Politikės įvaizdis spinduliavo elegancija ir klasika, išsiskirdamas subtiliais stilistiniais akcentais, rafinuotais aksesuarais ir puikiai suderintomis detalėmis.
Renginyje suspindo elegancija
Į sceną įteikti apdovanojimo žengusi premjerė I. Ruginienė pasirodė stilingai ir išskirtinai – ji vilkėjo ilgą, juodai baltų raštų suknelę, kuri puikiai pabrėžė vakaro šventiškumą.
Prie suknelės premjerė derino baltą, šiek tiek ilgesnį švarką, kuris subtiliai atmušė kontrastines spalvas ir suteikė deriniui dar daugiau rafinuotumo.
Dėmesį traukė kruopščiai parinkti aksesuarai – maži, elegantiški auskarai, kurie akį traukė subtiliu žavesiu ir dailiai papildė visą įvaizdį.
Įvaizdį dar labiau pagyvino blizganti segė ant švarko, kuri suteikė deriniui šventiškumo ir išbaigtumo. Visumą taip pat subtiliai papildė ir minimalistinė sidabrinės spalvos apyrankė.
Be to, premjerė juodus, klasikinius batelius derino prie visos aprangos, o visas stilius atrodė harmoningas, modernus ir tuo pat metu klasikinis, pabrėžiantis jos rafinuotą stiliaus pojūtį.
Premjerė prisiminė lemtingą dieną
Renginio metu pasikalbėjome su I. Ruginiene. Ji, prisiminusi sovietmečio laiką, pasakojo, kad nors tuo metu buvo dar visai vaikas, tačiau tam tikri momentai įsirėžė giliai į širdį.
„Prisimenu, kad aplinkui mane buvo nemažai tokių žmonių, kurie laukė nepriklausomybės, bet bijojo apie tai garsiai kalbėti. Pas mane pačią senelis buvo ištremtas ir nemažai tokių žmonių jau buvo sugrįžę iš Sibiro. Gyvenome tokiais sudėtingais laikotarpiais, kai bijojai kažkokį papildomą žodį pasakyti, o ypatingai apie laisvę, ypatingai apie visiškai nepriklausomą Lietuvą.
Visgi, prie kokio stalo susirinkę, tai puse lūpų visi šnabždėdavosi, kad turi ateiti tie laikai, kai pagaliau turėsim nepriklausomą Lietuvą, litą. Aš tada turbūt pirmą kartą ir išgirdau, kad Lietuvoje galėtų būti tokia valiuta. Čia turbūt toks yra mano ryškesnis atsiminimas apie tai“, – pasakojo I. Ruginienė.
Ji taip pat aiškino, kad 1990-1991 m. laikotarpis jai įsirėžė giliai į atmintį. Pasak jos, nors atkovoti laisvę buvo itin sunki užduotis, visi pademonstravo tikrą ryžtą.
„Prisimenu tai kaip labai stresinį laikotarpį, nes 1990-1991 m. įvykiai paliko labai didelį antspaudą žmonių širdyse. Laisvė buvo iškovota tikrai sunkiai ir per kraują, per žmonių gyvybes.
Vis tik lygiai taip pat atsimenu tą ugnį akyse ir euforiją, kad štai pagaliau mes esame laisvi, galime kalbėti ką norime ir esame nepriklausomi nuo nieko“, – sakė I. Ruginienė.
Laisvė – tai galimybės
Pasiteiravus pašnekovės, ką jai pačiai reiškia žodžiai „laisvė“ ir „nepriklausomybė“, ji nedvejodama atsakė, kad galimybes.
Anot jos, šiuo metu jau esame pripratę prie to, kad galime elgtis taip, kaip norime, vis tik vertėtų prisiminti, kad tai – vertybė.
„Aš džiaugiuosi šia diena, nes nors tai atrodo kaip kasdienybė, bet jeigu pasižiūrėsim globaliai, kai kas tos kasdienybės neturi ir labai svajoja apie ją.
Šiandien tai, kad mes galime kalbėti ką norime, turime absoliučią laisvę daryti ir pasirinkti specialybę, kokią norime, pasirinkti darbą, kurio norime, pasirinkti, ką norime veikti laisvalaikiu, pasirinkti, kur norime gyventi, kokiame pasaulio taške, ką norime pamatyti – mūsų ribos yra praplėstos ir tai yra tiesiog nuostabu, nes buvo laikas, kai mes buvome uždaryti dėžutėje, nieko nematėme, nieko nežinojome, buvo ribotos informacijos kiekis“, – pasakojo premjerė.
I. Ruginienė taip pat pasakojo, kad okupacija tarsi „užmigdė“ Lietuvos potencialą, o jis „išsprogo“ sulaukus nepriklausomybės.
Pasak jos, per 36 metus Lietuva tapo puikia, išsivysčiusia šalimi, kuria tikrai galima didžiuotis.
„Atsimenu laikus, kai dar vyko procesai iki stojimo į Europos Sąjungą, kai visi mus laikydavo kone trečiąja šalimi, o dabar nuvažiuojame net į stipriausias vakarų Europos šalis ir jie sako: „O, Lietuva jau nėra ta outsaiderė“.
