„Kad sergamumas būtų dabar padidėjęs, tai taip negalėtume, bet kad išaiškinama daug ligonių, kurie užsikrėtę hepatito C virusu kažkada praeityje prieš 20 – 30 metų, tai tikrai taip yra. Nes dažniausiai kažkur praeityje žmogus gali būt turėjęs kraujo perpylimų, gali būt ilgai gydytas stacionare, operuotas arba pats buvęs kraujo ar plazmos donoru. Nes tai yra tas laikotarpis, kada žmonės užsikrėtė hepatito C virusu iki pačio C viruso atradimo“, - aiškina profesorė infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė.
Dabar pagerėjus diagnostikai, daugiau apie šią ligą žinant šeimos gydytojams jie vis dažniau pasiūlo žmonėms atlikti specifinius tyrimus ir pasitikrinti. Tačiau aptikti sergančius šia liga nėra paprsta, nes nors jie ir yra ligos nešiotojai, jie nieko neįprasto nejaučia.
„Dažniausiai susirgus liga jokių simptomų ligonis nejaučia, gali būt šioks toks nuovargis, silpnumas, bet kam nesilpna, ypač pavalgius norisi pamiegot. Tai kai simptomai atsiranda, jau toli būna pažengusi liga. Ligos pasekoj vystosi kepenų uždegimas ir ilgainiui jis pereina į kepenų cirozę ir tai yra viena iš dažniauių kepenų vėžio priežasčių“, - sako Gastroenterologijos ir dietologijos centro direktorius Jonas Valantinas.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
