuoja problemų išsprendimo
Tokios yra stiprių ir energingų žmonių problemos. Mūsų svarstymai dar nereiškia, kad visi stiprūs ir energingi žmonės turi šių problemų. Visiškai ne. Dalis jų susikūrė normalių santykių su partneriu modelį, nesistengia jo perauklėti ir priversti žygiuoti pagal savo komandas. Kalbant mūsų terminologija, šie žmonės neidealizuoja savo sugebėjimų ir nesistengia kontroliuoti aplinkinio pasaulio. Todėl jie sugeba sugyventi su visais - ir su stipriais, ir su silpnais partneriais.
Ir šeimos kūrimo problema kyla ne tik per daug stiprioms moterims, - per silpnos moterys taip pat turi pakankami problemų.
Mes vartojame energetines sąvokas, nors iš tiesų nedirbame energetikos srityje. Tačiau energetinės sąvokos aiškiau išreiškia žmogaus esmę ir jo santykių su aplinkiniu pasauliu ypatumus. Todėl mes neidealizuosime mentalinio lygmens ir vartosime tuos terminus, kurie raiškiau apibūdina situaciją.
Taigi susipažinkime su dar vienu atveju.
atvejis. Irina, 28 m., turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, dirba banke kasininke. Simpatiška, uždaro būdo, svajinga, vieniša.
Monotoniškas darbas jos nedomina, todėl ji dažnai svajoja ir darbe daro klaidų. Dažnos jos klaidos nepatinka banko vadovybei, todėl ji gali netekti darbo. Taip jau porą kartų buvo atsitikę. Tačiau dėl darbo praradimo ji mažai jaudinasi.
Irina anksčiau sportavo, truputį piešė, tačiau visa tai liko praeityje.
Asmeniniame gyvenime Irina nėra laiminga. Ji vengia didelių renginių, vakarėlių, išvykų į miestą, kadangi yra labai kukli ir per daug pasinėrusi į vidinį pasaulį. Todėl mokykloje ir institute ji neturėjo didelių romanų. Prieš trejetą metų ji sutiko vaikiną ir pusantrų metų su juo draugavo. Tačiau santykiai pašlijo; dabar nuolatos jį prisimena ir tikisi vėl su juo susitikinėti.
Irina gyvena su motina, bet jos labai dažnai barasi. Motina ją nuolatos suerzina savo pamokymais, tada ji „sprogsta" ir išprovokuoja isterišką barnį. Po to kelias dienas jos gyvena taikiai, bet vėliau ir vėl kartojasi konfliktas. Tėvas, išvargintas nuolatinių barnių su motina, paliko šeimą prieš dešimt metų. Dabar jis sukūrė kitą šeimą, bet Irina su juo palaiko gerus santykius.
Taigi Irina neturi nei šeimos, nei įdomaus darbo. Ji pyksta ant likimo ir ant nenusisekusio savo gyvenimo.
Situacijos diagnozė
Šiuo atveju mergina per mažai save vertina. Ji iš prigimties yra jautri, nedrąsi ir svajinga. Barnių atmosfera šeimoje neleido atsiskleisti jos talentams. Tėvai, nuolatos besiaiškindami tarpusavio santykius, negalėjo daugiau laiko skirti vaikui. Iš esmės, linkėdami jai gero ir sekdami savo idealais, jie tiesiog verste vertė dukrą studijuoti ekonomiką, nekreipdami dėmesio į tai, kad ši profesija jos visiškai nedomino ir kad mergina neturėjo jai gabumų. Jos įgimtas polinkis humanitariniams mokslams ir menams tėvų visiškai nedomino (gana materialistiška logika - kiek gali uždirbti dailininkas, o kiek - banko darbuotojas).
Todėl Irina susikūrė klaidingus įsitikinimus, kurie trukdo gyventi.
