Aušrinė Šėmienė
Mokslininkai ištyrė, kad keli paprasti augalai, jeigu jų valgytume kasdien, padėtų mums apsisaugoti nuo vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų.
Fitoterapeutas Juozas Ruolia, remdamasis JAV ir Kanadoje atliktais ir paskelbtais mokslo tyrimais, sudarė augalų, galinčių žmones apsaugoti nuo vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų, sąrašą.
Tikriausiai pasaulyje yra šimtai, o gal ir tūkstančiai mums galinčių padėti augalų. Juos plačiai savo praktikoje naudoja liaudies medicinos žinovai, žolininkai, tačiau kol kas tų augalų poveikio ligų profilaktikai mokslas neįrodė.
KOPŪSTAI
Visuose – baltagūžiuose, žiediniuose, garbanotuosiuose, Briuselio, ropiniuose (kaliaropėse) – kopūstuose yra gliukozinolatų – labai stiprių medžiagų, stabdančių vėžinių darinių susidarymą.
Vienas iš gliukozinolatų yra indolo-3-karbinolas. Tai labai stiprus antioksidantas – jis blokuoja vėžį sukeliančias medžiagas, stimuliuoja imunitetą ir detoksikuoja organizmą. Gliukozinolatų yra tik kryžmažiedžių šeimos augaluose, kuriems ir priklauso kopūstai.
Mokslo tyrimais įrodyta, kad, gausiai valgant kopūstinių daržovių, gali labai sumažėti rizika susirgti plaučių, šlapimo pūslės, virškinimo sistemos ir krūties vėžiu.
Svarbu tai, kad minėtos veikliosios medžiagos kopūstuose išlieka juos verdant, kepant ir ruošiant garuose. Bet, žinoma, geriausia juos valgyti žalius.
ČESNAKAI
Juos valgantys žmonės rečiau serga stemplės, skrandžio ir gaubtinės žarnos vėžiu. Priešvėžiniai junginiai ne tik saugo ląsteles nuo suvešėjimo, bet ir kovoja su mikroaugliais – stabdo vėžinių ląstelių augimą, jų nekrozę. Česnakinėse daržovėse esančios kvapiosios molekulės padeda greičiau pašalinti iš organizmo kancerogenines toksiškas medžiagas.
Tačiau tam, kad česnakas saugotų nuo vėžio, būtina jį valgyti tik šviežią ir tinkamai paruoštą. Naujausi tyrimai rodo, kad skilteles su luobele reikia sutraiškyti, pavyzdžiui, peiliu, ir palikti dešimčiai minučių. Tada česnako molekulėse prasideda labai svarbūs procesai: veiklioji medžiaga alijinas dėl enzimų poveikio transformuojasi į aliciną – itin judrią molekulę, kuri savo ruožtu transformuojasi į daugiau kaip 30 junginių. Šie ir saugo valgytoją nuo vėžio. Gaila, bet česnakai tinka ne visiems – juos labai atsargiai turėtų valgyti ūmia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige sergantys žmonės.
KAKAVA
Joje yra daug polifenolių (proantocianidinų). Šios medžiagos neutralizuoja laisvuosius radikalus, susidarančius vykstant organizmo metabolinėms reakcijoms ar jiems patekus į organizmą iš užterštos aplinkos, rūkant, su cheminėmis medžiagomis, ir šitaip sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis.
Polifenolius trukdo pasisavinti pienas, todėl nuo ligų nesaugos nei kakavos gėrimas, nei pieniškas šokoladas. Valgyti reikėtų tik juodąjį šokoladą, kuriame yra 70 proc. kakavos masės. Per parą – tik 20 gramų, t.y. penktadalį plytelės. Šitaip ir kalorijų per daug nesuvartosite – vos daugiau kaip 100.
Polifenolių dar yra uogose, žaliojoje arbatoje, svogūnuose.
ŽALIOJI ARBATA
Turi daugiausia priešvėžinių molekulių, palyginti su kitais produktais.
Net trečdalį šios arbatos svorio sudaro katechinai – stiprūs antioksidantai. Svarbiausias katechinas – epigalokatechinas 3-galatas (EGCG). Jis slopina angiogenezę, kitaip tariant, sveikų ląstelių virtimą vėžinėmis. Angiogenezė – labai įdomus procesas: „susibūrusios“ vėžinės ląstelės gali daugintis ne iki begalybės, ateina laikas, kai jos daugintis nustoja, o tam, kad vėl pradėtų daugintis, mažas augliukas turi gauti maisto, tad jis apauga kraujagyslėmis, kurios jį aprūpina maisto medžiagomis ir deguonimi. EBCB sustabdo kraujagyslių augimą aplink augliuką ir jis lieka latentinės būklės – tarsi užmiega.