Lietuva yra tai, ko, iš esmės, Vakarų Europos šalys nepademonstravo. Jie lėtai, lėtai, lėtai vystėsi, o mes davėme tikrai didelį šuolį ir tai yra mūsų stiprybė“, – pastebėjimu pasidalijo ji.
Premjerės palinkėjimas Lietuvai
Galiausiai, prieš I. Ruginienei iškeliaujant į sceną, pasiteiravome jos, ko ji palinkėtų Lietuvos žmonėms šios ypatingos datos proga.
Dalijamės su jumis premjerės I. Ruginienės palinkėjimu: „Aš turbūt visai visuomenei palinkėčiau susitelkimo, pagarbos vienas kitam ir drąsos.
Dabar visuomenė yra labai susiskaldžiusi ir tai yra blogai. Tas susiskaldymas mums iš esmės trukdo parodyti tą didybę ir tą stiprybę.
Per daug mes susikoncentravę ties individualizmu ir savimi, nematome globaliau. Nematome, kas iš to mūsų visai visuomenei ir šaliai.
Tai norėtųsi visuomenę sugrąžinti atgal prie tokių didesnių dalykų ir platesnio požiūrio. Pagarba vienas kitam, empatija ir pagalbos rankos ištiesimas kam labiausiai reikia, nepaisant to, ar tai yra tavo artimas žmogus, ar nepažįstamas, galbūt vienišas.
Neskirstykime žmonių į tam tikrus lygmenis, bet jauskimės kaip viena didelė šeima. Tada, man atrodo, kad pavydės mums ne tik Europa, bet ir visas pasaulis, nes net ir maža šalis gali parodyti savo didelę jėgą.“
Kovo 11-osios vakarą švęskime kartu su „Lietuvos garbe“
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – visų mūsų šventė, primenanti svarbiausius dalykus. Kad laisvė – ne tik svajonė, bet ir visų mūsų atsakomybė, gyvenanti mūsų pasirinkimuose, darbuose ir drąsoje. Ji gyvena paprastuose žmonėse, kurie daro nepaprastus dalykus.
Būtent tokiems tyliems herojams TV3 žiniasklaidos grupė šį Kovo 11-osios vakarą tradiciškai kviečia padėkoti jau 21-ąjį kartą, šventinėje „Lietuvos garbės“ apdovanojimų transliacijoje.
Mes kasdien prasilenkiame su šimtais žmonių: gatvėje, namų laiptinėje, parduotuvėje, o gal net viešajame transporte. Tačiau retai kada susimąstome, kad herojai slypi tarp mūsų, nes tikriesiems kasdienybės čempionams jokio atlygio nereikia. Vykdyti savo gerus darbus jie imtųsi bet kokiu atveju, nes tai – paprasti žmonės, kurie daro nepaprastus dalykus.
Tiesiai iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir prie kiekvieno ekrano, išgirdę 7 kasdienybės čempionų istorijas, tokiems herojams padėkosime ir šiemet.
„Lietuvos garbės“ herojams dėkojame jau daugiau nei 20 metų, tačiau jie niekuomet „nesibaigia“. Nesibaigia jų meilė ir didvyriški darbai savo šaliai, nesibaigia jų kova už visų mūsų laisvę, už mūsų žodį, kultūrą ar vienas kitą. Tai – žmonės, kurie kasdien kuria mūsų ateitį, o savo herojiškumu taip įkvepia elgtis ir kitus.
Jų žygdarbiai – labai skirtingi, tačiau kiekvienam iš mūsų tai yra įrodymas, kad nė vienas geras darbas nelieka nepastebėtas. Todėl ir šį, šventinį Kovo 11-osios vakarą, kviečiu ne tik tokius žmones pastebėti ir jiems padėkoti, bet ir sau įrodyti, kad bent jau pasistengti tapti kasdienybės čempionu galime kiekvienas“, – sako TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
„Lietuvos garbė“ kasmet randa ir apdovanoja kasdienybės čempionus, o šiemet tą daro ne viena. Prie TV3 žiniasklaidos grupės prisijungė ir integruota energetikos paslaugų bendrovė bei didžiausia energetikos grupė Baltijos šalyse „Ignitis“. Tai – įmonė, kuri savo veikla kasdien prisideda prie to, kad Lietuvoje būtų daugiau šviesos ir energijos judėti pirmyn.
Šventinį vakarą patikėta vesti Mindaugui Stasiuliui, Justinai Bezaraitei ir Marijui Mikutavičiui.
Savo geriausius kūrinius kasdienybės čempionams ir visai Lietuvai skirs Brolių Tautkų „Rondo“, Raigardas Tautkus ir Šampaninis choras bei Nora BLU, The Roop, Dainotas Varnas, Ieva Dūdaitė, Grupė „Du“ – Karolis ir Donatas, M. Mikutavičius, Petunija, Kauno sakralinės mokyklos choras „Cantores David“ su Ona Kolobovaite, Liudu Mikalausku, Egidijumi Bavikinu ir kitais.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Darbas nerūpi.
