„Visada buvau viena iš apvalesnių, tačiau niekada dėl to per daug neišgyvenau. Prieš pastodama pirmąjį kartą svėriau 66 kg. ir tuo metu buvau panirusi į žaliavalgystę. Deja, su vaikelio laukimu atėjo ne tik džiaugsmai, tačiau pradėjau kentėti ir nuo stipraus geležies trūkumo. Visi aplinkui ėmė aiškinti, kad privalau valgyti mėsą, kad turiu valgyti už du, o kas paneigs, kad kiekviena mama savo vaikeliui nori tik geriausio?
Paklausiusi visų, kurie man aiškino, kaip turiu maitintis, pradėjau valgyti ne tik už du, bet ir už visus penkis. To rezultatas – gimdymo dieną svėriau 106 kg. Vis dėlto, po gimdymo jaučiausi lengva, pagaliau vėl galėjau matyti savo pėdas, tačiau mane apėmusi euforija truko neilgai. Pradžioje svertis neskubėjau, tačiau po poros savaičių užlipusi ant svarstyklių pamačiau 87 kg. ir, tiesą sakant, ašarų ilgai nepavyko sustabdyti“, – kalba mergina.
Nuolatinės dietos ir nesibaigiančios ašaros
Po didžiulio nusivylimo pašnekovė pasakoja, jog užsibrėžė tikslą pasiekti pradinį savo svorį ir ėmė bandyti visas įmanomas dietas. Po ilgai trukusių pastangų ir didelių organizmo išbandymų, Aistei pavyko atsikratyti vos 4 kg.
„Tuomet pastojau antrą kartą ir tikriausiai net nereikia sakyti, kad nebeklausiau kitų patarimų apie mitybą. Tokiu būdu pavyko apsistoti ties dviženkliu skaičiumi ir gimdyklon žengiau sverdama kuklesnius 97 kg. Visgi, po antrojo nėštumo svoris nukrito tik iki prieš tai buvusių 83 kg. Atrodo, kad dariau viską, bet vis pritrūkdavo valios.
Visos dietos prasidėdavo ir pasibaigdavo tais pačiais žodžiais, kad šiandien valgau viską, ko noriu, o nuo rytojaus susiimu. Žinoma, išaušus rytojui, tą patį vakarą aš jau laukdavau kito rytojaus. Taip svoris ne tik, kad nekrito, bet ir augo“, – sako Aistė.
Pašnekovė prisimena, jog tuomet pyktis ant savęs kasdien vis augo, mergina tapo uždara, šalta ir viskam apatiška. Aistė pasakoja ėmusi vengti lankymosi drabužių parduotuvėse, kadangi tekdavo su giliu liūdesiu žvelgti į sukneles, į kurias, atrodė, niekada neįsispraus.
„Dienos metu darėsi sunku bėgioti su vaikais. Man buvo 22-eji, o po penkių minučių gaudynių mano širdis daužydavosi taip, kad pulsą jausdavau net ausyse ar gerklėje. Taip pat vakarais mano pėdos ištindavo, nugarą nuo skausmo riesdavo į kitą pusę, o aš toliau bandžiau tas pačias dietas vėl ir vėl“, – atvirai pasakoja mergina.
Kitos priemonės, o rezultatas tas pats
Pasak Aistės, po alinančių ir neveiksmingų dietų atėjo suvokimas, kad norint kitokių rezultatų būtina imtis kažko naujo. Taip prasidėjo nuolatinės kardio treniruotės, tačiau po kelių mėnesių, kada buvo tikėtasi pribloškiančių rezultatų, svarstyklės rodė tik minus 5 kg.
„Tada vėl užplūdo emocijos, kada ir verkiau, ir pykau, buvau besiruošianti viską mesti, tačiau vėliau nusiraminau ir pasakiau sau, kad jei pasiduosiu, bus tik blogiau. Vedina intrigos socialinėje erdvėje susiradau sveikos gyvensenos specialistę Indrę Trusovę ir kurį laiką stebėjusi kitų merginų pokyčius, nusprendžiau pabandyti ir aš. Taigi, po kelių dienų mitybos planas jau laukė manęs ir tada prasidėjo smagioji mano kelionės dalis“, – savo patirtimi dalinasi Aistė.