Reguliariai geriant žaliąją arbatą galima išvengti šlapimo pūslės ir prostatos vėžio. Tam per parą reikia išgerti ne mažiau kaip tris puodelius šio gėrimo. Be to, užpilus karštu vandeniu (apie 80 C) lapeliams reikia leisti mirkti 8–10 minučių. Negalima arbatos plikyti metaliniuose induose.
Renkantis žaliąją arbatą, reikėtų nepirkti sufasuotos pakeliais – taip supakuojami patys prasčiausi arbatmedžio lapeliai. Geriausia japoniška žalioji arbata.
Arbatoje gausu kofeino, todėl žmonės, turintys padidėjusį kraujospūdį, jos gerti neturėtų, nes tuomet jiems gali būti sunku net vaistais sureguliuoti kraujospūdį.
CITRUSINIAI VAISIAI
Juose gausu vitamino C, monoterpenų ir flavonoidų. Pastarieji du yra priešvėžinai junginiai, jie stabdo vėžinių ląstelių augimą ir mažina uždegimą. O uždegimas stimuliuoja vėžio augimą. Taip pat flavonoidai didina kitų priešvėžinių junginių, kuriuos kasdien gauname su maistu, kiekį kraujyje. Per parą reikėtų išgerti stiklinę citrusinių vaisių sulčių.
Išimtis – greipfrutas. Nors jis turi molekulių, kurios sujungia svetimas molekules ir jas pašalina iš organizmo, – skatina vadinamąją apoptozę, tačiau vartojant kai kuriuos vaistus gerti greipfrutų sulčių negalima, nes dėl sulčių ir vaistų sąveikos žmogus gali mirti.
Mirtinai pavojingi greipfrutų sulčių ir vaistų nuo per didelio cholesterolio kiekio kraujyje deriniai. Šios sultys sustiprina ir antiepilepsinių, slopinančių imunitetą, mažinančių kraujospūdį, reguliuojančių širdies ritmą vaistų, antibiotikų, antidepresantų, neuroleptikų, antipsichotikų, lytinę potenciją didinančių ir vaistų nuo vėžio poveikį. Mat greipfrutų sultis ir minėtuose vaistuose esančias medžiagas kepenyse skaido tas pats fermentas.
UOGOS
Avietėse ir braškėse gausu elaginės rūgšties. Tai stiprus antioksidantas. Šilauogėse ir mėlynėse esantys antocianidinai blokuoja baltymų DPGF ir VFGF receptorius. Šie receptoriai būtini, kad vystytųsi vėžys. Be to, kaip minėta, antocianidinai neleidžia susidaryti naujoms kraujagyslėms ir augliams pasisavinti deguonį bei maisto medžiagas.
Proantocianidininų yra spanguolėse ir bruknėse. Tai irgi antioksidantai. Tačiau jų negalima valgyti jau sergančiam vėžiu žmogui, kai jis gydomas spinduline terapija. Mat šios uogos silpnina spindulių poveikį. Jeigu žmogus serga opalige, jam taip pat negalima vartoti spanguolių ir bruknių.
SOJOS
Tai priešvėžinių fitoestrogenų šaltinis. Fitoestrogenai yra augalinės kilmės molekulės, labai panašios į moteriškuosius lytinius hormonus estrogenus. Jei estrogenų organizme per daug – pernelyg stimuliuojamos pieno liaukos ir dėl to moteris gali susirgti krūties vėžiu. Sergančios krūties vėžiu moterys dažnai gydomos antiestrogenais, kurie neleidžia hormonui estrogenui prisitvirtinti prie krūties vėžio ląstelėje esančio estrogeno receptoriaus ir suformuoti aktyvų kompleksą, skatinantį naviko ląsteles daugintis. Fitoestrogenai trukdo estrogenams sąveikauti su krūties ląstelėmis.
Jei reguliariai valgysite sojos pupeles, tofu, kepintas pupelės, miso sriubą, mažiau rizikuosite susirgti krūties vėžiu. Sojas derėtų pradėti valgyti vaikystėje, jaunystėje.
Susirgus vėžiu, sojų moterys turėtų valgyti saikingai. Tyrimai rodo, dėl jų gali padidėti vėžio rizika.
POMIDORAI
Juose yra raudono pigmento likopeno. Įrodyta, kad žmonės, kurių organizme likopeno kraujyje yra trečdaliu daugiau nei paprastai, rečiau suserga prostatos vėžiu.
Pomidorus geriausia valgyti ne žalius, o virtus riebaluose. Ypač alyvuogių aliejuje, nes jame likopenas greičiau ištirpsta ir geriau pasisavinamas.
