Apie plaukimą, pramogas bei pavojus vandenyje ir tai, kaip jų išvengti, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo plaukimo trenerės, skendimo prevencijos iniciatyvos „Plaukti neskęsti“ autorės Simona Sigariova ir Žana Skridlienė.
Kodėl žmonės skęsta?
Ž. Skridlienė laidoje paaiškina, kad žmogui, kuris nėra vandens gyventojas, pavojus kyla dėl neįprastos būsenos, kai kūno padėtis iš vertikalios virsta horizontalia. Kaip sako plaukimo trenerė, taip atsiranda du iššūkiai: negebėjimas judėti (plaukti) ir vandens gylis.
Laidos viešnia įvardija ir dažniausias skendimo priežastis. Pavyzdžiui, vaikai dažniausiai skęsta tada, kai nėra prižiūrimi tėvų. Paaugliai dažnai pervertina savo galimybes, yra linkę rizikuoti, o dažniausia vidutinio amžiaus vyrų skendimo priežastis yra alkoholis.
Visgi didžiausia problema yra plaukimo įgūdžių trūkumas. Nors, kaip sako Ž. Skridlienė, situacija šalyje gerėja – nuskendusiųjų per metus skaičius nukrito nuo 400 iki 100–110, tai yra nepakankamai geras rezultatas. Lietuva pagal skenduolių skaičių vis dar yra tarp „pirmaujančių“ šalių.
Panika vandenyje
Kartais plaukiojant žmogų gali ištikti įvairūs skausmai, baimės ir panika, kuri kelia didelę skendimo riziką. Trenerė S. Sigariova įvardija, kad paniką gali sukelti netikėtos situacijos ir nenumatyti veiksniai vandenyje.
„Atsitinka kažkoks nenumatytas atvejis – sutraukia mėšlungį, apsisuka galva ar įsipainiojama į žoles – ir žmonės, nežinodami, ką daryti, puola į paniką. Per tą paniką dažniausiai pameta galvą, kvėpavimą, išsigąsta, pradeda chaotiškai elgtis, taškytis, blaškytis ir pradeda skęsti“, – sako plaukimo specialistė ir pabrėžia, kad tokios panikos galima išvengti turint stiprius plaukimo bei plūduriavimo įgūdžius, kuriuos lavinti galima baseine, su plaukimo trenerio pagalba.
Kai ištinka nemaloni ar nenumatyta situacija vandenyje, pirmiausia, kaip sako trenerė, reikia atsigulti, plūduriuoti, nusiraminti ir tada galvoti, kaip iš šios situacijos išeiti – kuo ilgiau plūduriuosi, tuo didesnė tikimybė sulaukti pagalbos arba rasti sprendimą. Tai ypač svarbu todėl, kad skęstantį žmogų ne visada gali pastebėti aplinkiniai. Laidoje specialistės papasakojo, kad skendimas realiame gyvenime atrodo toli gražu ne taip, kaip filmuose, bei pasidalijo šokiruojančiu atveju, kai vaikas vos nepaskendo suaugusių žmonių apsuptyje.
Kokias išsigelbėjimo taisykles reikia žinoti kiekvienam? Kodėl žmogus ne visada pastebi skęstantį žmogų? Kaip įveikti vandens baimę? Kodėl plaukimas šuniuku yra pavojingas? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje „Sveikatos DNR“, kurią rasite teksto viršuje.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Apie ką kalbėjome laidoje:
00:00 Laidos temos ir pašnekovių pristatymas.
02:10 Kodėl žmonės skęsta?
06:00 Panika vandenyje: kaip elgtis nenumatytose situacijose?
11:00 Filmuose skęstantys žmonės rėkia ir mosuoja rankomis. Ar taip skęstantis žmogus atrodo ir realybėje?
15:45 Kaip įveikti vandens baimę?
21:20 Kada vaikus atvesti į baseiną?
23:45 Mokytis plaukti pradeda ir jau suaugę žmonės – tai nėra gėdinga.
26:00 Patarimai tėvams, norintiems mokyti savo vaikus.
29:50 Dažniausios klaidos pramogaujant prie vandens.