Pirmasis vožtuvas: savęs ir savo netobulumo smerkimas. Būdama svajinga ir jautri, Irina labai ūmai reaguodavo į grubumą ir įžeidinėjimus, kuriais paaugliai gan aktyviai mėgaujasi. Ji įgijo nevisa-vertiškumo kompleksą (savęs smerkimo problema), kuris lėmė visą jos tolesnį gyvenimą. Ji ėmė vengti triukšmingų kompanijų, dėvėjo blyškius ir bespalvius drabužius, didžiausią laisvalaikio dalį praleisdavo skaitydama ir svajodama.
Todėl jos gyvenimas tapo bespalvis ir bedžiaugsmis. Palaimą ji atrasdavo tik knygose ir muzikoje, tačiau jos nesudarė jai sąlygų laimingai gyventi išorės pasaulyje. Susidarė uždaras ratas: smerkdama save, ji vengė žmonių ir jų pasilinksminimų, o žmonės, matydami jos uždarumą, taip pat nesiveržė su ja bendrauti.
Situaciją dar labiau pablogino energetiniai Irinos santykiai su motina. Kadangi jos motina turėjo akivaizdžią savo sugebėjimų ir aplinkinio pasaulio idealizaciją, ji nuolatos visus mokė, kaip reikia gyventi. Todėl nuo jos pabėgo vyras, o dukra pagal savo galimybes griovė jos laimingos šeimos idealą. Už tokią idealizaciją Gamta Irinos motiną nubaudė ir panaikino visus natūralius gyvybingumo jėgų prisipildymo šaltinius.
Tačiau moteris juk nori gyventi, todėl jos organizmas ėmė ieškoti kitų gyvybingumo jėgų šaltinių. Ir surado - iš pradžių vyro organizmą, o vėliau -dukros. Ji ėmė juos provokuoti pykčio priepuoliams, kurių metu gaudavo gyvybingumo jėgų porciją, bet jų užtekdavo tik trims keturioms dienoms. Po kiek laiko ir vėl atsirasdavo gyvybingumo jėgų deficitas, todėl vėl reikėdavo išprovokuoti konfliktą. Tai tipiški „vampyrų ir donorų" santykiai (donoras - Irina, o vampyras – motina).
Taigi dėl mažo Irinos energingumo (taip pat ir nepakankamo savęs vertinimo) buvo kalta jos vampyre motina.
Antroji priežastis, kuri paaiškina nepakankamą savęs vertinimą, - nekontroliuojamas ir nesudėtingas jos „žodžių maišyklės" darbas, t. y. nevaldoma proto veikla. Irina taip susižavi ir pasineria į minčių pasaulį, kad nebepriima aplinkinio pasaulio. Todėl ji nedėmesinga ir turi problemų darbe. Intensyviai veikianti „žodžių maišyklė" panardina ją į fantazijų ir idealizacijų pasaulį, o dėl to atsiranda nepasitenkinimas savimi ir aplinkiniu pasauliu. Tuo pačiu toji „žodžių maišyklė" atima iš Irinos paskutines gyvybingumo jėgas, ir mergina realiame gyvenime nebegali būti laiminga.
Šalin „žodžių maišyklę"!
Faktiškai bet kokia nekontroliuojama „žodžių maišyklės" veikla yra psichinis žmogaus užpuolimas iš jo paties vidaus! Žmogus, kuris nekontroliuoja savo minčių tėkmės, gali drąsiai apie save pasakyti: mano nekontroliuojamas protas puola mane ir atima gyvybingumo jėgas!
Būtent jis ir yra priežastis abejonių, jaudinimosi, depresijos ir kitų neigiamų būsenų, trukdančių laimingai ir džiaugsmingai gyventi. Kur „žodžių maišyklė" deda mūsų gyvybingumo jėgas, neaišku. Greičiausiai atiduoda nelaimingo gyvenimo egregorui arba kur kitur. Tačiau mums nelabai rūpi -kur, svarbiau - kad taip nebūtų!
