Medikai pažymi, kad skausmas visame pasaulyje yra didžiulė problema. Skaičiuojama, kad maždaug penktadalis suaugusiųjų mūsų planetoje kenčia skausmą.
„Skausmas gydomas tuomet, kai jis trukdo gyventi, kai yra rimta sveikatos problema“, – nuotolinės konferencijos metu sakė VUL Santaros klinikų Skausmo medicinos centro vadovas dr. Alfredas Vaitkus.
Pasak jo, skausmas yra labai dažnas simptomas: „Tyrimai rodo, kad beveik pusė suaugusiųjų populiacijos per metus bent kartą skundžiasi galvos skausmais. Daliai šių pacientų yra pirmą kartą pasireiškę skausmai dėl kažkokios ryškios patologijos, kitais atvejais tai gali būti lėtinio skausmo sindromai, kurie turėtų būti gydomi specifiškai.“
Labai dažna problema
Gydytojo pastebėjimu, bendrai vertinant veido ir galvos skausmų klasifikaciją, susidarytų beveik pora šimtų įvairių skausmo sindromų. „Šiandien norėtųsi akcentuoti lėtinius galvos ir veido skausmus, kada juos reikia gydyti. Iš esmės tokio skausmo gydymo tikslas yra pagerinti paciento gyvenimo kokybę“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Gydytojas kartu atkreipė dėmesį, kad šio tipo skausmai yra gana komplikuoti ir iš dalies lieka pilka skausmo medicinos sritimi: „Iki šiol nedaug apie tai kalbama. O čia ypač svarbi tarpdisciplininė komanda, kai pasitelkiama įvairių specialistų suderintos diagnostikos ir gydymo taktika.“
Gydytojas neurologas Saulius Andruškevičius pasakojo, kad veido ir galvos skausmai – viena dažniausių priežasčių, kodėl pacientai kreipiasi neurologo konsultacijos.
„Tai – ligos, kurios daro reikšmingą įtaką darbingo amžiaus žmonių kasdienei veiklai, socialiniam gyvenimui. Todėl laiku jos negydant tai gali nulemti darbingumo, miego sutrikimus, socialines ar psichologines problemas.
Dažniausi galvos skausmo sindromai yra migrena, įtampos tipo galvos skausmas, tačiau po tokiu galvos skausmu gali „slėptis“ ir kiti pirminiai galvos skausmo sindromai ar antriniai kitų ligų skausmai, vartojamų vaistų sukeltos patologijos.
Taip pat ir ne visi veido skausmai yra trišakio nervo neuralgija. Kalbant apie juos, reikėtų pagalvoti apie odontogenines, sinusų problemas, taip pat turėti omenyje, kad kai kurių galvos skausmų klinikinė išraiška gali pasireikšti veido skausmais, dėl to šios ligos yra taip persipynusios“, – diagnostikos niuansus aiškino gydytojas.
Vienu metu skauda ir dėl kelių priežasčių
A. Vaitkaus pastebėjimu, kartais sindromą diagnozuoti ne taip paprasta, mat jis gali būti sąlygojamas ir kelių priežasčių.
„Specialistas visų pirma stengiasi įvertinti ir tiksliai diagnozuoti skausminį sindromą. Ir kartais būna, kad galvą tam pačiam pacientui skauda dėl kelių skausminių sindromų. Tai yra pacientas gali turėti ir migreną, ir trišakio nervo neuralgiją ir, pavyzdžiui, vaistų nuo skausmo sukeltą lėtinį galvos skausmą“, – pastebėjo jis.
Skausmo medicinos centro vadovas pasakojo, kad šiandien prieinami labai įvairūs gydymo metodai – tiek medikamentinis, tiek intervencinis.
„Kalbu apie anesteziologines ir skausmo medicinos intervencines procedūras, tai – ir nervų blokados, nervų radiodažnuminės kriodestrukcijos, pulsinė radiodažnuminė terapija. Trečias žingsnis, kai tokie metodai nėra efektyvūs, kreipiamės į neurochirurgus“, – kalbėjo A. Vaitkus.
