„Kai šiais laikais žmonės šneka, kad saldikliai yra geriau negu cukrus – tiesa yra tokia, kad mes iš tikrųjų nežinome, kiek geriau jie yra, ypač kai vartojami didelėmis dozėmis“, – teigia ekspertas.
Kas iš tiesų yra saldikliai?
„Saldikliais mes vadiname labai daug maistinių ir nemaistinių angliavandenių“, – sako dr. A. Sujeta.
Anot jo, svarbu skirti dvi pagrindines saldiklių rūšis – maistinius (natūralius) ir sintetinius. Maistiniai saldikliai – tai tokios medžiagos kaip medus, fruktozė ar gliukozė. Jie kelia gliukozės kiekį kraujyje ir yra alternatyva sacharozei, paprastam cukrui.
Tuo tarpu sintetiniai saldikliai, tokie kaip aspartamas, ciklamatas, sukralozė ar net stevija, gliukozės lygio nekelia, taigi maisto produktai saldinti jais vadinami „becukriais“. Šiuos produktus dažniausiai renkasi žmonės, siekiantys sulieknėti arba tiesiog sumažinti suvartojamą cukraus kiekį, sveikiau gyventi.
„Sintetiniai saldikliai nesukelia jokio gliukozės šuolio kraujyje – tai yra jų pagrindinis pranašumas, dėl kurio jie taip plačiai naudojami maisto pramonėje“, – aiškina mokslininkas.
Pasak dr. A. Sujetos, sintetinių saldiklių vartojimas Lietuvoje prasidėjo gana neseniai – apytiksliai nuo 1980-ųjų metų, dėl to apie ilgalaikį jų poveikį sveikatai dar trūksta tvirtų išvadų. Tiesa, nemažai dabar gyvenančių lietuvių užaugo vartodami saldiklius nuo mažens.
„Jei jums mažiau nei 35 metai, tikėtina, kad nuo vaikystės vartojote saldiklius net patys to nežinodami. Jie slepiasi duonos gaminiuose, šokolade, gėrimuose – tereikia skaityti etiketes“, – sako ekspertas.
Saldiklių populiarumą lemia ne tik mažesnis kalorijų kiekis, bet ir kaina: jie dažnu atveju pigesni už cukrų, todėl dažnai pasirenkami gamintojų, siekiant sutaupyti.
Tačiau, anot mokslininko, kai kurie vartotojai pernelyg pasitiki saldikliais, manydami, kad jie visuomet yra „geresnė“ alternatyva.
Žarnynas, psichika ir priklausomybė
Viena svarbiausių pastarųjų metų studijų saldiklių tema, pasak dr. A. Sujetos, atskleidė sintetinės kilmės saldiklių poveikį mūsų žarnyno mikrobiotai.
„Saldikliai gali mažinti gerųjų bakterijų kiekį žarnyne, o tai yra labai negerai. Toks procesas gali lemti vidurių užkietėjimą, kitus virškinimo sutrikimus, hemorojų, o blogiausiu atveju – net onkologines ligas“, – perspėja jis.
Žarnyno būklė, anot jo, tiesiogiai veikia ir mūsų psichinę sveikatą: „Depresija sergančių žmonių žarnyno mikrobiotos įvairovė – daug mažesnė. Tai įrodyta tyrimais.“
Be to, kai kurie saldikliai veikia net ir smegenų veiklą. „Sukralozė (E955) veikia mūsų smegenų dalį, vadinamą hipokampu, sukeldama pripratimą, dėl kurio žmogus nori dar saldesnio maisto. Tai sukuria tam tikrą priklausomybę“, – aiškina dr. A. Sujeta.
Svorio priaugimo paradoksas
Nors becukriai produktai dažnai siejami su svorio metimu, realybėje, anot mokslininko, efektas kartais gali būti netgi priešingas. Pasak dr. A. Sujetos, šis fenomenas labiausiai susijęs su tuo, kad tokie produktai nesuteikia sotumo jausmo.
„Valgydamas maistą ar gerdamas gėrimus be cukraus, žmogus suvartoja mažai kalorijų, tačiau nejaučia ir sotumo jausmo. Ilgainiui jis gali palūžti ir pradėti valgyti dar daugiau, nei įprastai, taigi laikui bėgant ne numeta, o priauga svorio“, – aiškina mokslininkas.
Dar blogiau, anot eksperto, kai žmogus derina saldiklius ir cukrų vienu metu.
„Jei greito maisto restorane valgote mėsainį, kurio padaže yra daug cukraus, ir užgeriate becukriu gėrimu – tai reiškia, kad jūsų kūnas gauna tiek cukraus, tiek saldiklio vienu metu.
