Iš Latvijos kilusi Sanda Urbutienė jau daugiau nei dešimtmetį gyvena Lietuvoje, tačiau moteris neslepia, kad čia gydymo paslaugos ją iš tiesų labai nuvylė.
Visos istorijos pradžios centre – trečioji Sandos atžala Ariana. Kaip dabar prisimena pati S. Urbutienė, jos mergytė gimė praeitų metų rugsėjo 20 dieną. Po atlikto planuoto Cezario pjūvio šį pasaulį naujagimė išvydo visiškai sveika.
Stafilokoko infekciją įtarė ir dukrai
Tačiau po šešių dienų grįžus namo, ėmė blogėti pačios S. Urbutienės sveikata. Moteris ėmė karščiuoti, pakilo spaudimas. Rugsėjo 29-tąją ji su savo naujagime atvažiavo į Kauno klinikinę ligoninę.
Iš paimto moters pasėlio išaugo stafilokokas, kurį ji jau nuo pat pirmųjų dienų įtarė ir savo dukrai.
„Pirmas pūlinys ant vaiko odos atsirado rugsėjo 26-ąją, grįžus namo. Perrengiant vaiką, pamačiau, parodžiau ir vyrui, kad pūslės atrodo labai keistai. Norėjau jas parodyti ir šeimos gydytojai, bet jai atvykus, pūslės jau buvo subliuškusios“, – dabar prisimena S. Urbutienė.
Kadangi moteris buvo užsikrėtusi stafilokoko infekcija, ji buvo gydoma Kauno klinikinės ligoninės ginekologiniame skyriuje. Čia moteris gulėjo kartu su naujagime, nes turėjo ją maitinti. Netrukus S. Urbutienė pastebėjo, kad ant dukros odos atsiranda vis daugiau pūslių.
„Prašiau akušerių, kad pakviestų gydytoją iš naujagimių skyriaus, laukėme ilgai, nes jai nepriklausė pas mus ateiti. Pačios akušerės stebėjosi, kodėl ji neateina“, – tikina pašnekovė.
Gydytoja infekciją neigė
Moteris neslepia – visas gydymo dienas ji be proto verkė ir pergyveno dėl savo vaiko sveikatos. Ji jau tuomet įtarė, kad kūdikis Cezario metu galėjo užsikrėsti infekcija:
„Sakiau, kad išeisiu į kitas gydymo įstaigas, jeigu nesuteiks mano kūdikiui pagalbos. Tuomet atėjo gydytoja, kuri tikrino mergaitę, kai ji gimė ir kuri išleido mus namo. Pasižiūrėjo į pūsles ir tik pradėjo sakyti, kad aš išsigalvoju ir esu prisiskaičiusi per daug internete. Tačiau tai jau trečiasis mano vaikas, aš mačiau, kad tokios pūslės tikrai nėra normalu“.
Kūdikį apžiūrėjusi gydytoja išrašė tepalo, kuris, pasak jos, turėjo padėti panaikinti tokias pūsles. Tačiau pūslės ant kūdikio odos niekur nedingo, vienos dingdavo – atsirasdavo kitos.
Infekciją patvirtino kita gydytoja
Kaip pasakoja S. Urbutienė, vėliau palatoje apsilankė ta pati gydytoja, tik dar su kolege. „Tuomet jos dviese mane bandė įtikinti, kad mano kūdikiui nieko nėra“, – priduria ji.
Moters teigimu, net ir ligoninės akušerės sužinojusios apie tai, kad gydytojai neįžvelgia nieko rimto kūdikiui, buvo sutrikusius ir ragino mamą visko taip nepalikti. Ligoninės personalas pakvietė kitą gydytoją.
„Kaip supratau, ji dirba ir Kauno klinikinėje ligoninėje, ir Kauno klinikose. Kai jai parodėme pūlinius, gydytoja paragino kuo greičiau skubėti ir nieko nelaukti. Ji iš karto įtarė stafilokoką. Davė išrašus, mano gydymą sustabdė ir važiavome tiesiai į Kauno klinikas, kur greitai kūdikiui buvo paskirta lašelinė, nustatytas auksinis stafilokokas“, – dabar pasakoja S. Urbutienė.
Istoriją patvirtina medicinos išrašai
Ir iš tiesų, mamos pateiktame medicinos dokumentų išraše jos naujagimei yra diagnozuota naujagimio odos infekcija. O ir aprašyme matyti, kad tokį atvejį buvo galima įtarti kur kas anksčiau, mamai dar besigydant Kauno klinikinėje ligoninėje.
„Mama skundžiasi, kad naujagimiui odoje atsiranda pūslelės su geltonu turiniu. Nuo šeštos gyvenimo paros mama vis pastebi, kad odoje atsiranda pavienės pūslelės, pripildytos pūlingo sekreto ir po to subliūkšta.
Tačiau prieš tris dienas jų padaugėjo. Mama stacionare baigė gydymą dėl sepsio sukelto stafilokoko“, – rašoma medicinos dokumentų išraše.
S. Urbutienė neslepia – praėjus kiek laiko, ji gali atsidusti ir apie tai kalbėti, nors vis dar nerimauja, kad jos mergaitei gali pasikartoti ši infekcija, ji yra labiau linkusi į ligas nei kiti.
„Aš net nemoku pasakyti, kiek buvo verkta, kiek jaudulio... Net ir dabar prisiminus, negaliu sulaikyti ašarų. Mano mergaitei neseniai suėjo keturi mėnesiai, tačiau ši infekcija gali pasikartoti. Ligoninėje gydytojai sakiau, prašiau patarti, ką daryti, kur kreiptis.