S. Andruškevičius tikino, kad greičiausiai nėra tokio galvos skausmo sindromo, kuriam nebūtų galima mėginti taikyti tam tikros intervencinės procedūros:
„Intervencinis skausmo gydymas apima visa intervencines procedūras, kurios yra atliekamos skausmo medicinos centre – galima taikyti periferinių nervų blokadas, botulino toksino injekcijas, krioterapiją, radiodžnumines procedūras. Kai kuriais atvejais tikslas yra ne tik gydomasis, bet ir diagnostinis – siekiant atmesi ar patvirtinti tam tikrą galvos skausmo diagnozę.“
Kai chirurgai tampa elektrikais
Apie tai, kokio gydymo tenka imtis, kai nepadeda minėtosios procedūros, papasakojo gydytojas neurochirurgas Artūras Šitkauskas. Nors neurochirurginės operacijos savaime skamba gąsdinančiai, gydytojas tikino, kad kai jau pacientas atkeliauja iki jo, viskas yra gana paprasta.
„Jei gydytojai skausmo klinikoje susiduria su daug įvairių diagnozių, problemų, kurias reikia diferencijuoti, tai neurochirurginis ligonis dažniausiai yra su trišakio nervo neuralgija, kuriam nustatoma aiški priežastis ir aiškios procedūros, kurias atlikus gali pasiekti ilgalaikį, dažniausiai – ir visam gyvenimui efektą“, – kalbėjo jis.
Neurochirurgas pasakojo, kad didelė dalis pacientų yra su trišakio nervo neuralgija, kuriems įrodžius nervo ir kraujagyslės konfliktą atliekamos neurochirurginės operacijos. „Tokių intervencijų metu yra atskiriamas nervas ir kraujagyslės, ir jei viskas sklandu, aiški diagnozė, pacientas paprastai užmiršta apie skausmą“, – sakė jis.
Gydytojas pažymėjo, kad šiandien atliekama vis daugiau ne atvirų, o mažiau invazyvių operacijų, tačiau jos vis tiek turi vykti operacinėje, pritaikius nejautrą. Tokia procedūra yra ir mikrovaskulinė dekompresija, kurią gydytojas apibūdino paprastai: „Aš ligoniams aiškinu, kad yra kabelis su daug laidų, per kiekvieną jų skirtingas puses eina elektros srovė. Visi laidai yra izoliuoti, bet kai kraujagyslė nuolat daužo į kabelį, pramušama izoliacija, tada reikia elektriko.“
Mediko aiškinimu, gydymo esmė yra poveikis į trišakio nervo ląsteles, mat jis „neša“ didžiausią dalį veido skausmų. O čia slypi daugybė priežasčių ir gydymo būdų.
„Minimaliai invazyvios procedūros – vienas iš būdų, kai išnaudotos kitos galimybės, nėra aiškios priežasties atlikti kraniotomiją, kada renkamės sudėtingesnį gydymo būdą. Žmogui tai yra minimali operacija, kada jis nukeliauja į operacinę, o mes per odą, žandą patenkame į kaukolės ertmę, pasiekiame trišakio nervo branduolį ir jį kažkokiu būdu paveikiame. Čia yra ir mechaninės, ir cheminės ir temperatūrinės poveikio galimybės“, – aiškino A. Šitkauskas.
„Kai nėra didelių pjūvių, pacientas greitai atsigauna ir gali judėti namo. Taigi išoriškai tai yra santykinai nedidelė intervencija, bet didelis gydymo efektas“, – pridūrė A. Vaitkus.
Ką prieš procedūras svarbu žinoti pacientams?