Tokiu atveju insulino šuolis būna net didesnis, nei būtų nuo tokio paties kiekio paprasto cukraus“, – tęsia dr. A. Sujeta.
Yra net tyrimų, rodančių ryšį tarp saldiklių vartojimo ir nutukimo. Tačiau pats mokslininkas pabrėžia, kad viskas priklauso nuo konteksto:
„Saldikliai patys savaime neturi kalorijų – jie negali sukelti svorio augimo, jei nepakeičiate savo mitybos įpročių, o paprasčiausiai pakeičiate cukrų savo dietoje sintetiniais saldikliais. Tokiu atveju jūs svorio tikrai nepriaugsite, o visgi numesite.“
Kalbant apie becukrius gazuotus gėrimus, dr. A. Sujeta pabrėžia, kad jų vartojimas tikrai yra geresnis, nei paprastų.
„Kad ir kaip bebūtų, didžiausia problema, siejama su kola ir kitais panašiais gėrimais, yra nutukimas, o becukrės jų versijos to nesukels“, – aiškina mokslininkas.
Dažnai pasigirsta nuomonė, kad sintetiniai saldikliai gali sukelti vėžį. Vis dėlto, pasak dr. A. Sujetos, kol kas nėra galutinio atsakymo, ar tai tiesa.
Tiesa, kai kurios apžvalginės studijos parodė tam tikrą ryšį tarp didelio saldiklių vartojimo ir onkologinių susirgimų, tačiau, anot eksperto, tokio tipo studijos neturėtų būti laikomos galutiniu, patikimu atsakymu.
Kaip saldikliai veikia kepenis?
Dar vienas dažnas susirūpinimo šaltinis kalbant apie sintetinius saldiklius – kepenų ligos. Tiesa, pasak dr. A. Sujetos, situacija tikrai nėra tokia baisi, kaip gali pasirodyti: dauguma populiarių saldiklių jokio neigiamo efekto kepenims neturi, tačiau, vis dėlto, yra ir rizikingų atvejų.
„Šiuo klausimu užtikrintai atsakyti negaliu, tačiau tikrai esama saldiklių, kurie turi hepatotoksinį poveikį, t. y. kenkia kepenims. Vienas tokių – ciklamatas. Jis net 30 kartų saldesnis už cukrų ir jo nerekomenduojama vartoti vaikams bei nėčiosioms“, – įspėja mokslininkas.
Ciklamatas kai kuriais atvejais gali paveikti ir centrinę nervų sistemą. Visgi, jei saldikliai yra patvirtinti Europos Sąjungoje, jų vartojimas, pasak eksperto, laikomas saugiu kepenims.
„Didžiausia rizika kyla tada, kai žmonės perka nežinomų gamintojų produktus – pavyzdžiui, ryškių spalvų saldainius iš vietinių kioskų ar turgaviečių. Tokiu atveju galimos ir alerginės reakcijos, ir problemos su kepenimis“, – įspėja dr. A. Sujeta.
Pasak jo, tokio tipo produktai dažnai būna importuojami iš šalių, kuriose nėra tokio griežto reguliavimo maisto produktams, tame tarpe ir saldikliams.
Saldikliai – visur, tačiau jų galima išvengti
Nors žinome, kad saldikliai naudojami daugybėje maisto produktų, įskaitant net ir tuos, kurie nėra saldūs, anot eksperto, išvengti jų įmanoma.
„Reikia skaityti etiketes ir tiesiog vengti produktų, kurių sudėtyje yra saldiklių: aspartamo, ciklamato, sukralozės ar stevijos. Daug kas galvoja, kad stevija yra natūralus saldiklis, bet realybėje viskas ne taip paprasta“, – sako dr. A. Sujeta.
Jo teigimu, ypač vasarą yra daugybė alternatyvų – vaisiai, uogos.
„Jei valgant uogas norisi dar daugiau saldumo – geriau užberti ant jų šaukštelį cukraus ar įpilti medaus, nei naudoti sintetinius miltelius, tokius kaip stevija“, – rekomenduoja jis.
Tiesa, dr. A. Sujeta nesmerkia visų saldiklių – tiesiog ragina juos vartoti atsakingai: „Pavyzdžiui, jei turite pasirinkimą tarp paprastos kolos ir kolos „zero“ – tikrai geriau gerti becukrę versiją.
Tačiau jei kiekvieną dieną geriame po kelis becukrius gėrimus ir valgome produktus su saldikliais – ilgalaikis poveikis organizmui nėra iki galo žinomas, ir tikrai nėra geras.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
