Dirbančios mamos jau seniai įtarė, kad taip ir yra, bet dabar jos gali pasitelkti mokslinius įrodymus: jos tikrai patiria daugiau streso, nei kiti žmonės – tiksliau, streso padaugėja 18%, rašoma theguardian.com.
Du vaikus turinčioms mamos šis skaičius pakyla iki 40%, kaip parodė naujas tyrimas, kuriame buvo tiriama 11 lėtinio streso lygio raktinių indikatorių.
Prof. Tarani Chandola iš Mančesterio universiteto ir dr. Cara Booker, prof. Meena Kumari ir prof. Michaela Benzeval iš Esekso universiteto Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto tyrinėjo slaugytojų surinktus 6 025 dalyvių biologinius duomenis, vykdydamos „UK Household Longitudinal Survey“, didžiausią tokio pobūdžio apklausą pasaulyje.
Neapdorotus duomenis jos pritaikė taip, kad būtų atmetami kiti rezultatams įtaką galintys daryti faktoriai – pavyzdžiui, moterų amžius, tautybė, išsilavinimas, pareigos ir pajamos. Tokiu būdu buvo galima koncentruotis tik į darbo valandas ir šeiminę padėtį.
Jų tyrimas, publikuotas žurnale Sociology, parodė, kad moterų lėtinio streso lygio sumažinti nepadeda nei darbas iš namų, nei lankstesnės darbo valandos. Tačiau trumpesnės darbo valandos iš tiesų daro teigiamą poveikį.
„Darbo ir šeimos konfliktas yra siejamas su psichologiniu spaudimu, su aukštesniu streso lygiu ir su prastesne savijauta.“ – sako prof. T. Chandola. – „Mažų vaikų turintys tėvai ypač dažnai susiduria su darbo ir šeimos konfliktu. Šių šeimų poreikiams nepritaikytos darbo sąlygos, pavyzdžiui, ilgos darbo valandos, gali neigiamai paveikti žmogaus stresines reakcijas.“
Iš viso 11 indikatorių, vadinamų „biožymekliais“, suformuoja vadinamąjį „alostatinį krūvį“ – suvestinį kūno fiziologinių sistemų susidėvėjimo matmenį, kuris gali nurodyti į sveikatos sutrikimus ir didesnį mirties pavojų.
„Pasikartojantys stresą keliantys įvykiai, susidarantys dėl socialinių bei aplinkos streso faktorių bei svarbiausi trauminiai gyvenimo įvykiai sąlygoja lėtinį stresą, kuris savo ruožtų įtakoja sveikatą.“ – sako prof. M. Kumari.
Tyrėjos atrado, kad lėtinį stresą nurodantys biožymekliai, į kuriuos įeina hormonų lygiai ir kraujospūdis, buvo 40% aukštesni moterims, dirbančioms pilnu etatu ir tuo pačiu metu auginančioms du vaikus, nei pilnu etatu dirbančioms ir vaikų neturinčioms moterims. Pilnu etatu dirbančios ir vieną vaiką auginančios moterys patiria 18% daugiau streso, nei vaikų neturinčios moterys.
„Lanksčios darbo sąlygos yra reikalingos tam, kad darbuotojai galėtų palaikyti labiau tenkinančią darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, o tai turėtų mažinti darbo ir šeimos konfliktą.“ – sako M. Benzeval. – „Panašu, kad tokie trumpesnių darbo valandų ir lanksčių sąlygų planai normalizuoja kai kuriuos šeimos ir darbo kombinacijos streso faktorius.
Tačiau nepakanka įrodymų, kad lanksti darbovietė ir lankstus darbo grafikas gali būti siejami su žemesniu lėtiniu stresu.“
Tyrėjos taip pat pastebėjo, kad trumpesnes darbo valandas dirbančių tėčių biožymekliai gali būti žemesni.