Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė naujienų portalui tv3.lt paaiškina, kokie veiksniai gali didinti blogojo cholesterolio kiekį ir kodėl vertinant širdies bei kraujagyslių ligų riziką svarbu atsižvelgti ne tik į bendrąjį cholesterolį.
Blogąjį cholesterolį didina ne tik mityba
Kalbėdama apie kasdienius įpročius, galinčius turėti įtakos cholesterolio kiekiui, vaistininkė pirmiausia išskiria sėdimą gyvenimo būdą. Pasak jos, fizinio aktyvumo trūkumas gali ne tik didinti blogojo, bet ir mažinti gerojo cholesterolio kiekį.
„Vienas svarbiausių veiksnių – sėdimas gyvenimo būdas, kuris gali didinti blogojo cholesterolio kiekį ir mažinti gerojo cholesterolio kiekį. Gerasis cholesterolis padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių“, – pasakoja vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Prie nepalankių cholesterolio rodiklių taip pat gali prisidėti žalingi įpročiai. Pašnekovė atkreipia dėmesį į rūkymą ir alkoholio vartojimą, tačiau vien jais rizikos veiksniai neapsiriboja.
Anot vaistininkės, svarbus ir lėtinis stresas, apie kurio poveikį cholesterolio kiekiui žmonės gali ne visada susimąstyti.
„Nemažai įtakos gali turėti ir lėtinis stresas. Jis ilgainiui gali skatinti cholesterolio kiekio didėjimą tiek tiesiogiai veikdamas lipidų apykaitą, tiek netiesiogiai – dėl streso atsirandančių nesveikų įpročių, tokių kaip persivalgymas ar prastas miegas. Padidėjęs streso hormonų kiekis taip pat gali neigiamai veikti lipidų apykaitą“, – teigia ji.
Prastas miegas ir antsvoris taip pat turi įtakos
Dar vienas veiksnys, į kurį verta atkreipti dėmesį, – miego kokybė. Vaistininkė pabrėžia, kad nepakankamas ar nekokybiškas miegas siejamas ne tik su prastesne savijauta, bet ir su nepalankiais cholesterolio rodikliais.
„Jo trūkumas siejamas su nepalankiais cholesterolio rodikliais ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Cholesterolio kiekiui įtakos gali turėti ir antsvoris bei nutukimas. Ji taip pat išskiria lėtines ligas, pavyzdžiui, antrojo tipo cukrinį diabetą, ypač tuomet, kai jis nėra tinkamai kontroliuojamas.
Vis dėlto ne visus rizikos veiksnius žmogus gali pakeisti savo gyvenimo būdu. Pasak vaistininkės, cholesterolio kiekį gali lemti ir genetinis polinkis, amžius bei hormoniniai pokyčiai.
„Gana dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus yra lieknas ir gyvena sveikai, tačiau jo cholesterolio kiekis vis tiek būna padidėjęs. Jeigu padidėjusį cholesterolio kiekį turėjo tėvai ar seneliai, gali būti, kad tam įtakos turi genetinis polinkis“, – aiškina ji.
Todėl net ir sveikai gyvenantiems žmonėms svarbu nepamiršti profilaktinių tyrimų. Vaistininkė pabrėžia, kad gera savijauta ar išoriškai sveikas gyvenimo būdas savaime negarantuoja, jog cholesterolio rodikliai bus normalūs.
Normalus bendrasis cholesterolis dar nereiškia mažos rizikos
Vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką svarbu atsižvelgti ne tik į bendrąjį cholesterolį. Vienas rodiklis neatskleidžia viso vaizdo, todėl reikėtų vertinti ir kitus kraujo tyrimų rezultatus bei individualius sveikatos rizikos veiksnius.
„Normalus bendrojo cholesterolio kiekis nebūtinai reiškia, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra maža. Vertinant riziką svarbu atsižvelgti ne tik į bendrąjį cholesterolį, bet ir į visą lipidų profilį bei kitus sveikatos rodiklius“, – pabrėžia vaistininkė.
Pasak jos, svarbu įvertinti kraujospūdį, mitybą, žalingus įpročius, antrojo tipo cukrinį diabetą, gliukozės apykaitos sutrikimus, antsvorį ir fizinio aktyvumo lygį. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pilviniam nutukimui, kuris taip pat gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Rizikai įtakos turi ir amžius bei šeimos sveikatos istorija. Jei artimieji turėjo padidėjusį cholesterolio kiekį ar ankstyvame amžiuje susirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, apie tai svarbu informuoti sveikatos priežiūros specialistą.
„Ypač svarbu atsižvelgti į šeiminę ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų arba padidėjusio cholesterolio anamnezę. Jei šeimoje tokių atvejų pasitaikė, žmogui gali būti didesnė rizika susidurti su panašiomis problemomis“, – teigia J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Taigi, rūpinantis širdies ir kraujagyslių sveikata svarbu neapsiriboti vienu cholesterolio tyrimo skaičiumi. Reguliarus sveikatos rodiklių tikrinimas, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas gali padėti mažinti riziką, o tyrimų rezultatus reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrą žmogaus sveikatos būklę.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
