„Daugelis iš suaugusiųjų šiai dienai jaučia didžiulę baimę, kad jų vaikas liks alkanas, todėl primygtinai jam siūlo suvalgyti visą lėkštės turinį. To nereikia. Vaikui puikiai jaučia alkio ir sotumo jausmą, tad kišti maisto jam nereikia. Duoti vaikui maistą reikia atsakingai. Ar vaikai valgys košes, jei mes iš spintelės trauksime „barankas“, sausainius, kurie yra dirbtinai saldūs ir skanūs? Vienas iš mano siūlymų: įvedinėjant mokyklų valgiaraščius vaikams, įvesti kardinaliai sveikatai palankesnį valgiaraštį“, – konferencijoje Seime „Sąmoninga tėvystė – šeimų ir valstybės bendradarbiavimas“ kalbėjo R. Bogušienė.
Nepakankami pokyčiai
Pašnekovė džiaugėsi, kad jau šiai dienai į mokyklų valgiaraščius pro truputį įvedami pavieniai sveikatai palankesni produktai – obuoliai, daržovės – vaikai palaipsniui pratinami prie palankesnio maisto. Visgi mitybos specialistę liūdina tai, kad, nors vaikų maitinimo reglamentavime yra nurodyta, kad turi būti sumažintas cukraus ir druskos kiekis, tačiau visuomenė dar nesuvokia, kodėl ji turi gaminti maistą su mažiau cukraus ir druskos.
„Pirmiausia reikia ugdyti visuomenę, kad ji suprastų, kodėl į maistą reikia dėti mažiau druskos ir cukraus. Dabar dažnai girdžiu žmones man sakant: „Raminta, ką jūs kalbat, juk viskas yra nesveika“. Tačiau tai tėra cukraus pramonės metami argumentai – kad viskas yra blogai. Todėl reikia švietimo, reikia, kad maža grupelė žmonių apmokytų virėjus gaminti sveikatai palankesnį maistą“, – pasakoja mitybos specialistė.
Ji džiaugiasi, kad darželyje vaikai gauna maistą reguliariai, taip pat gauna šiltą maistą, tačiau to maisto maistinė vertė – abejotina. Kaip ir mokykloje:
„Dabar mokyklos virėjai žino, kad vaikai turi gauti įvairų maistą, bet tas įvairumas būna toks: vieną dieną bulviniai blynai, kitą – bulvių plokštainis, trečią – bulvių košė. Įvairus maistas turi būti ne patiekalais įvairus, tačiau savo maistine sudėtimi“, – sako R. Bogušienė.
Problema, pastebi mitybos specialistė, daugelyje mokyklų yra ir ta, kad jos neturi gerų puodų ir konvencinių krosnių, o kuriant sveikatai palankų valgiaraštį garų puodai ir konvekcinės reikalingos.
Valgiaraščių tyrimas
R. Bogušienė yra atlikusi tyrimą – nagrinėjo Lietuvos mokyklų valgiaraščius, tačiau rezultatai tikrai nepradžiugino.
„Pasaulio sveikatos organizacija nurodžiusi, kad žmogui per dieną minimaliai reikia sunaudoti 400 gr. šviežių daržovių ir vaisių, tačiau mokyklose jie gauna tik apie 140 gr. Duok Dieve 240 gramų – tai visiška riba.
Suprantu, kad vykdoma vaisių programa, kur tiekiami obuoliai, tačiau ji nebūna kasdien. Kitas aspektas – popieriuje nurodoma, kad daržovės duodamos, bet ar vaikai jas suvalgo? Daugelis ugdymo įstaigų sako, kad vaikai daržoves išmeta. Kai pietus sudaro sriuba, grietinė, duonos riekė, pagrindinis patiekalas – daržovėms vietos nebelieka“, – kalba mitybos ekspertė.
Per daug mėsos, druskos, cukraus
Ji nurodo, kad mokyklose turėtų būti duodama daugiau augalinio maisto, nes dabar vaikams keturis kartus per savaitę duoda mėsą, kartais įvedama ir žuvis, o ankštinių patiekalų, pavyzdžiui, lęšių, nėra.
„Mokyklose turėtų būti daugiau skaidulinių medžiagų maisto produktų, kas yra pilnavertės grūdinės kultūros. Dabar valgiaraščiuose vyrauja kviečiai, o sveikatos specialistai sako: valgykime viso grūdo produktus. Aš manau, kad tai nėra kainos klausimas, tai tiesiog pokyčių klausimas. Visi įpratę, kad blynų neiškepsi be aukščiausios rūšies miltų, bet tai netiesa. Puikiausiai galima iškepti ir iš viso grūdo ir įvairesnių miltų – grikių, avižų“, – sako mitybos ekspertė.
R. Bogušienė nurodo, kad, nors ugdymo įstaigos įsipareigojusios maistą gaminti su mažiau cukraus, tačiau pieno programa į darželius atveda saldžius pieno produktus. Taip pat ir su druska.
„Nors mokyklos virėjai turi gaminti maistą su mažiau druskos, tačiau mokyklose radau stipriai sūrų maistą, kurio net negalėjau valgyti, taip pat ir stipriai saldų patiekalą: blynus su varške, kur cukrus buvo visur – tešloje, varškėje ir uogienėje. Tai buvo desertas, o ne patiekalas“, – kalbėjo specialistė.
Tėvai patys duoda
Todėl R. Bogušienė sako, kad sveikos gyvensenos raštingumo didinimas reikalingas visoje bendruomenėje: ir mokykloje, ir tarp vaikų, ir tarp jų tėvų.
„Mano dukra parėjusi iš darželio kartą liūdnai man ir sako: „mama, vaikai į darželį nešasi ne sveikatos šaltinius: gumą, sausainius, saldainius.“ Todėl sistemą reikia sutvarkyti taip, reikia priimti tokį teisės aktą, kuriame būtų aiškiai nurodoma, kad iš tėvelių rankų nepatektų į darželį sveikatai nepalankus maistas“, – kalbėjo mitybos specialistė.
