Alesundas kartais vadinamas vienu gražiausiu Norvegijos miestu. Nežinia, kiek pagrįsti tokie teiginiai, tačiau reikia pripažinti – More og Romsdal apskrityje esantis nedidelis miestelis pakeri.
Tada nustebina ir suerzina – saulę per kelias minutes užtemdo debesys ir praliumpa lietus. Dar po pusvalandžio jis nustoja, tik tam, kad pasipiltų po kelių gerų valandų. Oras čia neprognozuojamas net birželį. Vietiniai pripratę – norvegės kaip susitarusios nuplėšusios kalendoriaus lapelį ir išvydusios jog atėjo vasara, įsispiria į sandalus ir, nepaisydamos lietaus, meta šalin megztinus. Šiauriečiai žmonės pareigingi.
Tačiau į Alesundą, miestą išsidėsčiusį Sunmøre fjorde ant penkių salų (Hessos, Aspøyos, Nørvøyos, Oksnøyos ir Ellingsøyos) vykstama pasigerėti ne klimatu, o originalia Art Nouveau (Jugendo) stiliaus architektūra bei įspūdingomis Sunmøre Alpėmis.
Iš tiesų miestas, ar bent jo senamiestis ( o tik tiek dažniausiai pavyksta pamatyti turistams) – itin nedidelis. Kelios pagrindinės gatvės, krantinė ir apžvalgos aikštelė. Tačiau dėl ypatingos ir skausmingos istorijos dabar Alesundas gali didžiuotis vienu didžiausiu pasaulyje Art Nouveau stiliaus senamiesčiu.
Viso to pradžia – milžiniška nelaimė. 1904-aisiais dėl nežinomų priežasčių mieste kilo gaisras. Jis sutapo su audra – pūtė stiprus vėjas, tad mediniai namukai pleškėjo kaip degtukų dėžutės. Per 24 valandas sudegė 800 namų, benamiais liko 10 000 žmonių. Keista tik tai, kad per visą milžinišką gaisrą žuvo tik vienas žmogus.
Didžiausia nelaimė virto laime tiek miestui, tiek visai Norvegijai – šioje kaip tik buvo prasidėjusi statybų krizė, tad praradę darbą statybininkai plūste plūdo į Alesundą. Tuo tarpu ir miestą atstatančiai valdžiai darbai kainavo pigiau, mat atpigo viskas – tiek darbo jėga, tiek statybinės prekės.
Atgimstantis XX a. pradžioje miestas įgavo visai kitą veidą – medinius namus pakeitė mūriniai moderno stiliaus pastatai. Išplatintos gatvės, įvestas elektrinis apšvietimas. Alesundas žengė koja kojon su laiku. Įdomu tai, kad architektai pasirinkę Jugendo stilių, buvo paveikti ir Norvegijos istorijos – šalis paskelbė nepriklausomybę, stiprėjo nacionalistinės nuotaikos. Tad puošybos elementams buvo pasirinkti tautiniai motyvai – dažniausiai drakono figūros.
Šiandien Alesundas gyvas miestas, kurio gyventojai daugiausiai gyvena iš prekybos žuvimi ( tai – vienas didžiausių pasaulyje „klipfisk“ – džiovintos bei sūdytos žuvies eksportuotojų) bei turizmo. Atvykus čia nustebina ramybė – sekmadienio rytą miestas beveik tuščias. Tačiau ši ramybė apgaulinga – senamiestis prisipildo žmonių vos atvyksta keli didesni kruiziniai laivai. Tokiomis bangomis, pagal kruizinių laivų tvarkaraštį, gyvena visi centro barai, kavinės ir parduotuvės. Būna dienų kai čia užklysta tik pavieniai turistai, būna dienų, kai sausakimšose kavinėse nerasi staliuko, o parduotuvėje tenka laukti pusvalandį, jog galėtum susimokėti.
Pagrindinės atrakcijos mieste – pasivaikščiojimas Gågata (pagrindine gatve), pasivažinėjimas traukinuku miesto centre bei dviejų pagrindinių vietinių traukos centrų – vieno iš didžiausių Skandinavijoje akvariumo bei Art Nouveau muziejaus lankymas. Pastarasis, nors ir įvardytas Nacionaliniu, didele ekspozicija nepasižymi – veikiau parodo kaip su mažai eksponatų ir daug išradingumo padaryti muziejų interaktyviu ir nenuobodžiu. Dar viena beveik privalomybė – sustojimas mažoje vietinėje kepyklėlėje. Norvegiški kepiniai gal ir ne patys originaliausi, bet tikrai gardūs. O jei pasitaikytų galimybė pasimėgauti dideliu blynu su Norvegišku rudu sūriu...
Apskritai, įdomu stebėti, kaip norvegai pateikia savo, beveik nieko neišsiskiriančią virtuvę – akcentuojamas patiekalų paprastumas ir „grynumas“: duona, mėsa, žuvis, sūris. Tačiau Alesundas, turintiems ūpo siūlo ne tik senamiestį bet ir gamtą.
Pakilus į Fjellstua, apžvalgos punktą Aksla kalno viršūnėje, atsiveria ne tik miesto, bet ir aplinkinės gamtos grožis. Turintys ūpo gali išsirengti į tolimesnes keliones kalnuose – tiems, kurie nėra tikri dėl savo jėgų siūlomi ir turai. Nebijantiems vandens – legendinis pakrantės „ekspresas“ „Hurtegrute“ – įsėdę į jį galėsite nuvykti į vieną iš įspūdingiausių vietų Norvegijoje Geiranger.
Tiems, kurių gamta itin netraukia, vertėtų pamatyti bent jau Alnes švyturį, į kurį galima nuvykti autobusu iš miesto centro.
Galiausiai visada galima užsukti į dar vieną kepyklėle. Juk vis tiek lyja. Ir kas supaisys tuos norvegus per balas šokinėjančius vien tik su basutėmis?
