Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Kaip atpažinti, kada skambina sukčiai?
Norėčiau pakalbėti apie sukčių skambučius gyventojams. Kokius metodus jie taiko, kad išviliotų pinigus? Kaip atpažinti, kad skambina ne institucijos darbuotojas, o žmogus, kuris kėsinasi į mūsų pinigus?
D. Uosytė: Iš karto tikriausiai nesuprasi, kol nepradėsi dalyvauti pokalbyje. Kol kas tendencija nesikeičia, išskyrus tai, kad dabar yra sumažėjęs tokių skambučių srautas. Tačiau vien tai, kad identifikuoti sukčiavimo centrai Ukrainoje, patvirtina teoriją, jog sukčiai skambina ir kalba rusų kalba.
Pasitelkę dirbtinį intelektą, jie pokalbį gali pradėti ir lietuviškai, gali išmokti kelis žodžius, pavyzdžiui, „laba diena“, bet dažniausiai pokalbis vis tiek pereina į rusų kalbą. Metodas, sakyčiau, labai paprastas. Jie apsimeta tais, su kuriais susijusi mūsų kasdienė veikla.
Tai gali būti skambutis iš banko, nes praktiškai kiekvienas gyventojas turi banko sąskaitą, mokėjimo kortelę. Taip pat gali būti skambutis iš policijos arba, pavyzdžiui, iš „Google“, kai pranešama apie bandymą įsilaužti į elektroninį paštą.
Jie sukuria tokias kasdienes situacijas, kad žmogui nekiltų įtarimų. Jeigu prisistatytų kaip kažkokios neegzistuojančios institucijos atstovai, galbūt žmogui kiltų abejonių ir jis pokalbio netęstų. Tačiau jeigu skambina iš policijos ar banko, tai sukuria tam tikrą patikimumo jausmą. Žmonės informacijos nebetikrina kituose šaltiniuose ir priima ją kaip galbūt tikrą.
O kas vyksta toliau? Taikinys yra vienas – gauti prieigą prie sąskaitos arba įtikinti žmogų pačiam atlikti mokėjimą. Dabar dažnos schemos, kai bandoma įtikinti, kad vykdoma slapta operacija, kliento sąskaitoje matomos įtartinos operacijos ir reikia bendradarbiauti, nes policija vykdo tyrimą.
Tuomet aiškinama, kad lėšas būtina pervesti į saugią sąskaitą, o pasibaigus tyrimui pinigai bus grąžinti. Taip pat pabrėžiama, kad visa tai yra konfidencialu, niekam negalima apie tai pasakoti, nes gresia baudžiamoji ar administracinė atsakomybė. Sukčiai viską pateikia taip, kad žmogui atsirastų baimė kažką padaryti ne taip.
Jis pradeda klausyti ir pasitikėti tuo pirmuoju kontaktu. Sudėtingiausia atpažinti tokias schemas, kai žmogus pats inicijuoja mokėjimą ir pats jį patvirtina. Sistemai tai yra dvigubas darbas. Visų pirma reikia įvertinti, ar technologiškai mokėjimas yra teisingas, ir ar žmogus jį atliko savo noru, o ne manipuliuojamas trečiojo asmens.
Tokie ir yra sukčių skambučiai – siekiama įtikinti žmogų tam tikra situacija: kad vykdomas tyrimas, kad sąskaitose pastebėta įtartina veikla. Įmonių atveju pasitaiko ir apsimetimo vadovais atvejų, kai skambina tariamas įmonės vadovas ir prašo skubiai atlikti mokėjimą.
Priklausomai nuo klientų grupės, situacijos šiek tiek skiriasi. Fizinių asmenų atveju dažniausiai prisistatoma policijos, banko, teisėsaugos ar Lietuvos banko darbuotojais – institucijų, kurios veikia Lietuvoje, atstovais.
Įmonių atveju prisideda dar viena schema. Sukčiai skambina darbuotojams, kurie turi įgaliojimus atlikti mokėjimus, ir prisistato įmonių vadovais. Pasitelkus dirbtinį intelektą, dabar galima atkartoti ne tik balsą, bet ir sukurti įtikinamą vaizdą. Tuomet nurodoma atlikti mokėjimą. Deja, yra žmonių, kurie apsigauna ir tokius nurodymus įvykdo.
