Apie tai, kokius žiemos darbus sode dar galima atlikti, anksčiau TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo bendrovės „Juknevičiaus kompostas“ direktorius Andrius Juknevičius.
Vilnos mulčias – apsauga nuo šalčio ir žvėrių
Anot eksperto, sodininkams išties pravartu turėti vilnos mulčio, kurį galima panaudoti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, pavasarį juo galima dengti pakeltas lysves, panaudoti šiltnamyje, uždengti žemę aplink augalus ir medelius.
Apvalūs paklotukai tampa ne tik apsauga nuo piktžolių – padeda kiek apsisaugoti ir nuo sraigių. Tiesa, jei, pavyzdžiui, vasara būna itin drėgna, sraigės gali prasibrauti ir pro vilnos mulčio apsaugą.
„Kai vilna yra sausa, sraigės per ją nešliaužia, bet kai buvo labai šlapia, kai vanduo stovėjo ant vilnos, tai sraigės „atplaukė“, vadinkim taip“, – pažymėjo A. Juknevičius.
Dabar vilną galima panaudoti medelių ir augalų dengimui. Visų pirma, tai apsaugos nuo šalčio, nors ji reikalinga ne visiems medeliams. Antra, tai padės apsaugoti augalus nuo laukinių žvėrių.
„Jeigu mes turim sodybas – tai apsauga nuo laukinių gyvūnų, nes vilnoje yra lignino, kuris atbaido stirnas, elnius, jie nenori graužti, jiems baisu, nepatinka. Tai – tam tikras repelentas“, – aiškino ekspertas.
Pats A. Juknevičius pripažįsta anksčiau to nė nežinojęs, kol į svečius neatvyko Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistai, papasakoję apie tokį šios medžiagos veikimą.
Vilnos mulčio nauda
Besiruošiantiems dengti medelius vilna svečias patarė, kaip tai padaryti lengviau – tereikia susikarpyti ją juostelėmis. Tai ne tik palengvins procesą, – taip pat galėsite apsaugoti ir plonesnius, ir storesnius medžius.
Taip aprišti galima visus vaismedžius, dekoratyvinius augalus. Tai itin pasiteisina vietose, kur nėra tvorų, sodas plyti atviruose laukuose ir didesnė rizika, kad juos apgrauš žvėreliai.
Vilnos juosteles vyniokite nuo apačios į viršų, sutvirtinkite surišdami juostelėmis ir sukite į aukštį tiek, kiek reikia.
„Taip padarysime tokį dalyką: apsaugosim jį lygiai taip pat, kaip su baltalu, kad jo neperkaitintų saulė, tuo pačiu atbaidysime stirnas ir visokius kitus dalykus“, – apie to naudą kalbėjo A. Juknevičius.
Be to, dar viena priežastis, kodėl pasiteisina toks apsukimas juostelėmis, – galima ne tik apsaugoti įvairaus storio medelius, bet ir aprišti augalus, prie kurių įsmeigti kuoliukai; pastarųjų nereikia pašalinti.
Vilnos mulčias – geras pasirinkimas sode dėl kelių savo savybių. Pavyzdžiui, viena jų – jei paklotuku uždengiame žemę aplink augalą, vilna irdama dirvą praturtina naudingomis medžiagomis.
„Ja augalus apdengiam ir nuo šalčio. Vilna kvėpuoja, lengvai džiūsta, jeigu sušlaptų“, – pridėjo ekspertas.
Pats metas pasirūpinti, kad pavasarį nesutrūkinėtų žievė
Naudinga pagalvoti ne tik apie apsaugą nuo šalčio, bet ir nuo pavasarinės saulės – vasario mėnesį saulė pamažu pakyla vis aukščiau ir kaitina labiau, todėl įkaitinta tamsi žievė gali pradėti trūkinėti.
Kai medžiai jau nebeturi lapų, galima juos pabalinti baltalu: „Jį galime naudoti ir dabar. Aišku, dabar saulė nėra labai intensyvi, bet kuo toliau link pavasario, tuo ji bus intensyvesnė.“
Baltalas, visų pirma, išbalinus medelius – kaulavaisius, vaismedžius, tokius kaip obelis, kriaušes, slyvas, – apsaugo nuo saulės poveikio. Tai ypač aktualu, kai medeliai dar jauni – vos pašildžius saulei, kamiene ima cirkuliuoti skysčiai, kurie suplėšo žievę.
„Lygiai taip pat jis turi kitą funkciją – atstumia gyvūnus, kad jie nenugraužtų mums šakų, pumpurų ir panašiai“, – pridėjo A. Juknevičius.
Purškiamas baltalas itin paprastai naudojamas – tereikia jį gerai suplakti ir purkšti ant medelių. Vis tik A. Juknevičius nepataria jo naudoti šalto – geriau parsinešus iš lauko kiek palaikyti, kad atšiltų, kitu atveju gali veikti prasčiau.
Pasirūpinkite augalų žaizdomis
Be to, nuo vėlyvo rudens jau prasidėjęs ir medelių genėjimas, tad dar vienas darbas – pasirūpinti žaizdomis naudojant sodo tepalą.
Žaizdos gali atsirasti ne tik po genėjimo – vaismedžius gali apgraužti žvėrys, tad ir tais atvejais reikėtų nepamiršti sodo tepalo.
Vis tik A. Juknevičius pastebi, kad vis dar kyla diskusijų dėl to, kaip elgtis: reikia purkšti žaizdas sodo tepalu ar ne. Jis siūlo pagalvoti, kaip patys pasielgtume įsipjovę ranką – rištume ar ne?
„Žiūrint iš labiau mokslinės pusės, tai purkšti reikia tada, kada ore gali skraidyti įvairios sporos – tiek pelėsinių grybų, tiek kažkokių kerpių, kažkokių bakterijų, kurios gali sukelti ligas, įsimesti į tą šlapią vietą ir ten pradėti daugintis. Tai tam, kad taip neatsitiktų, mes apipurškiame“, – patarimą davė ekspertas.
Dar daugiau naudingų laidos „Svajonių sodai“ patarimų – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
