Senovės Indijos gydytojai žinojo, kad piktnaudžiaujant alkoholiu kepenys žūsta, tad posakis „pragerti kepenis“ – ne iš piršto laužtas. Kepenys – ypatingas organas, saugantis organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio ir teršalų, bet žmogus dažnai pamiršta turįs tokį unikalų organą ir nesaugo jo. Pasak medikų, kepenų ligų daugėja, o ypač pavojinga – alkoholio sukelta kepenų cirozė ir hepatito C virusas.
Dažniausia priežastis – alkoholis
Kepenys išvalo viską, ką suvalgome, įkvepiame ar sugeriame per odą. Jų funkcija daugialypė – jos dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina ir išskiria tulžį, valo iš organizmo įvairias nuodingas medžiagas, atlieka apsauginę funkciją, reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį, sintetina baltymus, dalyvauja hormonų apykaitos procese.
Terminas „kepenų cirozė“, arba paprasčiau – „geltonos kepenys“, medicinoje atsirado XIX amžiaus pradžioje; kuomet buvo pirmąkart aprašyta šios ligos klinika. Maždaug pusės visų kepenų cirozės atvejų priežastis būna lėtinė intoksikacija alkoholiu.
Moksliškai įrodyta, kad jautrumas alkoholio poveikiui yra genetiškai paveldimas. Alkoholio kiekis, galintis sukelti kepenų pažeidimus, kiekvienam žmogui skiriasi. Liūdniausia, kad kepenys praneša apie savo problemas, kai būna įsisenėjusių, neretai – negrįžtamų pakitimų. Iš pradžių jos geba nukenksminti alkoholį, bet vėliau jose, vartojant alkoholį, daugėja jungiamojo ir riebalinio audinio. Kepenys suriebėja, ilgainiui vystosi alkoholinis hepatitas – kepenų uždegimas, kai sutrinka šio organo funkcija – kepenys liaujasi buvusios kraujo valymo įrenginiu ir tampa beverčiu jungiamojo audinio gniutulu. Galiausiai išsivysto alkoholinė kepenų cirozė, kurios simptomai: apetito stoka, darbingumo sumažėjimas, kūno masės sumažėjimas, odos pageltimas, pilvo apimties padidėjimas, maudimas dešinėje pašonėje, odos niežėjimas.
Kepenų ciroze suserga vidutiniškai kas trečias alkoholikas. Nors tarp sergančiųjų kepenų ciroze dukart daugiau vyrų nei moterų, moterys yra jautresnės kenksmingam alkoholio poveikiui nei vyrai.
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė gydytoja Eglė Marciuškienė tikina, kad alkoholio visiškai nevartojantys arba mažai vartojantys žmonės klaidingai mano, esą jie neturi grėsmės susirgti kepenų ciroze. „Dažnai kreipiasi žmonės su ryškiais kepenų ligų simptomais, nors jie teigia alkoholio nevartojantys. Atlikus laboratorinius tyrimus, paaiškėja, kad kepenis pražudė virusinis hepatitas C, buvo keli apsinuodijimo vaistais atvejai gydant lėtinius susirgimus“, – teigia gydytoja.
Pasak medikų, yra daugybė veiksnių, išprovokuojančių kepenų cirozę. Tai ne tik virusiniai hepatitai B ir C, bet ir tulžies latakų ligos, retesniais atvejais – vaistų perdozavimas, kai kurios parazitų sukeliamos ir infekcinės ligos, taip pat gausiai vartojamas riebus, rūkytas, konservantų perpildytas maistas ir kt.
Pastarojo laikmečio mada – silpnieji gėrimai
Girtauti labai dažnai jaunimas pradeda nuo sidro, o po to pereina prie stipresnių gėrimų. Kriaušėmis kvepiantis sidras tarsi grąžina į vaikystės limonado laikus. Deja, sidras – ne limonadas, nors dažnai pateikiamas būtent taip. Nuo sidro nejučia vystosi priklausomybė alkoholiui. „Fizz“, „Kiss“ ir kitokie lengvi burbuliuoti gėrimai – jau „limonadas“ su laipsniais. Jaunimo pamėgtas alkoholinis gėrimas sidras yra lygiavertis alui, tai panašaus stiprumo alkoholio rūšis. Žinoma, sidras nėra stiprusis gėrimas, bet jo klasta ta, kad jis pateikiamas kaip visiškai nekaltas gėrimas jaunimui. Blogiausia tai, kad taip mano ne tik nepilnamečiai, bet ir suaugę žmonės juos laiko įprastais gaiviaisiais gėrimais.