Kada galite nebeatgauti pinigų?
Kada bankas yra atsakingas už išviliotų pinigų grąžinimą, o kada gyventojas jau nebegali jų susigrąžinti?
D. Uosytė: Visi atvejai yra individualūs, tačiau reikia atskirti du dalykus. Vienas jų – kai žmogus pats inicijavo mokėjimą ir jį patvirtino. Vadinasi, jis išreiškė norą ir valią tą mokėjimą atlikti. Mokėjimą patvirtino sutarta priemone – skaitmeniniu parašu ar PIN kodu.
Tokiu atveju klientas visiškai atliko mokėjimą, nes turėjo tokią intenciją. Banko atsakomybė atsiranda tada, kai buvo kokia nors techninė klaida ar sutrikimas banko pusėje. Tačiau dažniausiai mokėjimus inicijuoja patys klientai ir patys juos patvirtina. Tokiais atvejais atsakomybė tenka klientui.
Visai neseniai pasirodė pranešimų apie sukčius, kurie prisidengia „Sodra“ ir siūlo gyventojams susigrąžinti permokas. Žmonės gauna žinutes, spaudžia nuorodas, o vėliau sulaukia „Smart-ID“ pranešimų. Kaip suprasti, kokį veiksmą iš tiesų patvirtiname? Kaip atpažinti, kad tai nėra tikras „Sodros“ permokos grąžinimas?
D. Uosytė: Tokie laiškai, siunčiami „Sodros“ vardu, yra vadinamojo „phishing“, arba duomenų viliojimo, pavyzdys. Tai klaidinantis elektroninis laiškas ar SMS žinutė su nuoroda, kuria raginama atlikti tam tikrą veiksmą. Pavyzdžiui, pranešama apie galimybę susigrąžinti permoką ir nurodoma, kad reikia suvesti duomenis, prisijungti prie internetinės bankininkystės.
Dažnai kalbame apie tokias sukčiavimo schemas. Nuo ko jos prasideda? Būtent nuo žalingo turinio SMS žinutės ar elektroninio laiško. Kodėl jis žalingas? Todėl, kad jame pateikiama nuoroda į sukčių sukurtą interneto svetainę, kuri atkartoja banko, „Sodros“, VMI ar kitos institucijos puslapį.
Kaip tai atskirti? Visų pirma, gavus žinutę, reikia atidžiai perskaityti jos turinį ir pagalvoti, kodėl ją gavote. Jeigu pateikta nuoroda, rekomenduojame jos nespausti. Tačiau jeigu žmogus vis dėlto nusprendžia ją atidaryti, pirmiausia reikėtų pasitikrinti siuntėją. Svarbu atkreipti dėmesį, kas iš tikrųjų atsiuntė žinutę. Dažnai matome telefono numerius, kurie net nepriklauso Lietuvos ryšio tinklams. Tai jau pirmasis požymis, kad žinutę siunčia ne „Sodra“.
Antrasis požymis – nuoroda, kuri neturi nieko bendro su „Sodros“, banko ar kitos institucijos interneto svetainės adresu. Pavyzdžiui, SEB banko svetainės adresas yra www.seb.lt. Jeigu žinutėje pateikta nuoroda neturi nieko bendro su banko pavadinimu, akivaizdu, kad ji gali būti suklastota.
Kas vyksta toliau? Žmogus paspaudžia nuorodą ir patenka į svetainę, kuri, pasitelkus dirbtinį intelektą, sukurta labai panaši į tikrąją „Sodros“ ar banko svetainę. Klientai suveda duomenis ir taip suteikia sukčiams prieigą prie savo internetinės bankininkystės paskyros. Sukčiai prisijungia, mato sąskaitas, likučius, duomenis, kortelių numerius ir inicijuoja mokėjimą.