Ji net nesuteikė pagalbos, nes, matai, vaikas nėra dar registruotas, bet išrašai juk buvo. Juk turi gimimo valandą, dokumentus, kad gimė būtent toje ligoninėje, o ligoninės personalas negali padėti sergančiam vaikui?
Buvau ir esu labai nusivylusi, nėra elementaraus žmogiškumo“, – apmaudo neslepia ji.
Nori perspėti kitus
Tiesa, S. Urbutienė pabrėžia, kad nusivylusi ji yra tik vienos gydytojos darbu. „Neturiu nei vieno blogo žodžio gydytojai, kuri man atliko Cezario pjūvį ir prižiūrėjo nėštumo metu. Ji aplankė mane ir vaiką, pasiteiravo kaip, kas. Klausiau, ar gali kas ateiti pasižiūrėti, ji ieškojo, kas galėtų tai padaryti“, – patikina moteris.
„Patiklesnė mamytė galbūt ir būtų patikėjusi ja, kad čia normalu ir niekur kreiptis nereikia. Bet aš nemiegojau naktimis ligoninėje, netikėjau ja, juk mačiau, kad tai nėra normalu. Vien patekus nešvarumams į tokį pūlinį, daug nereikia iki kraujo užkrėtimo“.
Išklausė mamos būgštavimus
Susisiekus su Kauno klinikinės ligoninės atstovais, šie turėjo savo istorijos versiją. Jų teigimu, pacientė buvo gydoma Akušerijos ginekologijos skyriuje, o kūdikis buvo kartu ne dėl gydymo – žindomi naujagimiai stacionarizuojami kartu su mamomis. Kaip aiškino medikė, ji buvo pakviesta konsultuoti iš Naujagimių skyriaus ir išklausė pacientės būgštavimus dėl galimų komplikacijų, kad gali tekti amputuoti kūdikio galūnes ir pan.
„Tikrai manęs nereikėjo įtikinėti, kad turiu ateiti. Apžiūrėjusi mergytę mėginau mamą nuraminti, kad stafilokokai yra kelių rūšių, toli gražu ne visi jie sukelia tokias baisias komplikacijas, o šiuo konkrečiu atveju tai buvo tik vietinis odos paraudimas, – pasakojo J. A. Gineikienė. – Paprastai stafilokokai gyvena ant odos ir mėgsta drėgmę bei šilumą, o naujagimio odelė tokia ir yra, tačiau jokio pavojaus vaikelio sveikatos būklei tikrai nebuvo. Visgi mamos nuraminti nepavyko, ji ir toliau verkdama pasakojo internete perskaitytas istorijas, dar paminėjo draugės nuogąstavimus dėl galimos galūnių amputacijos.
Jei naujagimės būklė būtų buvus nepatenkinama, ji karščiuotų, o bėrimas gausus, išplitęs visame kūnelyje, būčiau iškart rekomendavusi vykti į LSMU Kauno klinikų Naujagimių ligų skyrių, nes Kauno klinikinėje ligoninėje nėra Naujagimių ligų skyriaus, kuriame jie būtų gydomi.“
Akcentavo higieną
J. A. Gineikienė kūdikiui paskyrė specialų tepalą, kuris efektyviai veikia stafilokokus, rekomendavo mergytę maudyti, pakeisti rūbelius.
„Akcentavau, kad labai svarbu ir pačiai mamai laikytis higienos, plauti rankas“, – prisimena medikė.
Norime patikslinti skunde esantį teiginį, kad į Kauno klinikas pacientei patarė kreiptis kita mūsų medikė. Iš tiesų budėjusi gydytoja matydama, kad mama nenusiramina pasitarė telefonu su J.A.Gineikiene ir rekomendavo kreiptis į LSMU Kauno klinikų Naujagimių ligų skyrių.
„Matėme, kad moteris mumis netiki, tad nusprendėme, kad taip jai bus geriau psichologiškai. Tuo metu kai ji gulėjo mūsų ligoninėje, tikrai nebuvo reikalo taikyti gydymą antibiotikais. Pasidomėjau pacientės naujagimio būkle Kauno klinikose: lašelinės jai nereikėjo, nes naujagimė ir toliau buvo žindoma iš krūties, nekarščiavo. Kadangi taikant vietinį gydymą vis atsirasdavo naujų bėrimo elementų, buvo paskirti vaistai į veną. Esu tikra, kad viską dariau teisingai, tai buvo tik vietinė odos infekcija“, – tvirtino medikė.
Apgailestauja dėl mamos patirto streso
Kaip pasakojo J. A. Gineikienė, stafilokokų bakterijų natūrali gyvenamoji aplinka yra žmogaus organizmas. Auksinį stafilokoką dažniausiai aptinkame ant odos ir nosiaryklėje. Ši bakterija plinta kontaktiniu būdu per rankas, oru. Dažniausiai suserga žmones turintys silpną imuninę apsaugą. Sveiko, žindomo naujagimio žarnyne taip pat vyrauja auksinis stafilokokas, bet ligą jis sukelia nedaugeliui.
Pasak ligoninės atstovų, Kauno klinikinės ligoninės Naujagimių skyriaus vedėja Jolanta Angelė Gineikienė yra patyrusi neonatologė (naujagimių gydytoja), sulaukianti daug padėkų iš pacientų, todėl šią specialistę labai branginame ir buvome nustebinti gavę tokį nusiskundimą.
Ligoninė apgailestauja, kad mama patyrė stresą, supranta jos natūralų susirūpinimą.
Saugantis nuo šios ligos, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas higienai, ypač rankų plovimui, skalbiniams. Ligos sunkumas gali būti labai įvairus: nuo spuogo iki absceso ar flegmonos. Į ligoninę guldomi tik sunkiai sergantys, karščiuojantys, kai reikia vaistus švirkšti į veną kelis kartus per parą ar būtina speciali slauga.