Gastroenterologas Valdimaras Svalbonas pasakoja, kad yra tekę gydyti vyrą, kuris dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, troškulį malšindavo sidru, manydamas, jog tai visiškai nekaltas gėrimas. Ilgainiui „nekalto“ gėrimo paveiktos kepenys buvo pažeistos negrįžtamai. Dirbant fizinį darbą, daug judant, sportuojant ar ištroškus geriausiai mus atgaivins geriamasis vanduo. Jo suaugusiam žmogui reikėtų išgerti ne mažiau kaip du litrus per parą.
Kita problema – dažnai alkoholiniai gėrimai derinami su energiniais. Anot gydytojų, klaidingai manoma, kad energiniai gėrimai teikia energijos. Priešingai – jie padeda ją išsiurbti iš organizmo. Kurį laiką pavartojus šių gėrimų, energijos atsargos visai išsenka, dėl ko žmogus pradeda jausti nuovargį, susierzinimą, negali užmigti, palaipsniui išsivysto depresija. Blogiausia tai, kad esant nepageidaujamiems reiškiniams, organizmas ir toliau nenustoja reikalauti pasipildyti tokiu būdu „energijos“. Energiniai gėrimai sekina nervų sistemą, ypač neigiamai veikia vaikų ir paauglių psichikos sveikatą, kuri yra gerokai labilesnė nei suaugusio žmogaus. O juose esančios vadinamosios stimuliuojančios medžiagos ne tik padidina ir taip didesnį vaikų ir paauglių aktyvumą, bet neretai sukelia agresiją ir smurto protrūkius.
Energiniuose gėrimuose esanti angliarūgštė dirgina ir nepalankiai veikia skrandį ir visą virškinimo sistemą, o konservantai, dažikliai, saldikliai ir kofeinas gali sukelti alerginius susirgimus, vėžį.
Gėrimuose esantis kofeinas maskuoja girtumą, todėl žmogus atrodo sau blaivesnis nei yra iš tikrųjų. Kofeinas žmogų stimuliuoja, alkoholis slopina, tad po tokio kokteilio galima linksmintis visą naktį. Jaunam žmogui susidaro įspūdis, kad jis ilgiau yra energingas, gali daugiau išgerti, nesijaučia toks pavargęs ir nekoordinuotas, koks iš tikrųjų yra, bet ilgainiui alkoholis laimi. Medikai perspėja, kad ši apgaulinga būsena gali sukelti šoką ar net širdies smūgį.
Kepenis būtina kasmet pasitikrinti
Gydytoja E. Marciuškienė pataria ne tik vengti alkoholio ir energinių gėrimų, bet ir kasmet pasitikrinti kepenų funkciją. „Didžiausia grėsmė yra tai, kad kepenų funkcijos sutrikimas tęsiasi dešimtmečius nepastebimas ir nesukeliantis jokių simptomų, o kai simptomai atsiranda – būna vėlu ir joks gastroenterologas nebegali padėti – belieka tik kepenų transplantacija, kurios sulaukia nedidelė dalis pacientų. Visi kiti – miršta“, – akcentuoja gydytoja.
Yra kelios dažniausios kepenų cirozės priežastys – ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas ir hepatitas C. Tarp kitų dažniausių kepenų cirozės priežasčių yra kepenų suriebėjimas arba nealkoholinis steatohepatitas.
Nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga – tai būklė, kai kepenyse kaupiasi riebalai, o vėliau išsivysto kepenų cirozė. Manoma, kad iki 20 procentų populiacijos individų turi šią problemą. Pasak gydytojos E. Marciuškienės, tai jau paplito ir tarp ypač nutukusių vaikų. Ši būklė dažna ne tik nutukusiems, bet ir turintiems padidėjusią cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją.
Dažnai suriebėjusios kepenys, alkoholio arba hepatito C veikiamos kepenys net iki dešimties metų gali neišduoti apie save, gali nebūti jokių simptomų, todėl nei pats žmogus, nei šeimos gydytojas net neįtaria, kad vystosi kepenų cirozė. Dėl šios priežasties būtina kasmet pasitikrinti kepenų funkciją atliekant nesudėtingus kraujo tyrimus – kepenų fermentus, dar geriau – ir dėl infekcinių hepatitų B ir C.
Kepenų suriebėjimą ir sutrikusią kepenų funkciją galima nustatyti atlikus AST, ALT, GGT kraujo tyrimus. Iš kraujo taip pat galima nustatyti ir virusinių hepatitų žymenis: HBsAg (hepatito B antigeną), antikūnius prieš hepatitą B (anti-HBc), C (anti-HCV). Tai yra svarbiausi ankstyvajai kepenų diagnostikai skirti laboratoriniai tyrimai, kai dar galima išgelbėti žmogaus gyvybę.
