Apsaugotas būstas – galimybė žmonėms pradėti naują gyvenimo etapą

Skaityk lengvai

Savarankiškumas, galimybė negalią turinčiam žmogui pačiam priimti sprendimus, rinktis, kas jam patinka, tvarkyti savo gyvenimą – pamatinės vertybės, kuriomis remiamasi įgyvendinant Institucinės globos pertvarką. Svarbu, kad žmonės, ilgą laiką leidę globos institucijose ar gydymo įstaigose, gautų tinkamas paslaugas bendruomenėje. Viena iš tokių savarankiškumą skatinančių galimybių – apsaugoto būsto paslauga. 

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (LSPŽGB) buvo viena iš šios paslaugos įgyvendinimo mūsų šalyje iniciatorių. „Rėmėmės užsienio patirtimi, kur apsaugotas būstas nėra naujovė. Matėme, kad tokia paslauga labai populiari Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Skandinavijos šalyse, ten susidaro norinčiųjų ją gauti eilės, – sako LSPŽGB vadovas Vaidotas Nikžentaitis. – Prieš keletą metų mūsų bendrijos iniciatyva su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija surengta tarptautinė konferencija, kur apie apsaugoto būsto paslaugą pasakojo ekspertai iš Didžiosios Britanijos. Jie pristatė paslaugos turinį, jos naudą žmonėms, siekiantiems savarankiško gyvenimo. Manau, šis renginys turėjo nemažai įtakos, kad apsaugoto būsto paslauga atsirastų ir Lietuvoje.“ 

REKLAMA

V. Nikžentaičio teigimu, svarbu psichikos negalią turintiems žmonėms suteikti galimybę būti savarankiškiems. Labai dažnai artimieji juos apgobia hipergloba arba, atvirkščiai, palieka likimo valiai. 

LSPŽGB projekto vykdytoja Jurgita Gračiovienė primena, kad apsaugotas būstas – tai konsultavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos bei gyvenamosios vietos suteikimas bendruomenėje iš dalies savarankiškiems suaugusiems asmenims, turintiems psichikos negalią. „Nuomojamame bute apgyvendinama iki keturių suaugusių žmonių. Jiems teikiama individuali atvejo vadybininko – socialinio darbuotojo pagalba. Kitas paslaugas šie žmonės gauna bendruomenėje. Taip plėtojami ir palaikomi žmonių socialiniai ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai, siekiant visiško savarankiškumo“, – aiškina J. Gračiovienė. 

Pasak specialistės, už gyvenimą apsaugotame būste žmonėms nereikia mokėti – jiems iš projekto lėšų apmokama būsto nuoma, internetas, televizija, būsto išlaikymo mokesčiai. Už savo lėšas žmonės perka maistą, higienos, medicinos priemones ir kt. 

„Kiekvienam apsaugoto būsto dalyviui skirtas atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą pagalbą: nuo apsigyvenimo apsaugotame būste iki išsikelto tikslo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje. Vis dėlto specialistai į žmonių gyvenimą kišasi minimaliai, stengiamasi, kad žmonės įgytų kuo daugiau savarankiškumo įgūdžių“, – pabrėžia specialistė. 

Bandomasis etapas 

Pirmasis, bandomasis, LSPŽGB įgyvendintas apsaugoto būsto projektas truko 20 mėnesių. Per šį laikotarpį paslaugas gavo 14 žmonių, turinčių psichikos, ir 2 – proto negalią. Po 4 žmones apsaugotame būste apgyvendinta Tauragėje ir Utenoje, 8 – Vilniuje; 3 žmonės apsaugotame būste apsigyveno grįžę iš socialinės globos namų, 1 – po priverstinio gydymo Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, kiti prieš tai gyveno su tėvais ar buvo bandę gyventi savarankiškai. 