Gatvėje draugai nebeatpažino
Vien po pirmos savaitės sveikos mitybos ir kardio treniruočių pavyko numesti 4 kg., o po mėnesio jau nebeliko 10 kg.
„Nuotaika buvo fantastiška. Nusprendžiau nebesisverti, nebesimatuoti apimčių, o tiesiog gyventi, sveikai maitintis ir judėti. Rūbų dydžiai mažėjo, apsipirkinėti darėsi vis smagiau, pamažu gatvėje pažįstami pradėjo prasilenkti, kaip su svetima. Dar po pusmečio pažindavo tik tada, kai pradėdavau kalbėti.
Per 6 mėnesius atsikračiau 20 kg. ir svėriau išsvajotuosius 66 kg. Praėjus kiek daugiau nei metams nuo tos dienos, kada pradėjau maitintis sveikai, išvis sveriu 31 kg. mažiau. Taigi, kūno apimtys pasikeitė drastiškai, šiuo metu mano blauzdos apimtis tokia, kokios apimties prieš metus buvo mano žastas“, – apie rezultatus kalba mergina.
Mityba pakeista iš esmės
Pradėjus laikytis sveikos mitybos plano keitėsi viskas, kas iki tol atrodė natūralu. Anksčiau mergina buvo įpratusi valgyti retai ir daug, dažniausiai vakarais, todėl pradėjus laikytis plano, viskas apsivertė aukštyn kojomis - dažnai ir saikingai.
„Taip mėgiamoms bulvėms, padažams, cukrui, miltams, batonui ašarotomis akimis teko pamojuoti. Vietoj paprastų makaronų namuose atsirado pilno grūdo makaronai, vietoj paprastų miltų - kukurūzų miltai, vietoj saldainiukų - džiovinti vaisiai ir riešutai, o patiekalų pagrindą sudarė šviežios daržovės ir kruopos.
Vietoj pusryčių, pietų ir vakarienės vienu prisėdimu pradėjau valgyti 7-8 kartus per dieną, t.y. trys rimti valgymai ir 4-5 užkandžiai. Bėgant laikui alkis mažėjo ir dabar užtenka 2 užkandžių. Taip pat tarp valgymų ir užkandžių darau 2-3 valandų pertraukas. Niekada nesijaučiu alkana, todėl nepersivalgau.
Pradžioje savo sunkų darbą ir pastangas atlygindavau taip vadinama „cheat day“ diena, kada vieną patiekalą leisdavau pakeisti kažkuo nuodėmingu. Tačiau po kurio laiko pasijaučiau lyg šuo, nes juk jį už klusnumą galima paskatinti skanumynu. Todėl atsisakiau šio ritualo, tačiau jeigu yra kažkas, ko labai noriu, tikrai nesivaržysiu ir suvalgysiu. Be to, sveika mityba labai įdomi, išbandžiau daugybę receptų, į kuriuos anksčiau žiūrėjau skeptiškai ir likau labai maloniai nustebinta“, – atvirauja pašnekovė.
Kita istorija gali būti jūsų
Stokojančioms motyvacijos Aistė primena, kad ji pati niekada netikėjo, galėsianti kurią nors dieną dalintis panašia istorija ir nemanė, jog viršsvoris liks tik nemaloniu prisiminimu.
„Siekite didelių tikslų mažais žingsneliais ir ties palūžimo riba intriguokit save. Aš visada savęs paklausdavau: „Mergaite, ar tu tikrai alkana? O gal nuobodžiauji?“. Taip susirasdavau veiklos ir alkanumas išgaruodavo.
Svorio metimas daugiau psichologinis nei fizinis darbas. Visos mes žinome, ką reiškia nusivilti savimi, kas nutinka ištarus, kad susiimsime rytoj. Prisiminkite, kad sunkūs keliai dažnai veda gražiomis kryptimis, todėl nepasiduokite ir galbūt sekanti istorija bus jūsiškė“, – į skaitytojas kreipiasi Aistė.