Irinos „žodžių maišyklė" pradėjo suktis dar vai- kystėje. Kai kurių profesijų žmonėms tai visai netrukdo: pavyzdžiui, rašytojams arba poetams, tačiau kasininkams arba ekonomistams tai - pražūtis! Todėl norėdama padidinti savęs vertinimą ir pašalinti savęs smerkimą, Irina privalo sustabdyti „žodžių maišyklę". Kaip tai padaryti, mes smulkiai pasakojome ankstesnėse knygose.
Kitas atviras vožtuvas: šeimyninio gyvenimo ir žmonių tarpusavio santykių idealizacija. Dar vaikystėje Irina vaizduotėje susikūrė „nuostabaus riterio" paveikslą; jis turi jai suteikti aprūpintą ir įdomų gyvenimą. Tokios svajonės, atėjusios iš Gryno ir kitų romantikų rašytojų kūrinių, jaunystėje aplanko beveik visus. Tačiau daugumai paauglių netrukus realusis gyvenimas tampa stipresnis už romantiškas svajones, todėl jie prisitaiko prie proziškos realybės. Dauguma, bet ne visi. Tačiau Gamta lėmė taip (turbūt tai subrendusi karma), kad Irinos „žodžių maišyklė" pasirodė esanti stipresnė, nei jos noras (arba valia) būti laimingai realiame gyvenime. Metai bėgo, o ji taip ir liko svajonių pasaulyje, vis labiau atitrūkdama nuo realaus pasaulio.
Tokiu atveju reikia ypatingo dėmesio ir pastangų sustabdyti „žodžių maišyklei" ir plėtoti adekvatų realaus pasaulio priėmimą. Tačiau nuolatos besibarantys Irinos tėvai neturėjo laiko įtraukti mergaitę į realųjį pasaulį.
Šiandien jau suaugusi Irina pati pajuto, kad yra išsiskirta iš daugumos žmonių. Tie skirtumai nebuvo malonūs, atvirkščiai, vertė ją jaustis nepatogiai. Ji nesuprasdavo savo nedėmesingumo ir dažnos depresijos priežasčių. O juk čia kalta „žodžių maišyklė"! Reikia tik atkreipti į ją dėmesį ir ji nutils, o dauguma problemų liks praeityje.
Kadangi Irina saugojo „nuostabaus princo" idealą (žmonių ir šeimyninio gyvenimo idealizacija) ir nekreipė dėmesio į realius jaunuolius, tai pagal bendruosius karminius „auklėjimo" įstatymus, ji turėjo ištekėti už valdingo (netgi despotiško), grubaus ir neištikimo vyro.
Ir iš tiesųjį traukė rytietiško gymio vyrus. Jai siūlė tekėti čečėnas ir gruzinas (kurie jai parūpintų „gerą auklėjimą"). Bet jie taip skyrėsi nuo Irinos idealo, kad meilė nesugebėjo pavergti jos širdies. O kiti jaunuoliai negalėjo jos tinkamai „paauklėti", todėl dingdavo iš jos gyvenimo. Vienintelis jos tikras kavalierius buvo totorius, bet ir jis turbūt buvo nepakankamai „geras auklėtojas", todėl jie išsiskyrė.
Dar vienas aktyviai veikiantis vožtuvas: pyktis ant gyvenimo (iš dalies ant savo tėvų). Aktyviai veikianti „žodžių maišyklė" jau seniai sulygino realųjį gyvenimą su Irinos mintyse gyvuojančiu romantiškuoju modeliu. Žinoma, realus gyvenimas buvo kur kas prastesnis, o tai ir buvo jos pykčio priežastis. O kuo daugiau pykčio, tuo prastesnis gyvenimas, - deja, būtent šitaip mes esame auklėjami. Mums, be abejo, labiau patiktų kiti metodai, tačiau mūsų nuomonės niekas neklausia. O galėtų.