„Labiausiai pradžiugino žmogus, kuris prieš apsigyvendamas apsaugotame būste priverstinai gydytas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, – pasakoja J. Gračiovienė. – Vyro gyvenimą apsaugoto būsto programa pakeitė iš esmės: jis susirado darbą pagal specialybę ir iki šiol sėkmingai dirba. Be to, jis atkūrė senokai nutrūkusius ryšius su mama, sese, broliu, draugais. Vyras susirado draugę, su kuria sėkmingai gyvena savarankiškai, prieš mėnesį jiems gimė dukrytė. Dėl panašių rezultatų verta dirbti ir stengtis.“ 

REKLAMA

Pasak jos, vieniems apsaugotame būste apsigyvenusiems žmonėms reikėjo daugiau pagalbos, kitiems – šiek tiek mažiau. Atvejo vadybininkui teko mokyti pasigaminti maistą, tvarkytis buityje, planuoti finansus, siekti užsibrėžtų tikslų. „Visų žmonių pasiekimai buvo labai skirtingi. Teko pristabdyti kai kurių gyventojų norą pirkti reikalingus ir nelabai reikalingus daiktus, imti greituosius kreditus. Kai kurių iš ankstesnių laikų prisidarytų įsiskolinimų nepavyko panaikinti net per 20 mėnesių“, – pašnekovė. 

Ne visus tikslus pavyko pasiekti 

Daugelio apsigyvenusiųjų apsaugotame būste tikslas buvo įsidarbinti iš išsilaikyti darbe ilgesnį laiką. Deja, tai padaryti pavyko ne visiems. 

Vilnietis Martynas pasakoja, kad apsaugotame būste apsigyveno išėjęs iš tėvų namų: „Tėvai nuolat konfliktuoja, su jais gyventi sudėtinga. Anksčiau bandžiau gyventi savarankiškai, bet nepavyko. Kamavo baimė, prasta sveikata, trūko specialistų priežiūros. Parama, pagalba, tinkami patarimai, bent jau savarankiško gyvenimo pradžioje, labai reikalingi. Gyvendamas apsaugotame būste išmokau pasigaminti valgį, tvarkytis buityje.“ 

Martynas dviejų kambarių bute gyveno su kitu žmogumi. „Dviese buvo linksmiau. Susidraugavom, kartu eidavom į renginius mieste. Puiku, kad galėjom į namus pasikviesti draugų. Labai padėjo ir specialistų priežiūra. Kai įsidarbinau valytoju parduotuvėje, atvejo vadybininkė skambindavo kasryt, nes man sunku išsijudinti, į darbą tekdavo keltis labai anksti“, – pasakoja pašnekovas. 

Dėl šios priežasties darbą Martynui teko palikti. Po bandomojo apsaugoto būsto projekto etapo jis grįžo pas tėvus. „Per šį laiką daug kas išsiderino, – sako Martynas. – Praradau įgūdžius planuoti laiką, veiklas. Labai džiaugiuosi, kad galiu dalyvauti ir antrajame apsaugoto būsto projekto etape. Dabar man reikia jau šiek tiek kitokios pagalbos.“ 

Pagrindinis tikslas, kurį jis išsikėlė prieš dalyvaudamas projekte antrą kartą, – įstoti į universitetą ir jį sėkmingai baigti. „Pirmąją dalį įgyvendinau, įstoti pavyko. Vis dėlto paskaitas lankiau tik porą savaičių, paskui dėl įtampos pakliuvau į psichiatrijos kliniką. Teko išeiti akademinių atostogų. Nežinau, ar pavyks mokslus tęsti. Gali būti, kad antrosios išsikelto tikslo dalies taip ir nepavyks įgyvendinti“, – sako vyras. 

REKLAMA

Jis tikisi išmokti geriau tvarkyti finansus, nes gyvendamas su tėvais vėl prasiskolino: „Moku daug ką – pinti sodus, gaminti inkiliukus, kryžius. Norėčiau dirbti tokį darbą, kur grafiką galėčiau pasirinkti pats. Svajonė – ir sukurti šeimą, gyventi savarankiškai.“ 

LSPŽGB apsaugoto būsto paslaugą tęsia keturiems pirmajame etape dalyvavusiems paslaugos gavėjams. Kiti jau gyvena savarankiškai, dirba, nuomojasi ar gavo socialinį būstą. Trys grįžo gyventi atgal pas tėvus, dviem apsaugoto būsto paslaugą perka Skuodo ir Marijampolės savivaldybės. „Galima teigti, kad visi apsaugoto būsto programos dalyviai tapo savarankiškesni, ramesni, veiklesni, drąsesni, lengviau bendrauja, ėmė labiau pasitikėti savimi“, – pabrėžia J. Gračiovienė. 