Vienintelė išeitis – kepenų persodinimas
Nustačius kepenų funkcijos sutrikimą, kai kuriais atvejais kepenys gali pačios atsigauti. Pavyzdžiui, nustojus piktnaudžiauti alkoholiu po pusmečio jų būklė gali taip pagerėti, kad persodinimo nė nereikės. Vienintelė bėda – kepenys nesugeba įveikti hepatitų B ir C virusų, sukeliančių cirozę. Virusinė kepenų cirozė, alkoholinė cirozė, ūminis kepenų nepakankamumas, piktybiniai kepenų augliai – tokiais atvejais vienintelis gydymo būdas – kepenų persodinimas.
Kepenis pamaloninkite tinkamu maistu ir augalais
Daugybę kepenims naudingų medžiagų galime rasti kasdieniame maiste: liesoje varškėje, rūgpienyje, grietinėje. Reikėtų vengti nenugriebto pieno ir jo produktų: riebaus rūgpienio, riebaus kefyro, fermentinio sūrio, grietininio jogurto, riebaus majonezo. Kepenys bus pamalonintos, jeigu valgysite neriebią jautieną, veršieną, vištieną, triušieną, garuose virtą neriebią žuvį, mėgausitės avižų, manų, ryžių, grikių košėmis. Ruošiant patiekalus iš makaronų, sergantiems kepenų ligomis nerekomenduojama jų gardinti itin aštriais prieskoniais, kepti aliejuje ir smarkiai sūdyti. Nesibaimindami valgykite vakarykštę baltą duoną iš pirmosios ir antrosios rūšies miltų, džiūvėsėlius, sausainius iš nemielinės tešlos. Venkite šviežios mielinės tešlos, riebių kepinių. Nors ir skanu, bet kepenims ne itin sveika krienai, svogūnai, česnakai, ridikėliai. Sveikiau valgyti morkas, agurkus, moliūgus, prinokusius pomidorus, taip pat šviežias, virtas keptas daržoves, saldžius obuolius. Daug vertingų kepenims vitaminų, kalio, druskų ir geležies yra melionuose, todėl jų minkštimas labai naudingas. Taip pat dažniau valgykite abrikosus, arbūzus, citrusinius vaisius, vynuoges. Maistas gali būti arba vaistas, arba lėtas nuodas. Galvokime, ką dedame į burną.
Į pagalbą kepenų veiklai gerinti valgomų augalų žinovė Kristina Šilinskienė pataria pasitelkti vaistinius augalus: margainį, artišoką, kiaulpienė ir ciberžolę.
Margainis žmonių dar vadinamas margalape usnimi, Marijos dagiu, šventdagiu ir daugeliu kitų vardų. Tai dekoratyvus augalas, kurio tarsi baltais dažais nupurkšti gražūs lapai keroja gėlyne, bet palietus galima skaudžiai įsidurti. Ruduo – pats metas pasirinkti šio augalo vaisių. Kepenų negalavimams gydyti margainio arbatai pagaminti imkite šaukštelį trintų margainių vaisių, užplikykite juos puodeliu karšto vandens, po 10 min. perkoškite. Arbatą gerkite po puodelį ryte, prieš valgį, pietus, miegą.
Artišokai nuo seno vartojami kaip specifinė kepenų veiklą gerinanti ir tulžies gamybą skatinanti priemonė. Gydymui naudojama džiovintų artišokų lapų arbata. Į puodelį įdėkite šaukštelį artišokų lapų, užpilkite verdančiu vandeniu ir kurį laiką palaukite. Tie patys artišokų lapai tinkami užpilti keletą kartų. Užpylus pakartotinai, reikėtų ilgiau palaukti, kol pritrauks.
Visiems gerai pažįstamos įkyrios kiaulpienės dažnai vadinamos „kepenų toniku“. Sveika visos augalo dalys, bet rudenį tinkamiausios šaknys. Valgomąjį šaukštą džiovintų ir smulkintų kiaulpienių šaknų užpilkite 2 stiklinėmis vandens ir 10 min. pavirkite. Po 15 min. nukoškite.
Vienas galingiausių natūralių vaistų pasaulyje – ciberžolė. Kepenims ji tiesiog kaip eliksyras. Ji ne tik apsaugo kepenis nuo toksinų poveikio, bet ir padeda atkurti pažeistas kepenų ląsteles. Ciberžolę be vargo rasite kiekviename prekybos centre. Valgykite jos kuo daugiau – berkite į patiekalus, gerkite arbatą arba tiesiog vieną – po arbatinį šaukštelį kasdien, užgeriant vandeniu.
