Ją iškėlė jaunas vyras – Jonas Arbačiauskas. Tuomet jam vos dvidešimt. Šiandien – devyniasdešimt. Tačiau tą akimirką jis prisimena iki smulkmenų.
Didvyriškam poelgiui – 70 metų
„Po metų su bičiuliais pogrindininkais kėlėme dar daugiau vėliavų. Sankryžose, prie kelių. Tai buvo tylus, bet labai aiškus signalas: Lietuva gyva. Reikėjo budinti žmones“, – sako ryšininkas – pogrindininkas J. Arbačiauskas.
J. Arbačiauskas gimė ir augo Alytaus rajone, Butrimonių valsčiuje, Griškonių kaime. Jo vaikystė prabėgo nuolatinėje įtampoje – tarp partizanų ir sovietų kariuomenės.
Arbačiauskų namai buvo svarbia pasipriešinimo grandimi. Čia lankydavosi partizanai. Kartais – būriais. Pavargę, sušlapę, apsirengę maskuojančiais baltais chalatais. Užsukdavo pailsėti, sušilti, pavalgyti.
Partizanams išėjus – į kiemą dažnai įsiverždavo sovietų kariai. Kratos, vagystės, grasinimai. Kartais – ir netoliese namų girdimi susišaudymai.
Didžiausias pasitikėjimas J. Arbačiauskui buvo parodytas dar paauglystėje. Jo tėvas patikėdavo svarbias užduotis – nugabenti krovinius ryšininkams.
Arbačiauskų namuose slapstėsi ir vienas ryškiausių partizanų vadų – Adolfas Ramanauskas-Vanagas. J. Arbačiauskas prisimena net paprastas akimirkas – kaip kartu žaisdavo šachmatais.
1954-aisiais Jonas padėjo Vanagui gauti dokumentus kita pavarde. Po dvejų metų, būtent su jais, partizanų vadas buvo suimtas.
Laikas keitėsi, bet Jono Arbačiaudko tikėjimas – ne. Sąjūdžio metais jis jau laisvai nešė trispalvę. Su ja vyko į pasaulį, į tarptautinius renginius, kur pirmą kartą gali žygiuoti kaip laisvos šalies atstovas.
Šiandien Jonas Arbačiauskas savo istoriją pasakoja jaunajai kartai. Lanko mokyklas, susitikimus, partizanų atminimo vietas.
Išskirtinis pasakojimas – laidoje „Laisvės keliu“.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