Medikai pažymėjo, kad Skausmo medicinos centre taikomos praktiškai visos šiuo metu medicinoje prieinamos chirurginės intervencinės priemonės. Pirmajam apsilankymui tokiame specializuotame centre būtinas šeimos gydytojo, neurologo, chirurgo ar kito specialisto siuntimas.
„Svarbu paminėti, kad prieš siunčiant į Skausmo kliniką pacientas turėtų būti pakonsultuotas neurologo, nes tai yra pagrindiniai gydytojai, dirbantys su galvos ir veido skausmais. Tik atlikus pradinį ištyrimą ir vertinimą galima nuspręsti, ar tikslinga siųsti į skausmo kliniką“, – paaiškino S. Andruškevičius.
Paklausti, ar atvykstant į Skausmo kliniką reikėtų kažkaip specialiai pasiruošti, medikai akcentavo, kad nieko ypatingo daryti nereikia, nerekomenduojama nutraukti kraują skystinančių vaistų vartojimo. Jei tai reikalinga, tai atliekama jau skausmo klinikoje.
„Dažnai susiduriame su tokiais pacientais, kurie atvažiuoja nevalgę, negėrę, neišgėrę savo įprastinių vaistų. Dėl to būna, kad konsultacijos metu pakyla kraujospūdis. Tad norime akcentuoti, kad pacientai prieš atvykdami privalo ir sočiai pavalgyti, išgerti įprastinius vaistus, jokio specialaus pasiruošimo nereikia“, – pabrėžė A. Vaitkus.
Gydytojas pridūrė, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) apmoka beveik visas Santaros klinikų Skausmo klinikoje atliekamas procedūras, išskyrus vieną naują terapiją – botulino toksino injekcijas.
Ką daryti, jei staiga užklupo nepakeliamas skausmas?
Pasiteiravus, kaip reikėtų elgtis, jei užklupo ūmus skausmas, A. Vaitkus pasakojo, jog centre galioja ir vadinamoji „žaliųjų koridorių“ sistemą.
„Kalbant apie veido ir galvos skausmus, yra tam tikros diagnozės – būtent trišakio nervo neuralgija, liežuvinio ryklės nervo neuralgija, klasteriniai galvos skausmai, kai yra paūmėjimo periodas, kai galvos skausmai atsiranda po punkcijos. Tam yra specialūs talonai, kad savaitės ar dviejų bėgyje pacientas galėtų patekti specializuotam gydymui“, – vardijo gydytojas.
Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad tiek pacientai, tiek ir šeimos gydytojai dar per mažai žino apie skausmo gydymo galimybes.
„Kažkokių spragų informacijos teikime tikrai matome, nes kažkuri dalis pas mus patenkančių pacientų kaip ir yra ne su tomis diagnozėmis, jau uždelsus. Atrodytų, būna praėję nemažai laiko, bet apie specifinį šiais laikais prieinamą gydymą pacientai nežinojo ir nėra jo gavę. Bet patenka ir tie pacientai, kuriems gal nereikia tokio gydymo.
Jei pacientui sudėtinga, yra blogai kontroliuojami skausmai, pacientas turi dažnai gerti vaistus, kurie neduoda palengvėjimo, tai ir yra indikacija, kad gal reikia specializuotos pagalbos“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Nors yra „žalieji koridoriai“, vis tik būna, kada skausmas yra nepakeliamas, tokiu atveju gydytojai patarė skubėti į skubios pagalbos-priėmimo skyrių.
A. Šitkauskas pastebėjo, kad kenčiant skausmą net ir dvi dienos žmogui atrodo per daug, o ką jau kalbėti – jei skausmai vargina ilgesnį laiką. Ne veltui padėjus tokiems pacientams medikai sulaukia neeilinių padėkų.
„Esu gavęs iš vyro gėlių, už tai, kad sakė dešimt metų nebučiavo žmonos. Tai taip jie ir jaučiasi – laimingi, grįžę į gyvenimą“, – apie paciento, kuriam atlėgo skausmas, sėkminga istorija pokalbį užbaigė gydytojas.
