Prieš atvykstant tvarkyti artimųjų kapų, verta pirmiausiai apsispręsti, kokie augalai bus sodinami – vienmečiai ar daugiamečiai. Anot apželdinimo žinovės, „Geltonas karutis“ kursų autorės Linos Liubertaitės, toks apsisprendimas yra itin svarbus dėl daugelio priežasčių.
„Visų pirma, tai yra tvarumo klausimas, nes kiekvienais metais sodindami vienmetes gėles išnaudojame labai daug resursų – ne tik savo laiką ir pinigus, tačiau ir gamtos resursus.
Dažnu atveju, kuomet sodinamos yra vienmetės gėlės, perkamas durpių substratas, tad tenka ir vėl papildomai tręšti gėles bei galvoti apie jų laistymą. Nuolatinis vienmečių gėlių sodinimas ir persodinimas nėra laikomas pačiu tvariausiu sprendimu“, – teigia moteris.
Nusprendus sodinti daugiamečius žolinius augalus, viskas tampa daug paprasčiau, kadangi juos pasodinti užtenka vos vieną kartą ir kiekvienais metais, pabudę pavasarį jie vėl džiugina iš naujo. Taip pat, tokių augalų pasirinkimas yra kur kas gerokai didesnis.
„Be to, naujose kapinėse neretai būna nepalanki situacija, kuomet nesant pavėsiui, saulė nuolatos vis kepina, o galimybių atvykti dažniau ir pasirūpinti augalų laistymu taip pat nėra. Tokiu atveju, augalai auga itin ekstremaliomis sąlygomis.
Panašiai nutinka ir tada, kai kapinėse yra daug brandžių medžių ir kapai yra paslėpti nuolatiniame pavėsyje. Kad tokiomis, minėtomis sąlygomis puikiai augtų vienmečiai augalai – mažai tikėtina ir labai sunku rasti. Daugiamečiams augalams tokios ekstremalios sąlygos būna daug dažniau priimtinos“, – įspėja L. Liubertaitė.
Kokias gėles geriausiai pasirinkti atsižvelgus į sąlygas?
Esant nuolatiniams saulės spinduliams. Pasak apželdinimo žinovės, vienas populiariausių augalų, tinkamas augti esant sausoms ir pavėsio neturinčioms sąlygoms yra čiobrelis. „Jis labai gražiai žydi, privilioja bites, kas yra labai gerai ir tuo pačiu puikiausiai auga smėlynuose, kur yra labai karšta oro temperatūra“, – patvirtina pašnekovė.
Kitas patikimas augalas – šilokas. Jis, kaip ir dauguma kitų sukulentų, yra vienas iš augalų, turintis mėsingus lapus, kuriuose gali išlaikyti drėgmę daug ilgiau nei kiti augalai. Dėl to šilokas išgyventi gali net ir tada, kai drėgmės aplinkoje yra labai mažai, nėra galimybių atvykti palaistyti augalo.
„Jeigu sąlygos yra tikrai labai sausos, saulė kaitina be jokio atokvėpio, tuomet šilokai, kiti sukulentai, tokie kaip šilropės, sodinimui tiks drąsiai. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad didieji šilokai, dar vadinami vilkpupėmis, žydi vėlai rudenį, tad atvykus aplankyti kapų per Vėlines, galėsime matyti jų žiedus, kas irgi yra didelis privalumas“, – teigia Lina.
Esant nuolatiniam pavėsiui. Vienos populiariausių gėlių, kurios puikiai auga ir lengvai toleruoja pavėsį yra melsvės. Jos yra nereiklus augalas, tad dažnai vykti ir rūpintis laistymu neteks. Nors šie augalai yra itin populiarūs kapuose, tačiau verta žinoti, kad daugumą melsvių veislių atakuoja invaziniai šliužai, tad dažnu atveju, jos neatrodo gražiai:
„Jeigu sodinsite melsves, ieškokite tokių veislių, kurios būtų su kietais, standžiais lapais ir tuomet jų invaziniai šliužai neįveiks.“
Lina Liubertaitė taip pat rekomenduoja melsvėmis bei kitais augalais pasirūpinti iš anksto, juos užsisakant internetu, tiesiai į namus. Tokiu atveju, neteks augalų pirkimo pasilikti paskutinei dienai, kuomet jau atvyksite į kapines.
„Tada tikrai nieko įdomaus nerasite, bus mažas augalų pasirinkimas, o ir kainos bus labai aukštos. Vietoje to, geriau augalus įsigykite internetu, kuriuos jums atveš į namus ir galėsite turėti pasidėję juos į automobilio bagažinę prieš išvykstant tvarkyti artimųjų kapų“, – pataria ji.
Dar vienos gėlės, kurios toleruoja pavėsį yra astilbės. Jos ne tik nebijo invazinių šliužų, tačiau yra be galo gražios dėl savo elegantiškų, karpytų lapelių bei žiedų, kurie liepos mėnesį žydi įspūdingai.
„Po žydėjimo, šie astilbių žiedynai stovi rudi, tad kai kuriems tas gali nepatikti. Tačiau, atvykę lankyti kapų, juos drąsiai galite nukirpti ir palikti tik lapelius.
