Paprastai vakarinio anakardžio medis užauga iki 10-12 metrų aukščio, o ant jo trumpo kamieno auga daugybė šakų. Tačiau vienas tokios rūšies medis Brazilijoje dėl poros genetinių anomalijų taip išsikerojo į šalis, kad jam net buvo sugalvotas vardas – Pirangi.

Vakarinis anakardis (nuotr. Gamintojo)Vakarinis anakardis (nuotr. Gamintojo)

Pirmoji Pirangi anomalija yra ta, jog medis neauga aukštyn. Jo šakos plečiasi į šonus ir nuo savo svorio svyra iki pat žemės. Štai čia prasideda antroji keistenybė: kai šakos pasiekia dirvą, joms išauga šaknys, tada jos vėl stiebiasi į viršų, vėl nuo svorio svyra žemyn... ir taip begalę kartų, o medis vis plečiasi į šonus.

Vakarinis anakardis (nuotr. Gamintojo)Vakarinis anakardis (nuotr. Gamintojo)

Šį unikalų augalą 1888 metais pasodino žvejys Luizas Inácio de Oliveira. 1955 m. anakardis užėmė jau 2 000 kvadratinių metrų plotą, o 1994 m., kai medis išaugo 500 metrų spinduliu ir užėmė 7 300 kvadratinių metrų, jis buvo įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą.

Vakarinis anakardis (nuotr. Gamintojo)Vakarinis anakardis (nuotr. Gamintojo)

Dabar vakarinis anakardis karaliauja jau 8 500 kvadratinių metrų zonoje ir toliau kėsinasi į aplinkines teritorijas – jis ima kelti pavojų netoliese nutiestiems keliams. Tačiau valdžios atstovai nenori apretinti jo šakų, nes bijo pažeisti augalą – juk jis tapo populiariu turistų lankomu objektu.

Vakarinis anakardis (nuotr. Gamintojo)Vakarinis anakardis (nuotr. Gamintojo)

Remiantis preliminariais skaičiavimais, kasmet nuo medžio surenkama apie 80 000 anakardžių riešutų, o ir likusieji atlieka savo misiją – pavyzdžiui, dalies jų luobelės sunaudojama gaminant automobilių stabdžių trinkeles.

V. Karimovas


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų