Plačiau apie tai pakomentavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Aušra Bartulienė pasakojo, kad dažniausiai keliautojai užsikrečia žarnyno infekcinėmis ligomis.
„Jas gali sukelti pirmuonys, žarnyno virusai ir bakterijos. Tai gali būti salmoneliozė, kampilobakteriozė, virusinės žarnyno infekcijos kaip rotavirusinė, noravirusinė infekcija“, – vardijo ji.
Vis tik specialistė nurodė, kad oficialiai nėra gauta pranešimų apie būtent žarnyno infekcinių ligų protrūkius Turkijoje.
Parsiveža iš daugelio šalių
Pasak specialistės, tokie įvežtiniai atvejai iš esmės fiksuojami visus metus, mat žmonės nuolatos keliauja. Pavyzdžiui, vykdami į tokius šiltus kraštus kaip Indiją taip pat dažnai parsiveža tokio pobūdžio susirgimus.
„Aišku, vasaros metu tokių keliautojų padaugėja, tad padaugėja ir užkrečiamųjų žarnyno infekcinių ligų“, – pastebėjo A. Bartulienė.
Tiesa, ji pridūrė, kad Turkija yra tarp tų šalių, iš kurių dažnai parsivežamos žarnyno infekcijos.
„Kai nagrinėjame tuos atvejus, iš tikrųjų įvežtinių atvejų iš Turkijos galbūt yra ir daugiausiai. Bet tikrai nemažai jų yra ir iš Egipto, Italijos, Lenkijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Graikijos, kaip minėjau, Indijos, taip pat – Prancūzijos, Tailando, Kenijos ir dar tikrai daug šalių. Praktiškai ten, kur žmonės keliauja, jie dažnai užsikrečia“, – pastebėjo NVSC specialistė.
Fiksuoja tik tuos, kurie kreipiasi oficialiai
Tačiau pašnekovė atkreipė dėmesį, kad tik dalis tokių atvejų patenka į statistiką, mat NVSC fiksuoja tik tuos susirgimus, kai žmogus oficialiai kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą:
„Bet jeigu žmogus, sakykime, suserga namuose ir visai nesikreipia į savo šeimos gydytoją, tai tokie atvejai net nėra fiksuojami.“
Pasak A. Bartulienės, dažniausiai keliautojai užsikrečia žarnyno infekcinėmis ligomis.
Specialistė nurodė, kad per šiuos metus kol kas buvo užregistruoti 439 salmoneliozės atvejai, iš jų 27 – įvežtiniai.
„Dar viena tokia infekcija kaip kampilobakteriozė – šiais metais buvo užregistruoti 852 atvejai, iš jų 21 įvežtinis. Dar populiari yra rotavirusinė infekcija, šiais metais jau užregistruota 1722 atvejai, įvežta 29“, – vardijo A. Bartulienė.
Kaip saugotis žarnyno infekcijų?
Paklausta, kaip reikėtų saugotis tokių infekcijų, specialistė priminė, kad didžiausią įtaką joms plisti turi maisto ir vandens higienos laikymasis.
„Vandenį reikėtų gerti tik iš buteliukų arba virintą, filtruotą vandenį, karštą arbatą, kavą. Svarbu susilaikyti nuo gėrimų su ledukais, nes neaišku, iš kokio vandens tie ledukai yra pagaminti.
Taip pat yra labai svarbu maistas – jisai turi būti šviežias, termiškai gerai apdorotas, todėl geriausia valgyti ką tik pagamintą, karštą patiekalą. Vertėtų vengti žalių ar neplautų daržovių ir vaisių, juos vartoti tik labai atidžiai nusiplovus.
Ir, aišku, labai svarbi rankų higiena – jas reikia kuo dažniau plauti vandeniu su muilu. Jeigu tokių sąlygų nėra, tuomet naudoti rankoms skirtas dezinfekcines priemones“, – patarė A. Bartulienė.
Kaip skubiai kreiptis į medikus?
Ji kartu patarė sunegalavus stebėti savo būklę, jau blogėjant skubėti kreiptis į medikus.
„Pagrindiniai simptomai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, tai jei šie epizodai yra vienkartiniai, sakykime, per dieną – vienas du kartai, ir tai yra suaugęs, stiprus žmogus, šie simptomai išties praeina ir į gydymo įstaigą kreiptis nereikia.
Tačiau jeigu asmuo yra nusilpęs, vyresnio amžiaus arba maži vaikai, dažnai jie viduriuoja, vemia, netenka daug skysčių ir gali išsivystyti gyvybei grėsminga situacija. Šiuo atveju dėl pagalbos jau reikia kreiptis į gydytoją“, – patarė NVSC specialistė.