Tuo metu klientas, manydamas, kad tai susiję su gautu laišku ir norint susigrąžinti pinigus reikia kažką patvirtinti, gali patvirtinti sukčių inicijuotą operaciją. Tačiau čia labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad autentifikavimo priemonės ekrane, nesvarbu, ar tai būtų „Smart-ID“, ar mobilioji programėlė, visada rodoma, koks veiksmas atliekamas.
Ar pasirašoma sutartis, ar jungiamasi prie paskyros. Jeigu vykdomas mokėjimas, nurodoma suma ir gavėjas, kuriam pervedami pinigai. Jeigu ekrane matote, kad atliekate, pavyzdžiui, 200 eurų mokėjimą tam tikram gavėjui, iš karto turėtų užsidegti raudona lemputė. Jeigu norite susigrąžinti pinigus, kodėl turite inicijuoti mokėjimą?
Norint gauti pinigus, šiandien nereikia jokių patvirtinimų, kodų ar programėlių. Kad pinigai būtų pervesti į sąskaitą, visiškai pakanka vardo, pavardės ir sąskaitos numerio. Jeigu kažkas, žadėdamas pervesti tam tikrą pinigų sumą į kliento sąskaitą, dar paprašo patvirtinti mokėjimą suvedant PIN kodą, tai jau akivaizdi sukčiavimo schema.
Kaip blokuojamos netikros svetainės?
Kaip netikros interneto svetainės apskritai blokuojamos?
D. Kuliešius: Pagal vartotojų pranešimus, pačių institucijų ir operatorių atliekamą analizę, taip pat keitimąsi duomenimis tarp bankų, operatorių ir teisėsaugos institucijų, ši informacija patenka į vieną sistemą. Prie jos turi prieigą mūsų Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuris Lietuvoje apriboja tokių svetainių veikimą.
Kai gaunama patikima informacija, kad svetainė yra žalinga, ji užblokuojama ir vartotojai nebegali prie jos prisijungti. Tačiau labai svarbus laikas – kuo greičiau gauti tokią informaciją. Ją patikrinus ir pritaikius apsaugos priemones, galima apsaugoti kitus vartotojus. Be techninių sprendimų, labai svarbus ir kritinis mąstymas bei švietimas.
Reikia turėti bendrųjų įgūdžių, pavyzdžiui, mokėti telefone įjungti išplėstinę apsaugą. Šiais laikais tiek „Google“, tiek „Apple“, pagrindinės platformos, kurių technologijas naudojame savo telefonuose, yra gerai išvysčiusios technologinius sprendimus, leidžiančius apsisaugoti nuo įvairaus šlamšto, suklastotų žinučių ir kitų sukčiavimo būdų.
Sukčiai siunčia milžiniškus kiekius tokių žinučių, tačiau nemaža jų dalis „Google“ ir „Apple“ sprendimais užblokuojama, kad vartotojų jos net nepasiektų. Taip pat galima naudotis patikimų tiekėjų dirbtinio intelekto įrankiais. Pavyzdžiui, pateikus gautos žinutės ar nuorodos pavyzdį, jie gali greitai įvertinti, ar tai tikra svetainė, ar jos adrese yra klaidų, leidžiančių įtarti sukčiavimą.
Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su partneriais jau ne vienus metus vykdo švietimo projektą „Nė vienas nėra pamirštas“. Jame dalyvauja apie 300 partnerių, o kiekvieną savaitę Lietuvos bibliotekose organizuojami renginiai, kuriuose ypač vyresnio amžiaus žmonės gali įgyti skaitmeninių įgūdžių.
Jie mokomi, kaip nustatyti apsaugos funkcijas telefone, kaip atpažinti sukčius ir kaip elgtis atsiliepus į įtartiną skambutį. Pavyzdžiui, jeigu paskambina rusiškai kalbantis ar kitas įtarimų keliantis asmuo, svarbu žinoti, kaip elgtis pokalbio metu, kad apsaugotumėte save ir neprarastumėte asmens duomenų.
Ši švietimo programa yra labai svarbi, todėl skatiname gyventojus joje dalyvauti. Informaciją apie ją galima rasti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje. Ten skelbiamas renginių grafikas ir kalendorius, todėl kviečiame dalyvauti.
Šią „Dienos pjūvio“ laidą remia Medijų rėmimo fondas.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