Turbūt truputį praviras yra ir dar vienas Irinos vožtuvas: neįvykdyta karminė užduotis. Svajingumas paprastai dera prie humanitarinių mokslų, prie meno ir kūrybos. Irinos tėvai to nežinojo ir nukreipė ją studijuoti už ką daugiau moka.
Žinoma, kad ekonomistas uždirba daugiau nei dailininkas. Tačiau kiekvienai profesijai reikia savito savybių rinkinio. Svajingas ekonomistas nėra geresnis už dailininką, neturintį fantazijos: abu jie sėdi ne savo rogėse. Be abejonės, turint daug valios, specialiai treniruojantis galima truputį save „perdaryti" ir įgyti reikalaujamų savybių. Tačiau šie „perdarymai" paprastai neapsieina be pėdsakų - lieka vidinis nepasitenkinimas tuo, kuo užsiimi. O iš čia - tik pusė žingsnio iki vidaus ligų.
Irina neturėjo ryškių gabumų ir nejautė ypatingos traukos kuriai nors konkrečiai veiklai. Turbūt jos karminė užduotis nebuvo konkreti veikla (net ir humanitarinė). Galbūt jos užduotis buvo nugalėti baikštumą, sukurti visavertę šeimą arba kas nors kita, kas dar neatsiskleidė.
Siame pavyzdyje merginos energingumas yra aiškiai per mažas. Ji neperdeda savo sugebėjimų kontroliuoti aplinkinį pasaulį, tačiau idealizuoja žmonių tarpusavio santykius ir kitas vertybes. Būtent todėl jai ir tenka toks karminis „auklėjimas".
Panagrinėkime dar vieną pavyzdį, atskleidžiantį jaunuolio problemas su mylima mergina.
atvejis. Olegas, vienišas jaunuolis, 26 m., išsilavinimas - vidurinis techninis. Dirba miesto kelių valdyboje sunkiasvorio automobilio vairuotoju, uždirba gerai.
Prieš metus Olegas susipažino su dvejais metais vyresne mergina (aukštasis išsilavinimas, išsiskyrusi). Jis ją Įsimylėjo, užsimezgė draugystė. Kai jis pasiūlė susituokti, ji paprašė palaukti ir apmąstyti, o po kurio laiko paprašė iš viso apie tai nebegalvoti. Prieš metus ji pareikalavo iš savo pirmojo vyro skyrybų, kadangi jam reikėjo namų šeimininkės, kuri jam gamintų ir tvarkyti namus.
Mergina truputį gėdijosi Olego darbo, tačiau su malonumu priimdavo jo dovanas ir net prašydavo nupirkti kai kurių daiktų. Santykiai buvo gana ramūs, nors ji mėgo laisvą gyvenimo būdą ir niekada nesisakė Olegui, kur praleidžianti naktis. Kartais ji nakvodavo savo bute (kuris jai liko po skyrybų), pas motiną arba pas drauges. Olegą tai erzindavo, bet jis valdydavo neigiamas emocijas ir jai pretenzijų nereikšdavo. Jam taip pat nepatiko, kad jai mažai reikėjo sekso ir kad labai troško gražaus gyvenimo. Vyriškis įtarė, kad mergina nelabai jį myli, nors ji sakė ką kita.
Iki tol Olegas draugavo su merginomis, tačiau dėl įvairių, dažniausiai nerimtų priežasčių išsiskirdavo.
Olegas gyvena kartu su motina ir patėviu. Jo tėvas paliko šeimą prieš dešimtmetį, o iki tol labai pykosi su motina ir dažnai gėrė. Šeimos reikalus tvarkė motina. Olegas su ja sutaria gerai.
Dabar Olegas labai sielojasi dėl skyrybų su mylimąja, nuolatos apie ją mąsto ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be jos.
Situacijos diagnozė
Šiuo atveju jaunuolį „auklėja" mergina, turinti skirtingą vertybių sistemą.
