VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro abdominalinio chirurgo ir dr. Mindaugo Kvietkausko aiškinimu, kepenų augliai yra nenormalus ląstelių dauginimasis kepenyse – jie gali būti gerybiniai arba piktybiniai.
„Gerybiniai augliai paprastai neplinta, auga lėtai, dažniausiai pasitaikantys yra kepenų hemangiomos, adenomos, židininės nodulinės hiperplazijos. Piktybiniai navikai gali būti pirminiai, kurie kyla iš kepenų arba tulžies latakų ląstelės, arba antriniai – atkeliavę iš žarnyno, kas pasitaiko neretais atvejais, ar kitų organų“, – kalbėjo jis nuotolinės konferencijos metu.
Dariniai kepenyse aptinkami trečdaliui
Abdominalinio chirurgo dr. Roko Račkausko pastebėjimu, didžiajai daliai pacientų kepenų navikai aptinkami ar įtariami rutiniškai atliekant pilvo organų echoskopiją.
Tokiu atveju siekiant patvirtinti ar paneigti darinio kilmę reikalingas papildomas ištyrimas, atliekami specifiniai radiologiniai tyrimai, gali prireikti ir biopsijos.
Gydytojas pabrėžė, kad žarnyno onkologinėmis ligomis jau sirgusiems žmonėms tikrintis reikėtų periodiškai, mat jiems kyla didesnė kepenų auglių rizika – dažniausiai tai būna vėžio metastazės.
„Vienokį ar kitokį darinį kepenyse per gyvenimą turi maždaug trečdalis žmonių. Didžioji dalis – 95 proc. atvejų tai yra gerybiniai dariniai, (...) ypač dažnai tai būna cistos, kurios pasitaiko moterims. Pirminiai kepenų navikai dažniau pasitaiko vyrams ir yra reti.
Jų gydymas yra didelė našta visuomenei, nes mirtingumas tokiais atvejais yra didelis. 90 proc. atvejų tai nutinka išsivysčius lėtinei ligai, bet gali atsirasti ir kepenims esant sveikoms“, – kalbėjo M. Kvietkauskas.
Kam kepenų vėžio rizika didesnė?
Pasak R. Račkausko, kadangi skausmas kepenų ligoms paprastai nėra būdingas, mat kepenys skausmo receptorių neturi, gali būti nebent kažkoks maudimas, nesitiriant profilaktiškai jose esantys piktybiniai augliai dažnai nepastebimi ir yra aptinkami tik vėlesnėse stadijose, kai jau sukelia tam tikras komplikacijas.
Būtinai rutiniškai pasitikrinti kepenų būklę pašnekovas patarė, jei šeimos gydytojas nustato padidėjusius kepenų fermentų rodiklius.
Vienokį ar kitokį darinį kepenyse per gyvenimą turi maždaug trečdalis žmonių.
„Taip pat tais atvejais, kai yra rizikos veiksnių, pavyzdžiui, dirbama su kenksmingomis medžiagomis, vartojama daug alkoholio, žmogus yra sirgęs virusiniais hepatitais“, – vardijo chirurgas.
Pasak jo, iš esmės budresni turėtų būti pacientai, sergantys lėtinėmis kepenų ligomis – hepatitu, ciroze, fibroze ar kitomis.
„Jie turi žymiai išaugusią riziką susirgti piktybiniais kepenų augliais. Bendri rizikos veiksniai kaip ir kitų navikų atveju yra rūkymas, alkoholio vartojimas, nejudrumas, didelis svoris, kas lemia suriebėjusių kepenų ligą, kas gali atverti kelia hepatitui ar fibrozei. Vis dažniau kalbama ir apie per didelį cukraus kiekį bei perdirbtų produktų vartojimą“, – vardijo R. Račkauskas.
Kepenys – vienintelis organas, kuris gali ataugti
Prabilęs apie kepenų auglių gydymo galimybes M. Kvietkauskas pasakojo, kad gerybiniai navikai, jei nesukelia simptomų, nėra operuojami. Piktybiniai augliai didžiąja dalimi atvejų operuojami pasitelkiant tausojančią metodiką, tai yra laparoskopiniu būdu, kai prireikia itin mažų pjūvių.
