Valydami savo namus, skalbdami ir prausdamiesi, nė nepagalvojame, kad iš lėto nuodijame save.
Naudojame begalę buitinės chemijos priemonių, dorai nesusipažinę su jų sudėtimi, o chemija dirgina mūsų odą, kvėpavimo takus bei gleivinę ir sukelia įvairias ligas.
Paprasčiausias, bet per dažnai naudojamas muilas gali pakenkti odai, nes sunaikina jos apsauginį sluoksnį. Oda sausėja ir tampa lengvu įvairių mikrobų grobiu. Medikų nuomone, ypač kenksmingi yra įvairūs dažnai reklamuojami antibakteriniai bei skystieji muilai. O kur dar kasdien naudojami indų plovikliai, pašalinantys riebalus nuo jų paviršiaus bei mūsų odos, taip pat skalbimo milteliai, įvairūs balikliai, minkštikliai, valikliai ir šveitikliai.
Būtina apsauga
Visos šios buitinės chemijos priemonės ne tik tiesiogiai veikia mūsų odą, mes jų įkvėpiame ir pakenkiame savo kvėpavimo takams, jos dirgina akių gleivinę. Todėl naudojant visas šias priemones rekomenduojama ne tik mūvėti apsaugines pirštines, bet, pavyzdžiui, blizginant baldus ar su cheminėmis medžiagomis plaunant grindis, užsidėti ir respiratorių. Be to, privalu gerai išvėdinti patalpą, kurioje tai daroma.
Kaip ir kosmetikos priemonėse, vienos iš kenksmingiausių buitinės chemijos sudėtyje esančių medžiagų yra parabenai ir ftalatai, įvairūs kvapikliai, bet pastarosiose dažna sudėtinė dalis yra ir chloras. Jis yra labai toksiškas ir gali sukelti įvairias kvėpavimo takų ligas bei alergijas, sudirginti odą ir akių gleivinę.
Naudojant stiprias aplinką švarinančias medžiagas galima ne tik tikėtis alerginių reakcijų, bet ir apsinuodyti. Dermatologai dažnai net nepajėgia nustatyti, kas šias reakcijas sukėlė. Kai kurios cheminės medžiagos gali sukelti net migrenos priepuolį. Manoma, kad buityje naudojamų higienos priemonių sudėtyje pasitaiko ir medžiagų, turinčių kancerogenų, tad ilgainiui galinčių sukelti vėžį.
Net muilas gali pakenkti
Yra nuomonių, kad dažnas prausimasis ir muilo naudojimas gali ne tik ardyti apsauginį odos sluoksnį, bet ir susilpninti imuninę sistemą. Pavyzdžiui, Izraelio medikai pataria praustis ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. O ilgaamžių kalnų gyventojų stebėjimai parodė, kad visus juos vienija tik tai, jog jie retai prausiasi.
Kalbėdama apie buityje naudojamo muilo poveikį žmogui, gydytoja Jūratė Karalevičienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja, pabrėžė, kad muilas muilui nelygu. „Jei jo gamybai naudojamos papildomos dezinfekcinės medžiagos, tikimybė, jog dažnas jo naudojimas gali pažeisti natūralią apsauginę odos funkciją, yra žymiai didesnė negu prausiantis muilu su natūraliomis drėkinančiomis medžiagomis“, – sakė pašnekovė.
Ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose tokio muilo apskritai turi būti atsisakyta. Kitų buitinės chemijos priemonių poveikis žmogaus sveikatai, anot specialistės, priklauso nuo jų koncentracijos ir galiojimo trukmės. Be to, labai pavojinga jų įkvėpti ar koncentruotos cheminės medžiagos užsipilti ant neapsaugotos odos. Todėl jas naudojant privalu nepamiršti apsauginių, anksčiau išvardytų, priemonių.
J. Karalevičienė pabrėžė, kad skalbimui naudojamos buitinės chemijos priemonės „yra tarsi alergenų koncentratas“. Alergines reakcijas gali sukelti ir nepakankamai išskalauta patalynė, tuomet alergija gali pasireikšti ūmia sloga, akių bei odos paraudimu, perštėjimu ir išbėrimu. Kad neliktų skalbimo priemonių, skalbinius reikėtų skalauti iki penkiolikos kartų, o alergiškiems žmonėms naudoti kuo švelnesnes natūralias priemones ir vis tiek gerai išskalauti skalbinius.
„Plaunant indus patartina mūvėti pirštines, nes jos apsaugo ne tik nuo cheminės medžiagos poveikio, bet ir nuo mikrotraumų“, – aiškino gydytoja. Anot jos, dažna šeima naudoja indaploves, todėl labai svarbu, kad į jas dedamos priemonės būtų saugios ir gerai nuskalaujamos. O auginantiems mažus vaikus patartina skalavimo programą pakartoti papildomai.
Skaitykime instrukcijas
Specialistė priminė, kad perkant buitinės chemijos priemonę reikia pasiteirauti jos sertifikato bei naudojimo instrukcijos ir sužinoti, ar ji yra registruota. Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią prieš tiekiant į šalies rinką ir naudojant biocidus, juos būtina autorizuoti bei registruoti. Be to, derėtų nepamiršti, kad visos buityje naudojamos cheminės medžiagos turi būti laikomos tam skirtoje taroje ir vaikams neprieinamoje vietoje.
Inara Joniškienė, Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacijos „Likochema“ vykdamoji direktorė, mano, kad mūsų tautiečiai tikrai nepersistengia švarindamiesi ir buitinės chemijos priemonių naudoja ne per daug. Pakanka vos priliesti turėklą viešajame transporte ar krepšelį bei vežimėlį prekybos centre ir atrodo, jog ranka prilips.
Pasak pašnekovės, visi Lietuvoje gaminami ir importuojami skalbimo milteliai bei kitos buitinės chemijos priemonės yra griežtai tikrinamos ir atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus. Tačiau yra kitų problemų: ne vienas pastebėjo, kad jų pakuotės pastaruoju metu pasidarė gerokai mažesnės, o kainos didesnės. Taip yra todėl, kad jos tapo labai koncentruotos ir naudoti šių priemonių reikia žymiai mažiau.
Tačiau žmonės tik piktinasi tuo reiškiniu, bet nesivargina atidžiau paskaityti, kas parašyta ant pakuotės, ir, tarkime, skalbimo miltelių beria tiek, kiek buvo anksčiau įpratę. Natūralu, kad tokie be saiko naudojami koncentratai gali pakenkti sveikatai. I. Joniškienės teigimu, valdininkų prašyta, kad leistų rašyti ne kilogramo skalbimo miltelių kainą, o tą, kurią reikės sumokėti už vieną standartinį skalbimą, tačiau supratimo nesulaukta.
Henrieta Aleknienė