Olego vertybių sistema yra gana aiški. Jis dirba fizinį darbą, gerai uždirba, mėgsta meistrauti, su malonumu skaito knygas, kartais lanko teatrą ar kitokius renginius, yra uždaras ir nemėgsta triukšmingų vakarėlių. Pagal horoskopą jis yra Liūtas, todėl nori jaustis šeimos galva, trokšta turėti vaikų ir gerai aprūpintą buitį. Taigi jo atvirasis vožtuvas yra nesunkiai konstatuojamas: šeimos gyvenimo, ramių santykių, sekso idealizacija.
Atitinkamai pagal „auklėjimo" tvarką jis įsimyli merginą, kuri mėgsta bendrauti, yra labai valdinga ir energinga, siekia karjeros ir vengia buities darbą. Ji yra vyresnė už Olegą ir neįsivaizduoja jo savo vyru.
Greičiausiai jis yra „atsarginis" variantas, kol nesusiras geresnio.
Jeigu jis pasieks savo ir ves tą moterį, „auklėjimo" procesas suveiks iki galo. Tačiau greičiausiai taip neatsitiks: vyrukas nėra toks blogas, kad galėtų sugriauti savo mylimosios idealus. Todėl vedybos arba neįvyks, arba jie tuoj pat išsiskirs.
Be išvardytųjų, Olegas turi dar porą atvirų vožtuvų: tai pyktis ant žmonių (ant savo tėvo), žmonių smerkimas (savęs smerkimas už tai, kad nesugeba pasiekti savo tikslų ir už blogą patėvio elgesį šeimoje).
Jis yra dar jaunas, jo „karmos ąsotis" kol kas užpildytas tik 40%. Tai labai geras lygis. Jeigu jis supras savo idealizacijas ir leis žmonėms būti tokiems, kokius juos sukūrė Gamta (Dievas, Kosmosas ir pan.), tai jo gyvenimas bus laimingas. Nebereikės vykdyti karminio „auklėjimo", ir jis galės „užsisakyti" sau tokią žmoną, kuri jo „neauklės", o realizuos visus jo troškimus (bet ne idealus). Jis gali turėti laimingą šeimą, vaikų, žmonos pagarbą. Jeigu žmona turės kokių nors trūkumų (jo manymu), turės ją priimti tokią, kokia yra: nesistengs perauklėti ir dėl to nesinervins.
Tokios yra pagrindinės idealizacijos, kurios dažniausiai sąlygoja vienatvę. Dažniausiai, bet ne visada, nes vienatvės priežasčių gali būti daug.
Mūsų skaitytojai gali dar kartą išanalizuoti pateiktus pavyzdžius ir pritaikyti juos savo ar pažįstamųjų problemoms. Galbūt kas nors daugiau paaiškės. O kol kas pateikiame šio skyriaus išvadas.
IŠVADOS
1. Dažnai merginos arba jaunuolio vienatvės priežastis yra idealizacijų rinkinys, kurį vienatvė arba griauna, arba jis yra toks didelis, kad visaverčiam „auklėjimui" sunku rasti tinkamą partnerį, — todėl jis ir neatsiranda.
2. Jeigu likimas suveda stiprią moterį ir silpnesnį vyrą, pretenduojantį į šeimos lyderio postą, tai pastarasis turi keletą išeičių: pasilikti ir pripažinti žmonos viršenybę, palikti šeimą, pasinerti į darbą, nusigerti arba nusiraminimo ieškoti pas kitą moterį.
3. Vienatvės ir probleminių santykių su priešinga lytimi priežastis gali būti per mažas žmogaus energingumas.
4. Per mažas energingumas dažniausiai atsiranda dėl pernelyg aktyvios „žodžių maišyklės" veiklos. Sustabdžius aktyvią „žodžių maišyklės" veiklą, padidėja energiškumas, dingsta perdėtos abejonės, depresija, išsaugomos jėgos.
dykai.lt
