Šiandien Vilniuje vykusiuose „Eurovaistinės“ žiniasklaidos pusryčiuose ekspertai pristatė Nacionalinio savijautos indekso duomenis bei paneigė kelis populiariausius mitus apie ilgaamžiškumą.
Renginyje medicinos mokslų daktaras, genetikas ir ilgaamžiškumo praktikų pradininkas Lietuvoje Vaidas Dirsė bei vaistinių tinklo Farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė kalbėjo apie tai, kokie kasdieniai įpročiai iš tiesų daro didžiausią įtaką mūsų biologiniam amžiui ir kodėl lietuviai vis dar praranda bent dešimtmetį kokybiško gyvenimo metų.
Genetika lemia toli gražu ne viską
Vienas dažniausių mitų – kad žmogaus gyvenimo trukmė yra užkoduota genuose ir mažai ką galima pakeisti. Tačiau pristatyme pateikti duomenys rodo visai ką kita.
Anot V. Dirsės, tik apie 20–25 proc. gyvenimo trukmės priklauso nuo genetikos, o net 75–80 proc. lemia gyvensena ir aplinkos veiksniai.
„Sveikata nėra užprogramuota genuose. Mūsų savijauta yra įgūdis, kurį galima treniruoti, kaip treniruojame savo kūno raumenis“, – pabrėžė V. Dirsė.
Pasak jo, žmonės dažnai nuvertina tokių kasdienių įpročių kaip kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas, streso valdymas ar mityba svarbą, nors būtent šie veiksniai ilgainiui turi didžiausią įtaką biologiniam amžiui.
Be to, specialistai taip pat pabrėžė, kad organizmas geba keistis net ir vyresniame amžiuje. Pristatymo duomenimis, net sulaukus 50-ies organizmas vis dar gali reikšmingai reaguoti į teigiamus gyvenimo būdo pokyčius, o reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su maždaug 30 proc. mažesne mirtingumo rizika.
„Nėra vėlu pradėti kažką keisti“, – akcentavo V. Dirsė.
10 tūkst. žingsnių – ne stebuklingas skaičius
Dar vienas plačiai paplitęs įsitikinimas – kad kiekvienas žmogus privalo nueiti bent 10 tūkst. žingsnių per dieną, jei nori pagerinti savo sveikatą bei fizinę būklę. Vis dėlto pristatyme aiškinta, jog svarbiausia yra ne pats žingsnių skaičius, o judėjimo intensyvumas ir reguliarumas.
V. Dirsė aiškino, kad papildoma nauda ilgaamžiškumui stabilizuojasi peržengus maždaug 8 tūkst. žingsnių ribą, o 5 tūkst. žingsnių, nueitų greitu tempu, gali būti daug naudingesni nei 10 tūkst. lėtų žingsnių.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonės dažnai pernelyg susikoncentruoja į skaičius savo išmaniuosiuose įrenginiuose, nors kur kas svarbiau – bendra organizmo būsena ir fizinio aktyvumo kokybė.
Tiesa, kalbant apie išmaniuosius sveikatos rodiklius sekančius renginius, tokius kaip išmanieji laikrodžiai ar žiedai, apklausa parodė ir dar vieną dalyką: jais apskritai naudojasi itin mažas lietuvių skaičius – vos 12 procentų.
Ne visiems reikia 8 valandų miego
Ekspertai paneigė ir mitą, kad kiekvienam žmogui būtinos 8 valandos miego. Pasak jų, nėra vienos universalios formulės, tinkančios visiems.
Renginio metu akcentuota, kad kai kuriems žmonėms pilnai atsistatyti gali pakakti ir 6 valandų kokybiško miego, o 7 valandos ramaus ir gilaus poilsio gali būti kur kas naudingesnės nei 8 valandos su nuolat fone veikiančiu televizoriumi ar dažnais prabudimais.
„Aš pats pamenu šį skaičių – 8 valandas – dar, ko gero, nuo vaikystės. Tai labai senas mitas, tačiau jis apskritai buvo sukurtas labiau rinkodariniais tikslais, o ne pagrįstas mokslu. Jis jau seniai yra paneigtas“, – aiškino V. Dirsė.
Tiesa, miego kokybės rodikliai Lietuvoje vis tik nėra džiuginantys. Nacionalinio savijautos indekso tyrimo duomenimis, tik 29 proc. gyventojų savo miegą vertina kaip gerą, o daugiau nei pusė nurodo dažnai miegantys trumpiau nei 7 valandas arba susiduriantys su užmigimo problemomis.
Lietuviai ilgaamžiškumu vis dar domisi vangiai
Renginyje pristatyti duomenys atskleidė, kad ilgaamžiškumas daugeliui lietuvių dar nėra prioritetas.
Vos 9 proc. apklaustųjų teigė, kad ilgaamžiškumas ir ilgalaikė sveikata yra vienas svarbiausių jų gyvenimo prioritetų, o 46 proc. prisipažino apie tai tik retkarčiais pagalvojantys, tačiau jokių veiksmų nesiimantys.
E. Laskauskaitė renginio metu teigė, kad žmonės vis dar linkę rūpintis sveikata tik tada, kai atsiranda rimtesni simptomai.
„Didžiausia problema yra ta, kad prevencija vis dar nėra tapusi kasdieniu įpročiu. Nesirūpinti savo savijauta tol, kol neatsiranda kokie nors simptomai, yra tas pats, kaip įmonei pradėti rūpintis savo finansais tik pradėjus bankrutuoti“, – palygino ji.
Anot jos, būtent todėl Lietuvoje vis dar prarandama daug kokybiško gyvenimo metų, nors dalies sveikatos problemų būtų galima išvengti anksčiau pastebėjus rizikos veiksnius.
Biologinio amžiaus tyrimai lietuviams dar beveik nežinomi
Ekspertai daug dėmesio skyrė ir biologinio amžiaus tyrimams, kurie gali būti labai naudingi siekiant pagerinti savo savijautą bei prailginti gyvenimą. Paaiškėjo, kad net 92 proc. gyventojų apie tokius tyrimus apskritai nėra girdėję ar juo labiau jų atlikę.
Pristatyme parodyti keli biologinio amžiaus tyrimų pavyzdžiai atskleidė, kad biologinis ir tikrasis amžius gali smarkiai skirtis. Vieno tyrimus atlikusio 37 metų žmogaus biologinis amžius siekė vos 30 metų, tačiau kito 50-mečio – net 62 metus dėl streso, rūkymo ir nepakankamo fizinio aktyvumo.
Pasak V. Dirsės, būtent todėl ilgaamžiškumo tema neturėtų būti siejama vien su gyvenimo trukme – daug svarbiau, kiek metų žmogus gali išlikti aktyvus, energingas ir gerai jaustis.
Renginio pabaigoje akcentuota, kad Lietuvos Nacionalinis savijautos indeksas šiuo metu siekia 64,1 balo, tačiau pakeitus kasdienius įpročius jis teoriškai galėtų priartėti prie 85 balų ribos, o tai reikštų maždaug dešimčia papildomų kokybiško gyvenimo metų daugiau.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
