Nors kūrybos troškimas jame ruseno nuo jaunystės, tik sulaukęs 70-ties Juozas pirmą kartą į rankas paėmė drožėjo kaltą – ir šis tylus prisilietimas tapo ryšiu visam likusiam gyvenimui.
Iš šeimos – ypatinga dovana
J. Čepulis niekada nelankė jokių meno mokyklų ar kursų – jo mokytojais tapo kiti kūrėjai, kurių darbus jis atidžiai tyrinėjo parodose, rašoma Rokiškio krašto muziejaus pranešime.
Per šį savarankišką kelią Juozas išsiugdė savitą, lengvai atpažįstamą stilių: jo drožiniai pasižymi lakoniškomis, išgrynintomis formomis ir aiškiomis proporcijomis, kurių nedarko nereikalingos detalės. Visa, kas svarbiausia – glūdi pačioje esmėje.
Savo kūrybą Juozas pirmąkart pristatė visuomenei 2000 metais. Netrukus jo talentas buvo pastebėtas: Respublikinėje medžio drožėjų konkursinėje parodoje Liongino Šepkos premijai laimėti jis tapo prizininku 2003–2005 ir 2008 m., o 2012 m. – šios parodos laureatu. 2019 m. konkurse „Aukso vainikas“ apdovanotas specialiuoju prizu už autentišką meninį braižą.
Praėjus metams po J. Čepulio mirties, muziejų pasiekė ypatinga dovana – jo žmona Genė ir sūnus Rokiškio krašto muziejui padovanojo net 69 drožinius.
Kiekvienas jų – tai ne tik medžio gabalas, virtęs žmogaus rankų ir širdies darbu, bet ir tylus pasakojimas apie viltį, kantrybę, meilę gyvenimui.
Ši jautri dovana – ne tik šeimos pasitikėjimo ženklas, bet ir reikšmingas mūsų krašto kultūros paveldas, kuris ateityje taps muziejinių pasakojimų dalimi. Nuoširdžiai dėkojame Juozo artimiesiems už tai, kad leido šiai kūrybai rasti naujus namus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
