Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkę Irena Garuckienė, o ji papasakojo, kad dažna nuovargio priežastis – mineralų ir vitaminų trūkumas.
Pašnekovė nurodė, kokių dažniausių vitaminų ir mineralų trūkumo simptomas yra nuovargis, taip pat paaiškino, kokiais būdais galima identifikuoti, kokio konkretaus vitamino ar mineralo trūksta ir priminė svarbiausias papildų ir vitaminų vartojimo taisykles.
Nuovargis byloja apie šių vitaminų ir mineralų trūkumą
Kaip pasakojo vaistininkė, jeigu jaučiamas nuovargis, visų pirma, tai gali signalizuoti apie vitamino D trūkumą.
Anot pašnekovės, mūsų klimato zonoje saulės gaunama mažai ne tik žiemą, tačiau visus metus, tad vitamino D atsargos itin greitai išsenka.
„Pastebiu, kad tarp pacientų dažnai pasitaiko ir B grupės vitaminų, ypač B6 ir B12, trūkumas, o jie dalyvauja energijos gamyboje ir nervų sistemos veikloje.
Geležies stoka taip pat labai dažna jaučiamo nuovargio ir silpnumo priežastis, nes ji būtina deguonies pernešimui organizme“, – nurodė ji.
Pašnekovė pridūrė, kad taip pat verta prabilti apie magnio stoką, kurią dažniausiai išduoda mėšlungis ar raumenų silpnumas. Vis tik, pasak jos, daug kas pamiršta, jog prastesnis miegas ir energijos stoka – dar vienas magnio trūkumo rodiklis.
„Be to, artėjant pavasariui dažnai jaučiamas ir antioksidantų, tokių kaip vitaminai C ir E, stygius, nes šaltuoju sezonu jų su maistu gauname mažiau“, – pasakojo I. Garuckienė.
Kaip nustatyti, kurio vitamino ar mineralo trūksta?
Įvardijusi vitaminus ir mineralus, kurių dažniausiai trūksta, vaistininkė atviravo, kad svarbiausia yra savarankiškai nespėlioti, kurio iš jų trūksta.
Specialistė aiškino, kad nuovargis gali turėti daugybę priežasčių, tad pirmiausia ji rekomenduoja pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kuris padėtų įvertinti pasireiškusius simptomus, gyvenimo būdą bei sveikatos būklę.
„Esant poreikiui, gydytojas gali paskirti atitinkamus tyrimus ir padėti tiksliai nustatyti, ar trūksta konkretaus vitamino ar mineralo“, – patarė ji.
I. Garuckienės teigimu, neretai žmonės ima vartoti kelis skirtingus maisto papildus, taip tarsi norėdami apsisaugoti nuo medžiagų trūkumo.
Vis tik ji tokį pasirinkimą peikė, teigė, kad tai nėra geriausias sprendimas, nes organizmui ne visuomet trūksta visko.
„Per didelės maisto papildų dozės taip pat gali būti žalingos“, – įspėjo vaistininkė.
Taisyklingas vitaminų ir mineralų vartojimas
Paprašius I. Garuckienės papasakoti, kaip reiktų taisyklingai vartoti vitaminus ir mineralus, ji atskleidė, kad vitaminas D dažniausiai yra vartojamas kartą per dieną.
Geriausia jį vartoti kartu su maistu, kuriame yra šiek tiek riebalų, pavyzdžiui, per pietus ar vakarienę, nes jis yra riebaluose tirpus vitaminas, taip geriau įsisavinamas.
„Suaugusiems žmonėms profilaktinė dozė dažniausiai svyruoja apie 1000–2000 TV per dieną, tačiau kai kuriais atvejais, jei nustatomas trūkumas, gydytojas gali rekomenduoti ir didesnę dozę tam tikram laikotarpiui“, – atskleidė ji.
Vis tik B grupės vitaminai, o ypač B6 ir B12, pasak vaistininkės, dažniausiai vartojami ryte arba pirmoje dienos pusėje.
Anot jos, profilaktinės dozės priklauso nuo konkretaus vitamino, pavyzdžiui, vitamino B12 dažnai rekomenduojama vartoti apie 2-4 mg per dieną, bet papildų dozės gali būti ir didesnės.
„Dažniausiai suaugusiems skiriama apie 15–30 mg geležies per dieną, o esant aiškiam trūkumui dozė gali būti didesnė, tačiau tai jau sprendžia tyrimus atlikęs gydytojas.
Geležį geriausia vartoti ryte arba tarp valgių, kartu rekomenduočiau vartoti vitaminą C, nes šis pagerina pasisavinimą. Svarbu geležies maisto papildų nevartoti kartu su kava, arbata ar pieno produktais“, – patarė ji.
Prakalbus apie magnį, vaistininkė nurodė, kad jį daugelis renkasi vartoti vakare, nes medžiaga kūną veikia atpalaiduojančiai.
Pašnekovė pridūrė, kad per dieną suaugusiajam patariama paros norma siekia 300-400 mg.
„Vitaminai C ir E dažniausiai vartojami su maistu, nepaisant koks paros metas. Profilaktinė vitamino C dozė yra 90 mg, o vitaminas E paprastai vartojamas mažesnėmis dozėmis, apie 10–15 mg per dieną. Žinoma, esant šių vitaminų deficitui, gydytojas gali rekomenduoti didesnes dozes“, – aiškino ji.
Nuovargį galima sumažinti ir kitais būdais
I. Garuckienė pokalbio metu taip pat pridūrė, kad maisto papildai – vertingi, tačiau taip pat svarbūs kasdieniniai įpročiai.
„Subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, baltymų šaltinių ir sveikųjų riebalų, padeda palaikyti stabilesnį energijos lygį.
Reguliarus fizinis aktyvumas, net paprasti pasivaikščiojimai gryname ore, gerina kraujotaką ir nuotaiką.
Svarbus ir miego režimas, nes net geriausi vitaminai nepadės, jei organizmas nuolat nepailsi“, – reikšmingus veiksnius įvardijo vaistininkė.
Ji pridūrė, kad vertėtų nepamiršti nuolatinio vandens vartojimo, nes net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti nuovargį.
Vis tik jeigu nepaisant visų pastangų nuovargis niekur nesitraukia, stiprėja, geriausia yra kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tikroji priežastis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
