Ypač prasta jų psichologinė būklė – vieno Vilniaus gydytojo atlikta apklausa parodė savižudybių riziką kas ketvirtam medikui. Kas penktas slaugytojas turėjo sunkių depresijos požymių.
Medikai įvardijo to priežastis – didelis darbo krūvis, įtampa, netinkamas vadovų elgesys, mobingas.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pacientai pastebi Lietuvos medikų nuovargį
Pas medikus gydytis ateinantys pacientai dažnai pastebi – patiems gydytojams ar slaugytojams trūksta ir sveikatos, ir poilsio:
„Bendravo kažkaip tai ne taip, kaip turi bendraut. Kažkaip tai chamiškai, kaip čia pasakius, nemandagiai. Nuovargis, greičiausia, jie tiek dirba.“
„Iš tikrųjų pavargę. – Iš ko matosi, kad pavargę? – Iš veido, tikrai ne žodžiais, iš veido, iš kūno. Iš tokio nekantrumo, nes darbo turi iš tikrųjų daug.“
„Dėl didelio kiekio pacientų. Nesakyčiau, kad jie prastai gydo ir panašiai, bet jie užsivertę klientais.“
„Mačiau, kad labai dideli krūviai, labai įvairių yra pacientų, su dideliais ir skundais nepagrįstais, ir kitas personalas nuolatinės kovos yra, turiu pažįstamų daktarų, yra dėl ko labai stipriai pavargti.“
„Tiesiog manau, kad per daug darbo. Per daug darbo ir mažai poilsio.“
„Labai sunkus darbas, neduok Dieve, klausykite.“
Lietuvos medikų sveikata prastesnė nei pacientų
Sunkus darbas kerta per sveikatą. Tą parodė ir naujausias tyrimas, kurį atliko Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas Povilas Kavaliauskas. Duomenys sugulė į disertaciją apie medikų profesinį stresą, išsekimą ir savižudybių riziką.
„Tyrimą inicijavo liūdni įvykiai nutikę mūsų medikų bendruomenėje, kolegos, kolega įvykdė savižudybę“, – pasakojo abdominalinės chirurgijos gydytojas Povilas Kavaliauskas.
Povilas apklausė daugiau nei 1,5 tūkst. medikų iš visos Lietuvos. Rezultatai atskleidė paradoksą. Nors užsienio gydytojų sveikata paprastai būna geresnė nei kitų profesijų žmonių, Lietuvos medikai kai kuriomis ligomis serga ir nuo jų miršta dažniau, nei ne medikai.
„Pastebėjome, kad tarp medikų vyrų lyginant su kitais aukštąjį išsilavinimą turinčiais asmenimis, būtent bendras mirtingumas yra didesnis. Taip pat mirtingumas dėl kraujotakos ir navikinių ligų“, – teigė abdominalinės chirurgijos gydytojas Povilas Kavaliauskas.
Vyrai slaugytojai 6 kartus dažniau serga virškinimo sistemos ir kepenų ligomis. Kiti sveikatos priežiūros darbuotojai triskart dažniau mirė nuo su alkoholiu susijusių priežasčių.
„Medicina labai įdomi ir graži specialybė, bet darbe vyrauja didelė įtampa. Daugiau nei du trečdaliai jie nurodė, kad vyrauja išsekimas ir didelis darbo krūvis“, – tikino abdominalinės chirurgijos gydytojas Povilas Kavaliauskas.
Apie du procentus apklaustųjų bandė žudytis. O rizika nusižudyti kyla, anot tyrimo, kas ketvirtam jame dalyvavusiam medikui.
„Bendroje populiacijoje turėtų siekti šitie skaičiai 7–8 procentus, tuo tarpu mūsų medikų bendruomenė, mes matome, praktiškai 3–4 kartus didesnius skaičius“, – aiškino abdominalinės chirurgijos gydytojas Povilas Kavaliauskas.
Stresą kelia vadovas, mobingas
Kas trečias nurodė, kad stresą kelia vadovas, įstaigoje jaučiamas mobingas.
„Labai priklauso nuo to, netgi paprasčiausiai, koks yra skyriaus vadovas. Yra tokių skyrių, kur netgi seksualinis priekabiavimas yra norma“, – teigė Medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė.
Kad Lietuvos medikų sveikata prastesnė nei kitos visuomenės dalies nestebina sveikatos politikų.
„Sveikatos sistema viena iš tų, kur perdegimo rizika didžiausia, ir tiek gydytojai, tiek slaugytojos, tiek kitas medicinos personalas gydymo įstaigose susiduria su žymiai didesne rizika negu kiti viešo sektoriaus darbuotojai“, – aiškino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
„Jie yra pervargę nuo krūvių, šiandien dienai, ką mes matom. Dirba daug ir krūviai labai dideli. – Gal komitetas turi planų, kas pagelbėtų šitą problemą spręst? – Na, darbo sąlygų tikrai ne, bet aš visą laiką garsiai pati kalbu, kad reikia peržiūrėti darbo santykius ir krūvius“, – tikino Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.
Medikų sąjūdis tokias kalbas girdi ne vienerius metus, o realių veiksmų pasigenda.
„Jeigu mes suskaičiuosime gydytojų krūvius, eilės dar labiau padidės. Bet vengiama tą padaryti dėl politinių dalykų. Tam, kad atrodytų sveikatos sistema tvari, vengiama žiūrėti realybei į akis“, – tikino Medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė.
Vis dėlto gydytojo Povilo tyrimas parodė ir vieną džiuginantį dalyką, bent jau rūkymo sukeltomis ligomis medikai serga rečiau – nerūko ištisi skyriai. O patys pacientai siūlo prieš įžengiant į pavargusio gydytojo kabinetą prisiminti:
„Jeigu pats geras, tai ir tie daktarai geri, ir visas pasaulis geras.“
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
