Anksti ryte papusryčiavę ant hostelio stogo ir pasigrožėję atsiveriančiu platesniu Titikakos vaizdu, pavojingiausiu Peru keliu judėjome link Arekipos – kolonijinių baltų pastatų miesto, šalia kurio netoliese yra vienas iš giliausių pasaulio kanjonų Kolka.
Aplinka. Žmonės. Nuotaikos.
Kaip ir daugelis Pietų Amerikos miestų, Arekipos priemiesčiai atrodo daugiau nei baisiai – rudų plytų namai, nebaigtais statyti aukštais, šalimais besidriekiančiais šiukšlynais ir tingiai ant gatvės gulinčiais šunimis. Miesto centras visiškai kitoks nei pakraščiai, priešingai spindėjo švara, atrestauruotais senais kolonijiniais baltais pastatais su medinėmis durimis, balkonais ir arkiniais langais.
Arequipa ir El Misti vulkanas (Peru) (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Daugelis centrinių gatvių grįstos akmenimis, kurie iš karto miestui suteikia kažkokio senovinio žavesio. Balti pastatai iš gatvės pusės atrodė lyg didelės aukštos sienos masyviom išdrožinėtom medinėm durim, tačiau beveik kiekvienas langinėmis saugomas langas akis vedė į erdvų vidinį kiemelį, gražiai apstatytą gėlėmis ir išdažytą ryškiomis spalvomis. Centre esančiuose pastatuose įsikūręs didelis Šventos Katalinos vienuolynas, kuris tarp savo sienų kažkada turėjo viską ir funkcionavo kaip atskiras miestas. Galybė antikvariatų, išstatę parduodamus baldus už arkų besislepiančiuose kiemeliuose, atrodė idealiai pataiko į senovės dvasios temą. J Sunkios medinės pastatų durys turėjo po atskirą vis kitokios formos „bilduką“, tarnaujantį vietoj skambučio. Rankos, žmogaus formos, gyvūnų atvaizdų bildukai išsibarstę po viso miesto medines duris atrodė susijungę į atskirą miestą, saugantį namuose gyvenančius žmones nuo nepageidaujamų prašalaičių.
Arequipa ir El Misti vulkanas (Peru) (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Mūsų hostelis, įsikūręs pagrindinėje gatvėje, taip pat buvo neišimtis, ant didelių sunkių durų turėjo senovinį bilduką, gražų vidinį kiemelį ir erdvią saulėtą terasą, nuo kurios matėsi miestą saugantis vulkanas El Misti ir šalia vos pora šimtų metrų aukštesnis Chachani vulkanas.
Centrinėje aikštėje tradiciškai besivadinančioje „Plaza de Armas“ (isp. ginklų aikštė), turbūt dėl to, kad seniau čia keisdavosi kariuomenė, ant aplink palmes pristatytų suolelių valandas leido visokio amžiaus miestiečiai, nepalikdami laisvos vietos kadrus gaudantiems turistams. J Gražios alėjinės gatvės šurmuliavo nuo gatvės prekeivių, batus valančių vaikų ir šeimomis vaikštinėjančių indėniškų veidų vietinių, persimetusių spalvotas skaras per nugarą ir besitaisančių savo skrybeles, slepiančias nuo kaitrios saulės. Aikštę apjuosusiuose kolonadiniuose praėjimuose įsikūrę restoranai ir kavinės siūlė paragauti tradicinių peruvietiškų patiekalų kaip keptą jūros kiaulytę, troškintą mėsą su bulvėmis (lomo saltado), įdarytą aštrų pipirą (rocotto rellena) ar kitus. Prie didelės bažnyčios, esančios priešais katedrą, į pamaldas rinkosi ne tik pamaldieji, bet ir išmaldos prašantieji ir religinių prekių pardavėjai.
Arequipa ir El Misti vulkanas (Peru) (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Visai netoli savo hostelio atradome didelį vidinį kiemą, kuriame palipėjus stačiais laipteliais, atsirandi ant stogo ir iš viršaus gali grožėtis katedros bokštu, atsiveriančiu miesto vaizdu ir aikštėje šurmuliuojančiu kasdieniu vietinių gyvenimu. Visai netoliese ant kito namo stogo dieną ir naktį budriai lakstė didelis šuo akylai stebėdamas žemai gatvėje vykstantį gyvenimą ir tarsi besirengdamas šokti žemyn ir paskęsti miniose plaukiančiose link centro.
