Ramunė sutiko savo radiniais pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Grybautoja prisirinko kone 23 kilogramus voveraičių
Socialinio tinklo „Facebook“ „Grybautojų“ grupėje spalio 26 d. pasirodė ypatingas įrašas, kuriuo pasidalijo Ramunė. Jame – beveik 23 kilogramai voveraičių.
„Beveik 23 kg, Varėna“, – apie savo grybų aptikimo vietą prie įrašo rašė Ramunė.
Internautai išvydę tokį reginį negalėjo atsistebėti ir gyrė šauniąją grybautoją dėl jos pastangų. Įrašas sulaukė daugiau nei 900 „patinka“ paspaudimų.
„Jūs esate šaunuolė“, – rašė vienas iš pakomentavusiųjų.
„Nesitiki, kad tai tiesa“, – negalėjo atsistebėti kitas.
„Antras grybų kvėpavimas?“ – šmaikščiai rašė trečiasis pakomentavusysis.
Rugpjūtį namo parsinešė 66 kilogramus voveraičių
Tiesa, toks 23 kilogramų laimikis Ramunei – vienas juokas, nes dar rugpjūčio mėnesį ji sugebėjo prisirinkti... 66 kilogramus voveraičių! Tąkart naujienų portalas tv3.lt pakalbino grybautoją, kuri voveraites vadina lepeškomis.
Ramunė tąkart pasakojo, kad į mišką išsiruošė netoli namų, Varėnos rajone. Toliau važiuoti jai nebuvo reikalo – aplinkinius miškus ji pažįsta taip gerai, kad jau turi savo vietas, kuriose žino, ko ieškoti.
Tą dieną grybautoja į mišką išvažiavo maždaug 6-6.30 valandą ryto. Tačiau grįžti neskubėjo – namuose ji pasirodė tik apie pusę dešimtos vakaro. Pasak jos, automobilis buvo visai šalia, tačiau miške prasidėjo tikras darbas. Voveraičių buvo tiek, kad moteris vos spėjo jas rinkti.
„Lepeškos didžiulės, po septynias, po aštuonias, mėsingos lepeškos. Pilnas kibiras, pilnas. O aš visada grybauju su 20 litrų kibiru“, – pasakojo ji.
Ramunė neslėpė, kad po tokios dienos miške nuovargis buvo didžiulis ir tikino, kad vien nueiti į mišką neužtenka. Reikia žinoti, kur ir kaip ieškoti grybų. Pasak Ramunės, voveraitės dažnai slepiasi po lapais ar šakelėmis, todėl nepatyrusiai akiai jų galima išvis nepastebėti.
„Sakau: „Žiūrėkit, va čia voveruška, va čia va voveruška.“ Sako: „Tai kad jos nesimato.“ Sakau: „Taigi jos visos po šičkom, po lapais, užtat ir nesimato“, – juokėsi Ramunė.
Ji pasakojo netgi mokanti kitus, kaip lepeškas pastebėti. Be to, pati radusi grybą, Ramunė jį išimdavo atsargiai, o vietą vėl uždengdavo.
Taip pat moteris sakė grybaujanti nuo mažų dienų. Miškas jai nėra tik vieta, kur galima prisirinkti grybų – tai aplinka, kurioje ji praleido didelę gyvenimo dalį.
„Grybauti einu nuo mažų dienų. Gimiau miške, augau miške ir dabar gyvenu prie miško“, – sakė ji.
„Kartais grybas pats parodo, kur eiti“
Ramunė turi ir kitą savo grybavimo taisyklę. Ji tikino, kad kartais net nereikia ilgai svarstyti, į kurią pusę eiti – miškas pats duoda ženklą.
„Aš turiu tokias vietas, kur aplamai niekas nežino. Tiktai aš viena“, – pasakojo ji.
Tačiau kartais, net eidama į gerai pažįstamą vietą, moteris pastebi grybą visai kitoje pusėje.
„Dabar aš einu į miškus, galvoju: „Aha, eisiu dešinėn pusėn, į savo vietukę pažiūrėsiu.“ Ir atsisuku – kairėj pusėj lepeška guli ant žemės, išdygus. Reiškia: „Ramune, eik kairėn pusėn“, – juokėsi ji.
Anot jos, būna, kad pasirinkus vieną kryptį randamos vos kelios voveraitės, o kitoje jų laukia gerokai daugiau: „Aš sakau: „Mane grybai patys vedžioja, kur man eiti“.
Patyrusi grybautoja neslėpė, kad prieš eidama į mišką atsižvelgia ir į mėnulio ciklą. Ji jau daugelį metų stebi, kada grybai pradeda dygti aktyviau, todėl turi ir savo prognozes. Jos teigimu, geriausias metas grybams būna rugpjūčio pabaigoje.
„Rugpjūčio 26, 27, 28 bus pats geriausias dygimas grybų“, – tąkart prognozavo ji.
Ramunė mano, kad tai susiję su mėnulio perėjimu į pilnatį. Tačiau mėnulio fazės – ne vienintelis dalykas, kurį patyrusi grybautoja stebi miške.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