Kam skiriamas universalus dizainas?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Turintiems judėjimo negalią
Turintiems bet kokią negalią
Visiems
BALSUOTI
REZULTATAI
Kam skiriamas universalus dizainas?
Turintiems judėjimo negalią
13.9%
Turintiems bet kokią negalią
20.5%
Visiems
65.6%

REKLAMA

Antrajame etape – daugiau dalyvių iš skirtingų miestų 

Šių metų gegužę Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėjo Europos Sąjungos socialinio fondo agentūros finansuojamą projektą ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kuriuo pradėtas antrasis Institucinės globos pertvarkos etapas. 

Antrajame etape LSPŽGB apsaugoto būsto paslaugas planuoja teikti 64 asmenims, šiuo metu jas gauna 44 žmonės: 20 Vilniuje, 8 Tauragėje, 7 Mažeikiuose, po 4 Kaune ir Elektrėnuose, 1 Švenčionyse. 

„Kadangi pirmojo etapo rezultatai buvo teigiami, prie apsaugoto būsto programos panoro prisijungti ir daugiau miestų. Deja, kai kuriuose iš jų nepavyko rasti nuomojamų būstų. Yra žmonių, kuriems reikia paslaugos, yra specialistų, kurie jas galėtų teikti, tik rinkoje nėra nuomai tinkamų butų. Tokiais atvejais turėjome palikti žmones be apsaugoto būsto paslaugos“, – apgailestauja J. Gračiovienė. 

Jos teigimu, ieškoti nuomojamų būstų nelengvai sekėsi visuose miestuose. „Su šia problema susidūrėme jau įgyvendindami pirmąjį etapą, – pabrėžia pašnekovė. – Daug šeimininkų, išgirdę, kad būste apsigyvens psichikos negalią turintys žmonės, nuomoti butą atsisakydavo. Tiesa, pasitaikė, kad paskui apsigalvodavo. Štai vienas buto šeimininkas nenorėjo įsileisti psichikos negalią turinčio žmogaus – neva jis viską išdaužys, nusiaubs, išlaužys. Po mėnesio tas pats žmogus vėl paskambino ir paklausė, ar būstas mums dar reikalingas? Pasirodo, per šį laikotarpį jis įsileido gyventi jaunus žmones, kurie gyveno netvarkingai ir pabėgo nesusimokėję.“ 

Pasak J. Gračiovienės, per pirmąjį paslaugos teikimo etapą nesulaukta nė vieno skundo nei iš būsto savininkų, nei iš kaimynų. Projekto vykdytojai iki šiol bendrauja su keturiais būstų šeimininkais, kurie buvo labai patenkinti nuomininkais. 

„Negalėčiau pasakyti, kad visi potencialūs nuomotojai nusiteikę prieš psichikos negalią turinčius žmones. Galiu pateikti labai gražų pavyzdį – vieno buto šeimininkai mus įsileido į naujai suremontuotą būstą, su naujais baldais, indais ir net servetėlėmis ant stalo. Įteikdami raktus, pasakė: „Gyvenkite ir džiaukitės.“ Tokie atvejai labai maloniai nuteikia“, – sako J. Gračiovienė. 

REKLAMA

Ji dėkinga rajonų, kuriuose įgyvendinta apsaugoto būsto programa, Socialinės paramos skyriams. Jie daug prisidėjo, kad paslauga miestuose atsirastų. Tauragės miesto savivaldybė net skyrė lėšų iš savo biudžeto, kad pirmojo etapo programa būtų pratęsta dar keletą mėnesių. 

Numatyta, kad antrasis apsaugoto būsto programos etapas truks trejus metus.

Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų