REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Apie kraujo donorystę egzistuoja daug mitų – neva tai alina organizmą, kad galima užsikrėsti hepatitu ar kitomis ligomis, kad priaugsi svorio ir nežinia, kur tas kraujas bus parduotas... Gaila, jei tokia klaidinga informaciją sustabdo galimus donorus nuo šio kilnaus ir net jų sveikatai naudingo veiksmo.

Apie kraujo donorystę egzistuoja daug mitų – neva tai alina organizmą, kad galima užsikrėsti hepatitu ar kitomis ligomis, kad priaugsi svorio ir nežinia, kur tas kraujas bus parduotas... Gaila, jei tokia klaidinga informaciją sustabdo galimus donorus nuo šio kilnaus ir net jų sveikatai naudingo veiksmo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vieno donoro duotas kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes. Žinoma, būna ir atvejų, kai vienam žmogui prireikia perpilti net dešimties donorų kraują. Kraujui paimti naudojamos tik vienkartinės sterilios priemonės, todėl nėra jokios užsikrėtimo kokiomis nors ligomis tikimybės. Kraujas negali būti labai ilgai laikomas. Priklausomai nuo to, kam ir kodėl perpilamas, jis turi būti ne senesnis nei 5-40 dienų, todėl pastoviai reikia papildyti turimas kraujo atsargas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kad šalis turėtų pakankamai kraujo atsargų, iki 6 proc. gyventojų turėtų donuoti kraujo. Lietuvoje kraujo duoda apie 2 proc. žmonių, todėl Lietuva paprastai neturi kraujo pertekliaus, kurį galėtų kažkam parduoti.

REKLAMA

Iš tiesų, reguliarus kraujo davimas yra naudingas donoro sveikatai: atsišviežina kraujo ląstelės, jų ir kraujo plazmos gamybai organizmas sudegina apie 650 kcal., o tai yra daugiau, nei nuėjus 10 kilometrų, sumažėja kraujyje cholesterolio, be to, klinikiniais tyrimais įrodyta, kad kraujo donorystė sumažina širdies, kraujagyslių, kepenų bei vėžinių susirgimų riziką. Jei pats donoras kada nors netektų daug kraujo traumos ar operacijos metu, manoma, yra didesnė tikimybė, kad jis išgyvens, nes jo organizmas įpratęs netekti ir vėl atkurti kraują.

REKLAMA
REKLAMA

Daugelis donorų pabrėžia, kad davę kraujo nesijaučia išsekę, o atvirkščiai – jaučiasi sustiprėję emociškai – lyg ant sparnų, galintys kalnus nuversti, pasikrovę dvasiškai. Juk jie kažkam išgelbės gyvybę – gal naujagimis nepraras gimdymo metu nukraujavusios mamos, kuri matydama jį augantį, nebyliai liudys dėkingumą tam nepažįstamam ją išgelbėjusiam kraujo donorui, gal vėžiu ar kita lėtine liga sergančiam ligoniui padės pasveikti ar daugiau gyvenimo dienų praleisti su mylimais artimaisiais, gal padovanos galimybę gyventi į avariją patekusiam kažkieno sūnui, broliui arba tėvui... Tyrimais ir apklausomis yra nustatyta, kad, palyginti su kitais žmonėmis, kraujo donorai jaučiasi laimingesni, mažiau vieniši, jie rečiau serga depresija, jie atranda daugiau prasmės gyventi, patiria mažiau streso. Pagalvokite, juk kiekvienas kraujo davimas kažkam išgelbės gyvybę, o ilgamečiai kraujo donorai yra išgelbėję jų šimtus. Šimtai žmonių kiekvieną dieną galėtų jiems pasakyti „Ačiū, kad gyvenu“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl kraujo donorystė reiškia ne tik duoti, bet ir gauti.

Nemažai žmonių kraujo donorais tapo po to, kai prireikė kraujo jiems patiems arba jų artimiesiems. Jie labai jautriai suvokė šios neįkainuojamos, bet atsikuriančios aukos prasmę. Ir nė vienas iš mūsų nežino, ar rytoj neprireiks kraujo mums, mūsų vaikams, broliams, seserims, tėvams, draugams. Ir kuo daugiau žmonių negalvos „gal kažkas kitas šiandien duos kraujo, bet ne aš“ – tuo ramiau ir laimingiau gyvensime visi.

Todėl kviečiame dvejojančiuosius pasiryžti tapti kraujo donorais, o esamus donorus pasidalinti savo istorijomis, kad skleistumėte savo šviesą ir paskatintumėte kitus prisijungti prie jūsų prasmingos veiklos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų