Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui pasakojo „Centro poliklinikos“ šeimos gydytojas Irmantas Aleksa, o psichologas Gediminas Navaitis naujienų portalui tv3.lt pakomentavo alkoholio vartojimo priežastis ir psichologinius jo aspektus.
Atskleidė, kas vyksta organizme išgėrus alkoholio
Gydytojo teigimu, kalbant apie alkoholį nereikėtų ieškoti „sveikos“ ar organizmui naudingos dozės. Nors visuomenėje vis dar galima išgirsti, kad nedidelis kiekis alkoholio esą nėra žalingas, naujausi moksliniai duomenys tokio kiekio neišskiria kaip sveikatai naudingo.
„Pasaulio sveikatos organizacija ir naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad nėra sveikos [alkoholio] dozės. [..] Jokio alkoholio reikėtų nevartoti, bet viskas priklauso nuo dozės ir kiek išgersime, suvartosime alkoholio – nuo to priklausys ir visas mūsų organizmo atsakas į jį“, – laidoje kalbėjo jis.
Pasak I. Aleksos, svarbus ne tik išgeriamo alkoholio kiekis, bet ir jo vartojimo dažnis. Jis priduria, kad viena taurė vyno nesukels tokio poveikio kaip visas butelis, tačiau reikšmės turi ir tai, kaip dažnai žmogus vartoja alkoholį.
Jo teigimu, retkarčiais, pavyzdžiui, kartą per mėnesį, išgeriamas alkoholis savaime nerodo priklausomybės, tačiau jeigu žmogus pradeda gerti kasdien ir jaučia, kad nebegali sustoti, tai gali būti signalas apie galimą priklausomybę. Tokiu atveju vertėtų kreiptis į gydytojus ir pasikonsultuoti.
Alkoholis smogia ne tik kepenims
Paaiškindamas, kas vyksta žmogaus organizme išgėrus alkoholio ir kuriems organams tenka didžiausias krūvis, gydytojas I. Aleksa pirmiausia išskyrė skrandį. Būtent per skrandžio sienelę alkoholis absorbuojamas į kraują, o iš ten keliauja toliau per organizmą.
„Įvykus alkoholio absorbcijai, toliau viskas keliauja į kepenis ir kepenyse alkoholis yra metabolizuojamas“, – pasakojo jis.
Tačiau, kaip pastebėjo gydytojas, alkoholio poveikis organizmui neapsiriboja vien jo apykaita kepenyse.
Su alkoholio vartojimu susijusių problemų spektras, pasak jo, yra gerokai platesnis – nuo socialinių sunkumų ir įtampos šeimoje iki ūmių sveikatos sutrikimų, tokių kaip apsinuodijimas alkoholiu ar alkoholio surogatų vartojimo sukeltos komplikacijos.
„Mes žalojame save, nes alkoholis žaloja ląsteles. [..] Alkoholis slopina imuninę sistemą, imuniniai atsakai sulėtėja, pablogėja, dėl to galimas įprastų, užkrečiamų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų komplikavimasis į sunkesnes“, – teigė gydytojas.
Kodėl žmogus vis tiek griebiasi alkoholio?
Tačiau kalbant apie priklausomybę svarbu pažvelgti ne tik į alkoholio poveikį organizmui, bet ir į tai, kodėl žmogus apskritai pradeda jo vartoti vis daugiau. Psichologas Gediminas Navaitis atkreipia dėmesį, kad judėjimas link nekontroliuojamo alkoholio vartojimo gali būti susijęs ir su žmogaus nepasitenkinimu savimi bei savo gyvenimu.
Psichologas aiškina, kad alkoholis žmogui gali padėti trumpam pasijusti taip, kaip jis norėtų. Vieni išgėrę tampa linksmesni, kiti – piktesni, tačiau visais atvejais alkoholis greitai pakeičia žmogaus būseną.
„Jeigu nėra didelio atstumo tarp to, koks esate, ir to, koks norėtumėte būti, jums ir alkoholio daug nereikia. Jeigu tas atstumas didelis, tuomet reikia daugiau alkoholio, kad galėtumėte psichologiškai būti toje būsenoje“, – teigia G. Navaitis.
Anot jo, alkoholis gali tapti ir savotišku pasiteisinimu, leidžiančiu išvengti atsakomybės už savo elgesį. Todėl sprendžiant priklausomybės problemas svarbu ieškoti ne tik būdų mažinti alkoholio vartojimą, bet ir suprasti, kokie psichologiniai sunkumai žmogų prie jo atvedė.
„Problema yra ne alkoholis, o priklausomas žmogus ir jo psichologinių problemų sprendimas“, – pabrėžia psichologas.
Per kiek laiko kepenys gali atsistatyti metus alkoholį?
Gydytojo teigimu, kepenų atsistatymo trukmė priklauso nuo alkoholio padaryto pažeidimo masto. Jeigu pažeidimai dar yra grįžtami ir nėra išsivysčiusi cirozė, kepenų būklė gali gerėti per kelis mėnesius, tačiau kai kuriais atvejais visiškam atsistatymui gali prireikti metų ar net kelių metų.
„Jeigu pasiekėme kepenų cirozės stadiją, dalinė kepenų pažeida yra negrįžtama, ir kai kepenys perauga jungiamuoju audiniu, jų funkcija trinka.
Kuo toliau yra vartojamas alkoholis, tuo grįžtamumas yra mažesnis ir prie cirozės reikėtų griežtai nutraukti alkoholio vartojimą ir bent stengtis palaikyti liekamąją kepenų funkciją, nes ji bet kokiu atveju jau bus negrįžtama“, – sakė jis.
Gydytojas pabrėžė, kad protarpinis alkoholio vartojimas, kai išgeriami 1–2 standartiniai alkoholio vienetai, pavyzdžiui, taurė vyno, stiklelis degtinės ar bokalas alaus, didesnio pastebimo poveikio organizmui paprastai nesukelia. Tačiau, anot jo, ilgalaikio alkoholio vartojimo ar priklausomybės atveju organizmui atsistatyti prireikia gerokai daugiau laiko.
„Fizinei priklausomybei išsivysčius, pasireiškia abstinencinė būklė. Žmogus 3–5 paras, kartais net iki mėnesio, gali būti purtomas, jausti stiprų poreikį vartoti alkoholį. Vėliau, abstinencijai praėjus, prasideda normalaus organizmo atsistatymo etapas“, – teigė gydytojas.
Paklaustas, ar po alkoholio vartojimo organizmas gali visiškai grįžti į pradinę būklę, I. Aleksa pabrėžė, kad alkoholio poveikis organizmui gali turėti ilgalaikių pasekmių, o kai kuriais atvejais išlieka ir liekamieji reiškiniai.
„Ateityje tai gali paveikti atmintį, sukelti kognityvinių funkcijų ir judamojo bei atramos aparato sutrikimų. Lietuviai daug kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų, todėl alkoholis gali pabloginti ir jų būklę“, – sakė pašnekovas.
Visą pokalbį su šeimos gydytoju I. Aleksa apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui ir jo daromą žalą galite žiūrėti straipsnio pradžioje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
