Jie gali pasibelsti į jūsų duris Lietuvoje – įspėja visus

Varėnos policija įspėja išlikti itin budriems sulaukus nepažįstamų asmenų vizito į namus. Pabrėžiama, kad pareigūnai niekada nerenka pinigų gyventojų namuose ir netikrina jų grynųjų pinigų autentiškumo.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Įspėja dėl plintančios naujos aferos – pasidalinkite su artimaisiais

Atsiėmėte pinigus iš II pensijų pakopos? Jums turi žinią

Įspėja visus Lietuvos gyventojus: gavę tokią nuorodą šiukštu jos neatidarykite

+17

Įspėja – sukčiai ateina į namus apsimesdami policijos pareigūnais

Ypač saugotis raginami vyresnio amžiaus žmonės, kurie dažniausiai tampa tokių sukčiavimo schemų taikiniu. Pareigūnai primena, kad kilus bent menkiausiam įtarimui reikia nedelsiant skambinti 112.

„SUKČIAI APSIMETA POLICIJOS PAREIGŪNAIS

Į namus ateina nepažįstami asmenys, prisistato policijos pareigūnais ir teigia, kad jūsų pinigai padirbti ir juos reikia patikrinti, arba prašo apmokėti baudą.

• Neleiskite skaičiuoti grynųjų ar „tikrinti“, ar jie tikri;
• Neatiduokite pinigų, banko kortelės ar kitų vertybių;
• Paprašykite tarnybinio pažymėjimo;
• Tikri policijos pareigūnai niekada neima pinigų patikrinimui gyventojų namuose.

Kilus įtarimų – skambinkite 112

Pasidalinkite šia informacija su artimaisiais, ypač vyresnio amžiaus žmonėmis“, – įspėjimu „Facebook“ dalijosi Varėnos policija.

Kaip apsisaugoti nuo sukčių?

Pareigūnai taip pat dalijasi patarimais, ką daryti susidūrus su sukčiais, kaip jie gali jus pasiekti, kuo apsimesti bei kaip atpažinti sukčiavimą.

„Susisiekė sukčiai? Ragina tuoj pat imtis skubių veiksmų? Sustokite!

• Ramiai įvertinkite situaciją ir nepasiduokite jų spaudimui.
• Neskubėkite veikti! Skubus, grasinantis pranešimas – pirmasis sukčiavimo ženklas.
• Nutraukite bet kokį bendravimą.
• Praneškite policijai.
• Nespauskite įtartinų nuorodų.
• Išsaugokite įrodymus (sukčių kontaktus, ekrano kopijas).

Sukčiai gali Jus pasiekti:

• Pokalbių programėlėmis: Viber, WhatsApp, Messenger
• Telefonu
• El. paštu
• SMS žinute
• Atvykus į namus.

Kuo gali apsimesti sukčiai?

• Banko darbuotojais.
• „Google“ darbuotojais.
• Policijos pareigūnais.
• Investicijų brokeriais.
• Pardavėjais arba pirkėjais.
• Valstybės institucijos darbuotojais (pvz. VMI, „Sodra“).

Kurie Jūsų duomenys yra konfidencialūs?

• Prisijungimo prie interneto banko duomenys.
• Mokėjimo kortelės duomenys.
• „Smart-ID“ arba mobiliojo parašo kodai.
• Kodų generatoriaus PIN kodas.

Darbuotojai niekada neprašo atskleisti šių duomenų.

Kaip atpažinti sukčiavimą?

• Įprastai kalba rusų kalba, tačiau pasitaiko ir lietuviškai kalbančiųjų atvejų.
• „Alio mama“ arba „Patekau į avariją“ – sukčiai apsimeta nukentėjusiais artimaisiais ir prašo pinigų.
• Netikri darbo pasiūlymai – siūlo darbą ir prašo dalyvauti finansinėse operacijose.
• Sukčiavimas apsimetant paskolos teikėju – siūlo paskolas, reikalauja avanso.
• Apgaulingi pranešimai – teigia, kad nutekinti asmens duomenys, įšaldyta sąskaita, sustabdytos neteisėtos operacijos.
• Netikra parduotuvė ar banko svetainė – siunčiami el. laiškai su nuorodmis, kuriose reikia įvesti duomenis.
• Romantinis sukčiavimas – prašoma finansinės pagalbos po tariamos nelaimės.
• Investicinis sukčiavimas – melagingi pasiūlymai investuoti, žadant nerealų uždarbį“, – svarbiausiais patarimais „Facebook“ dalijosi Varėnos policija.