Gerokai užsibuvus Arekipoje pavyko stebėti miesto šventės eitynes, kur dalyvavo visi – nuo ūkininkų ik šokėjų, pardavėjų ir persirengėlių. Vieni važiavo ant transparantų, kiti ėjo šalia išpuoštų lamų ir tradicinius nešulius nešančių asilų. Gatvėse buvo sustabdytas eismas ir atrodė, kad visas miestas susirinko aplink pagrindinę aikštę stebėti, ploti ir kartu su eitynių dalyviais linksmintis miesto šventėje.
Vulkanas El Misti
Susigundę galimybe įkopti į vulkaną, pasiryžome dviems dienoms pajusti, ką reiškia gyvenimas ant kalno. J Tada dar nežinojome, ką Mistis gali, susipakavę visą įrangą į kuprines su šypsenom fotografavomės vulkano papėdėje ir net neįsivaizdavom, ką kalnas mums paruošęs. Pirmą dieną palengva kopdami ir žioplinėdami į aplink atsiveriančius vaizdus pasiekėme bazinę stovyklą, esančią 4500 m. aukštyje virš jūros lygio. Spaudė galvas ir džiaugėsi kojos bei nugara, kad pagaliau pasiekėme šios dienos tikslą. Atmintyje skraidžiojo pakeliui matyti kolibriai, mirguliavo žalios koralinės struktūros samanos, gražiai suaugusios dideliais kietais kupstais, mirgėjo ryškiai geltonai žydinčios gėlės tarp pilkų aštrių uolų vietomis apaugusių smilgų kupstais ir krūmynais, o vietomis paskendusių tarp smėlio ir pelenų sluoksnio.
Arequipa ir El Misti vulkanas (Peru) (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Visą sunkų kopimą į kalną atpirko atsivėrę vaizdai į miestą ir apylinkes. Gėrėme šiltą arbatą ir stebėjome raudoną saulėlydį dažantį aplink esančius kalnus dar nematytu atspalviu. Visiškai sutemus sulindome į palapinę ir turbūt pirmą kartą gyvenime taip anksti ėjome miegoti – 7 val. vakaro, nes rytojus – maksimalių išbandymų metas – reikia pasiekti vulkano viršūnę ir nusileisti atgal į papėdę. Atsikėlę dvyliktą valandą nakties, dėl aukštingumo beveik nesudėję nei gluosto, tamsoje su prožektoriais ant galvų ropštėmės per aštrius akmenis link viršūnės. Stingdantis šaltis ir žvarbus vėjas stingdė kraują rankų ir kojų pirštuose, versdamas verkti iš skausmo iki isterijos jiems kiek atšylant prie vienintelės nesušalusios vietos – pilvo. Galvoje sukosi mintys ir vaizdai apie amputuotas galūnes ir mamos veidą, kai grįšim namo. Linksmybių nebuvo – galvą replėmis spaudė aukštingumas ir kūną pamažu silpninantis šaltis viliojo tiesiog prisėsti ir kelioms valandoma užsnūsti. Rėkėme vieni ant kitų ragindami nemiegoti, šildėm rankas ant pilvų ir sukaupę paskutines jėgas bandėme priešintis mus vis labiau įveikiančiam kalnui. Nesinorėjo nei viršūnės, nei vaizdų, tik sušilti ir pamiegoti. Kaip išsigelbėjimo laukėme patekančios saulės, atnešiančios bent kiek šilumos.
Dar belipdami į viršūnę jau svajojome, kaip leisimės nuo jos. Likus vos keliems šimtams metrų sugrubusiom rankom dėjomės vadinamąsias kates ėjimui per suledėjusį sniegą ir sukaupę paskutines jėgas lėtai, bet judėjome link vis artėjančio tikslo. Viršūnė, bet ne aukščiausia vieta – likus vos 20 m. atsisakėme kilti toliau, 5800 m. virš jūros lygio labiau nei užteko. Kilo saulė ir pradėjo šildyti, tačiau atrodė, kad jos nepakanka, norėjosi daugiau šilumos, kad vėl pajustume lytėjimo galią pirštų galiukais. Nepakilę iki aukščiausios kalno vietos, t.y. iki 5820 m., pradėjom leistis smėlingu vulkano kraštu. Iš esmės trūko tik lentos ir slidžiu smėliu būtumėm nusileidę į papėdę daug greičiau. J Pasiekę bazinę stovyklą, iš kurios pajudėjome tamsoje, batuose jau turėjom pusę kilogramo smėlio susimaišiusio su pelenais. Porą valandėlių numigę palapinėse besileisdami užjautėme tuos, kurie tik kilo į galingąjį Misti, jie dar šypsojosi, smalsiai dairėsi aplink, visai kaip mes pirmąją dieną. J Nors ir užlipom į viršūnę, bet kalnas įveikė mus – faktas.
Kolkos kanjonas ir aplinkiniai kaimeliai
Visai netoli Arekipos plyti gražūs kalnai ir vienas iš giliausių pasaulio kanjonų Kolka. Visai priešingai nei Arekipa maži kaimeliai atrodo suspausti kalnų grandinių, tiksliai apskaičiavusių, kiek namų gali tilpti dailiame slėnyje. Šalia vidury miestelio esančios baltos bažnyčios - akmeniniai namukai, lamos ir vištos bei juodi palaidi paršeliai gainiojami basakojų vaikų. Ant kalno iš baltų akmenų išdėtas kryžius, matomas iš kiekvieno miestelio kampo, saugo ir globoja. Vietinės moterys vaikšto kiek kitokiais tradiciniais rūbais nei jau matytais Puno – daugiau baltos spalvos, aplikacijų ir siuvinių ant rūbų. Vietoj katiliuko formos skrybėlių atsiranda moteriškesnės skrybėlės daug panašesnės į XIX a. dėvėtus galvos padangalus.
Cruz de Condor – giliausia kanjono vieta, kurioje sustoja visi pravažiuojantys autobusai ir automobiliai. Įrengti gražūs apžvalgos namukai, vis tiek nepadeda pamatyti kanjono dugno. Beprotiškai gilus dviejų akmens plokščių kanjonas atrodo lyg iš nugludinto akmens. Nuo apžvalgos vietos atrodo, kad stovi prieš didelę juodo akmens sieną. Apačioje tekanti upė beveik nusekusi, todėl tyli ir lėta. Virš beveik bedugnio tarpeklio dideli it debesies šešėliai šiltas oro sroves gaudė kalnų karaliai kondorai, kalniečių itin gerbiami ir garbinami paukščiai dėl savo dydžio ir galybės. Išskirtinę vietą kondorai turėjo ir Inkų pasaulyje, kuriems paukštis buvo vienas iš objektų, kuris buvo garbinamas kaip dievas.
Apsistoję Kabanakondės miestelyje patraukėme dulkėtu keliu žemyn link kanjono dugno. Vingiuotu akmeningu keliu mus lenkė asilai, nešantys krovinius ir tingius už turą sumokėjusius turistus. Vaizdai – verti grieko - prašė vis stabtelti ir tylint apsidairius užmerkt akis, kad šuorais vaikštantis vėjas galėtų jaustis jaukiai bešmirinėdamas po pasišiaušusias smilgas. Tolyje kalnai geltonos, raudonos, rudos, pilkos ir juodai žalios spalvos blykstelėjus saulei atrodė lyg žemės vaivorykštė, ne ką prastesnė už savo sesę ryškiaspalvę dangaus vaivorykštę. Sėdėjome kanjone tylėdami ir žiūrėjome į tolį, krūptelėdami nuo praskrendančio paukščio kurtinančio garso. Tyrinėjome keistus augalus, nuo vėjo susisukusius lyg spiralės, uostėm gėles ir krimsdami smilgas skaičiavom debesis kimbančius tarp tolyje stūgsančių kalnuotų viršūnių. Mąstėm, kad Mistis buvo tik žaidimas, lyginant su prieš akis vėją ir debesis įkalinusiom viršūnėm. J
Koka (šiek tiek užbėgant už akių ir įlendant į kitas valstybes)
Kokos lapai, iš kurių gamina kokainą, tačiau pridedant daugybę chemikalų, Pietų Amerikoje yra plačiai paplitę dėl savo medicininių savybių. Kramtomi ar kaip arbatos nuoviras vartojami kokos lapai padeda reguliuoti virškinimo sistemą, mažina alkį, padeda kenčiantiems nuo aukštingumo.
Peru Kokos lapai daugiausiai naudojami kaip arbata.
Kolumbijoje kokos medicininės savybės nelabai kam rūpi ir dažniau naudojamas kokainas nei kokos lapai...
Bolivijoje kokos lapai yra kramtomi arba padarius griužulą, kurio viduje yra maistinės sodos miltelių, kad būtų saldžiau ir išsiskirtų daugiau kokos ekstrakto, užkišami už žando ir laikomi vis vilgant beišsiskiriančiom seilėm, kol baigiasi skonis. Be maistinės sodos dar naudojami natūralūs saldikliai – banano ar cukranendrių masė. Šiaurės Bolivijoje vietiniai indėnai be sodos į kokos lapų gniužulą deda ir iš pradžių pakramtyto medžio gabalėlį.J
Kuriozai. Įdomybės. Nesusipratimai. Juokingos istorijos.
Arekipos stotyje dirba bent kelios dešimtys keleivių vežėjų kompanijų, kurių samdyti žmonės „kuria muziką“ garsiai aukštais ir žemais balsais šaukdami miestų, į kuriuos vyksta autobusas, pavadinimus. Kai atsistoji vidury stoties gali jausti ritmą, panašų į regetoną. Po Arekipos nuolat dainuojam kokio nors miesto pavadinimą, į kelius rankomis mušdami ritmą ir sudarydami keturių balsų sutartinę. Kusko kusko para kusko – lima lima para lima.
Peruiečiai itin didžiuojasi savo Inkų civilizacijos šaknimis ir todėl beveik viskas turi kodinį pavadinimą Inca, prie kurio dar pridedamas kitas reikšminis žodis – Inca Farma, Inca ledai, Inca mediena, Inca turas, Inca autobusas ir taip toliau.
Peru autobusuose pastebėjome daug pasakotojų, kurie įlipę pasakoja daug istorijų apie Dievą, nuo sunkių ligų kenčiančius žmones, ir paskui parduoda saldainius arba ale gydomąsias arbatas. Keisčiausia, kad žmonės tiki pasakom ir perka sveikatą gelbėjančias arbatas ar sausainiukus.
Maistas
Arekipoje pirmą kartą paragavom kokos lapų saldainių, ant Misti gėrėm labai skanios kokos arbatos. Kirtom, net ausys linko, rocoto relleno – įdarytą aštrų pipirą. lomo saltado – ale guliašas su bulvėmis. Ragavom peruvietiškų alyvuogių, kurios nei kiek nenusileidžia europietiškoms. Ragavom Coca cola alternatyvą – Inca Cola, panašią į limonadą Šaltinėlį. Labai skaniai liežuvius sukom apie sūrio ledų porciją. Ant Misti paragavom Arekipos tradicinių sausainių, kurie tapę visos Peru suvenyriniu saldumynu – sausainiai pertepti ale Rududu mase, kuri itin plačiai naudojama visiems saldumynams.J Išsiilgę varškės radom varškinio sūrio, kuris ne toks kaip namie, bet vis tiek gerulis. J Kabanocondėje gėrėm patį geriausią pisco sour – tradicinį Peru gėrimą, daromą su kiaušinio baltymu, ir kirtom lamos mėsos kepsnį su bulvėmis. Liežuvio galiuko teismui pateikėm ir Peru vyno, kuris visai nebuvo prastas.
Pinigai (1 USD – 2,72 Peru solių)
Nakvynė:
Keturvietis kambarys hostelyje „Santa Catalina“ Arequipa'oje – 60 Peru solių
Keturvietis kambarys hostelyje „Valle del Fuego“ (labai rekomenduojam) – 60 Peru solių
Transportas:
Autobuso bilietas Puno - Arequipa – 25 Peru soliai
Autobuso bilietas Arequipa – Kabanakondė (Kolkos kanjonas) – 15 Peru solių
Turas į El Misti vulkaną – 220 Peru solių
Plaukų kirpimas – 15 Peru solių
10 min skambutis į Lietuvą – 10 Peru solių
Maistas:
Pietų kompleksas (sriuba, gėrimas ir antras patiekalas) – apie 4 Peru solius
1 duonos bandelė – 0,2 Peru solio
Empanada su kumpiu/sūriu – 2,5 Peru solių
Ledų porcija – 1 Peru solis