Jeigu nužydėjęs ir parudavęs žiedas jums yra priimtinas, patinka labiau subtilumas, natūralumas, žiedynus galima palikti tiek per visą rudenį, tiek ir per žiemą, nes jie labai gražiai išlaiko savo faktūrą. Tokiu atveju, tik atėjus pavasariui žiedus reikės nukirpti“, – pataria apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ autorė.
Populiarieji broliukai. Anot ekspertės, našlaitės yra puikus augalas sodinti ir jomis papuošti kapus, tačiau reikėtų turėti omenyje, kad jos sodinamos tarsi vienkartinis papuošimas, kurį po sezono teks iškasti, išmesti ir vėl sodinti nauju augalu:
„Našlaičių yra didelis pasirinkimas, tad rasite įvairiausių žiedų dydžių ir spalvų šių augalų. Visgi, geriau vietoje jų rekomenduoju pasirinkti daugiametį augalą, kuris grožį dovanos ilgai.
Tačiau, jeigu jau pasirinksite sodinti našlaites, siūlau gerai apgalvoti jų spalvą, nes jos jų turi visą spektrą. Netgi viename žiede gali būti susimaišiusios kelios spalvos, tad visuomet ieškokite tokių spalvų, kurios derės su paminklo akmens spalva.“
Neretai ir patys paminklai būna įvairiausių atspalvių – vieni linkę į rausvumą, kiti į melsvumą, tad tokiu atveju, tam, kad būtų galima išvengti margumyno ir chaoso, verta apgalvoti ir spalvingųjų našlaičių spalvas.
„Vis dėlto, kapai yra ramybės vieta, tad ir augalus turėtume parinkti subtilesnius. Atsižvelgdami į spalvą galėsime ir patys nesunkiai bendrą subtilumą sukurti“,– priduria L. Liubertaitė.
Dažniausios gėlių sodinimo kapuose klaidos
Tam, kad būtų galima išvengti tam tikrų augalų sodinimo kapuose klaidų, vertėtų žinoti dažniausiai daromas klaidas, iš kurių būtų galima pasimokyti. Apželdinimo žinovė Lina Liubertaitė sako, kad jas galima išskirti tris:
„Visų pirma, dauguma žmonių neturi bendrų žinių, kaip ir ką reikėtų sodinti, kas yra visiškai normalu, nes mūsų to nemokė nei mokykloje, nei kur nors kitur. Dažnas gėles sodina tokias, kurias rado šalia kapinių esančioje prekyvietėje.
Čia ir slepiasi pagrindinės klaidos, kuomet nežinodami paprasčiausių dizaino dėsnių, nemokame sukurti bendros harmonijos. Žinodami juos, galime paminklą sudėti su kapo vieta taip, kad linijos tarsi prasitęs, atsikartos vingiai. Tokiu atveju, suderinus spalvas, vėliau ir kapą bus lengviau prižiūrėti, tad dažniausia klaida ir yra būtent susijusi su dizainu.“
Antroji dažna klaida – nemokėjimas suvaldyti spalvų. Nežinant tam tikrų dizaino dėsnių, gali būti sunku ne tik sukurti detales, tačiau ir suvaldyti spalvų gausą.
„Neretai atrodo, kad ir tas augalas gražus, ir tas, tačiau kapas yra labai nedidelė vieta, kuri užima mažai vietos, todėl nereikėtų visų gražiausių dalykų jame sukrauti, kai kuriuos tenka ir atmesti.
Tas pats yra taikoma ir spalvoms, todėl geriau pasirinkti mažiau spalvų ir pasirūpinti, kad skirtingi elementai jas atkartotų. Pavyzdžiui, paminklas, žvakidė, augalo žiedas, net ir augalo lapai gali turėti tam tikrus atspalvius. Norėdami sukurti harmoniją, turime pasirinkti tik kelias, dominuojančias spalvas“, – pataria pašnekovė.
Trečioji klaida, kuri yra taip pat labai svarbi ir būtina nekartoti yra ta, kad dažnai žmonės nepaiso gamtos principų. Kalba eina ne tik apie plastiką, kuris yra paliekamas tonomis po įvairiausių minėjimų – Vėlinių ar Motinos dienos, tačiau ir apie stiklo tarą su parafinu, kuri lieka išdegus žvakėms.
„Tokių atliekų kiekiai lieka milžiniški, paliktos būna įvairiausios dekoracijos, o raišteliai, papūtus stipresniam vėjui, skraido po visą kapinių teritoriją. Susitvarkyti su šiais dalykais yra būtina, tačiau omenyje turiu ir apskritai, bendrą požiūrį, jog neretai dauguma galvoja, kad kapinės yra tarsi kita vieta. Tai yra tokia pati gamta, kurią turime ir savo kiemuose.
Jeigu juose stengiamės vartoti kuo organiškesnes medžiagas, trąšas, tai tokių pačių principų turėtume laikytis ir kapuose. Kaip ir savo kieme augalus renkamės atsižvelgdami į saulę, pavėsį, drėgmę, vėjo kryptį, tai lygiai taip pat turėtume daryti ir kapinėse, nes tokie oro rodikliai geriausiai pasako, ką ir kur turėtume sodinti bei kaip prižiūrėti kapus“, – teigia apželdinimo žinovė, kursų „Geltonas karutis“ autorė L. Liubertaitė.