Priklausomai nuo naviko pobūdžio, ligos išplitimo, paciento būklės galima taikyti ir kitus minimaliai invazinius gydymo būdus. Viena jų – abliacija, kai į kepenų židinius per odą įduriamos adatos ir jie sudeginami radijo arba mikrobangomis.
Vienas mitų yra tai, kad kepenų vėžiu negali susirgti ir sveiki, alkoholiu nepiktnaudžiaujantys žmonės.
„Galima taikyti gydymą per kraujagysles – patekti į tą vietą, kur jos maitina naviką ir tas kraujagysles užkimšti, skirti chemoterapiją, radioterapiją. Taip pat galima taikyti imunoterapiją ir kitą chemoterapiją“, – vardijo gydytojas.
Vienas iš gydymo metodų yra ir kepenų transplantacija, kas ypač pagerina pacientų gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą. Kai kuriais atvejais galima pašalinti tik dalį kepenų, bet labai svarbu užkirsti kelią jų nepakankamumui išsivystyti.
„Kepenys yra vienintelis organas žmogaus organizme, kuris gali ataugti. Jei kepenys sveikos, pašalinus net iki dviejų trečdalių, jos gali ataugti iki buvusio tūrio ir normaliai funkcionuoti. Tad prieš kiekvieną operaciją įvertinama paciento rizika – kokios galimybės pašalinti naviką, kokia rizika išsivysti pooperacinėms komplikacijoms, ar asmuo išvis gali būti operuojamas“, – pasakojo R. Račkauskas.
Kaip apsaugoti kepenis?
Siekiant apsaugoti kepenis gydytojai patarė vengti vartoti neaiškius maisto papildus. Ypač tai svarbu, jei jau buvo atlikta kepenų operacija, nes jie ne padeda, o žaloja.
„Labai dažnai pacientai, reikia, nereikia, vartoja neaiškios kilmės papildus, tokiais atvejais reikia būtinai pasitarti su gydytoju, neretai yra įtraukiamas ir dietologas“, – pabrėžė M. Kvietkauskas.
Jis kartu atkreipė dėmesį, kad vienas mitų yra tai, kad kepenų vėžiu negali susirgti ir sveiki, alkoholiu nepiktnaudžiaujantys žmonės.
„Tai nėra visiškai tiesa. Gausiai vartojantys alkoholį žmonės turi padidintą lėtinė kepenų ligos riziką, kas didina pirminių kepenų navikų riziką, tačiau jais serga ir visiškai sveiki žmonės“, – komentavo chirurgas.
Mitas yra ir tai, kad jei neskauda, viskas gerai. „Kepenų dažniausiai neskauda, skausmas atsiranda nebent joms padidėjus ar dariniui taip išaugus, kad jis pradeda spausti aplinkinius organus. (...) Dažnai, jei jau atsiranda simptomai esant tam tikroms vėžio formoms, mes jau nieko nebegalime padaryti ir pagydyti žmogaus“, – konstatavo R. Račkauskas.
Nors neretai sakoma, kad kepenų vėžys apskritai nėra išgydomas, M. Kvietkauskas ramino, jog šiandien turima plati paletė vaistų ir gydymo metodų: „Kepenų vėžys tikrai nėra nuosprendis, jį tik reikia tinkamai gydyti.“
Specialistai paragino kepenis apsaugoti kasdieniais tinkamais įpročiais: riboti cukraus, saldžių gėrimų kiekį, vengti alkoholio, valgyti reikėtų reguliariai ir kuo įvairesnį maistą, geriau mažesnėmis porcijomis, bet dažniau nei vos kelis kartus per dieną. Reikėtų vengti vaistų, kurių nereikia, neaiškių papildų.
Taip pat rekomenduojama reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, atlikti tyrimus, pasiskiepyti nuo virusinių kepenų ligų, ypač hepatito B.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
