Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai – daug, juos galima sugrupuoti į tam tikras kategorijas. Tai fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai), cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis), biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai), socialiniai (nedarbas) ir kiti. Žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7–12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų. Maži vaikai per minutę įkvepia du kartus daugiau oro, tenkančio vienam kilogramui kūno svorio, negu suaugusieji, todėl oro taršos pasekmės vaikų organizmui yra sunkesnės. Net ir esant nedidelei teršalų koncentracijai ore, nuolat kvėpuojant tokiu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos, kurių poveikis pasireiškia po tam tikro laiko.
Pagrindiniai aplinkos oro teršalai yra sunkieji metalai, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, rūgščių aerozoliai ir kietosios dalelės.
Oro tarša ir galima jos įtaka
Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas – uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko, o tai reiškia, kad tiek pat laiko kvėpuojame perdirbtu oru. Perdirbtame ore, ypač jeigu kalbame apie įprastą ventiliacijos sistemą, kaupiasi dulkės, pelėsis, bakterijos, virusai, cigarečių dūmai, įvairios cheminės medžiagos ir kiti toksinai, kurių kiekis, pakartotinai naudojant tą patį orą, vis didėja. Tai pamažu daro neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Mes metų metus galime nepajusti tikrosios organizmui padarytos žalos.
Oro taršos lygis patalpose gali būti žymiai didesnis nei lauke. Cheminės medžiagos patenka į patalpas iš lauko ar išsiskiria iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose.
Ilgai būdamas užterštose, nevėdinamose patalpose žmogus gali jausti įvairius negalavimus: galvos, akių, nosies skausmus, taip pat gali skųsti gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu ar niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Dažnai šie simptomai dingsta žmogui išėjus iš užterštos patalpos.
Cheminių medžiagų, galinčių paveikti žmonių sveikatą, koncentracija patalpų ore būna didesnė atliekant patalpų remontą ar ką tik įrengus patalpų vidaus apdailą, pastačius naujus baldus. Praėjus tam tikram laikotarpiui šių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų pradeda mažėti. Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, šviežias oras turi tekėti iš švarių patalpų ar lauko į mažiau švarias patalpas. Paprasčiausias ir pakankamai efektyvus gyvenamų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais.
Įrengiant ar remontuojant gyvenamąsias patalpas svarbu atidžiai parinkti patalpų vidaus apdailos medžiagas. Natūralaus medžio grindys, durys yra ne tik gražios, bet ir pačios sveikiausios. Renkantis sienų apmušalus reikėtų atkreipti dėmesį, kokie dažai buvo naudojami jų gamybai. Rekomenduotina rinktis sienų apmušalus, kurių gamybai nebuvo naudojamas PVC. Sienų apdailai naudojamos medžiagos turėtų ,,kvėpuoti“ – tuomet jose nesiveis pelėsiniai grybai. Langų užuolaidas patartina rinktis iš natūralių audinių: lino, medvilnės, šilko.
Specifinis, priplėkęs kvapas yra vienas iš rodiklių, kad patalpas apniko pelėsiniai grybai arba vadinamieji mikromicetai. Ant patalpų sienų taip pat atsiranda tamsios dėmės, kurios ilgainiui išplinta. Žmogaus sveikatai ypač pavojingos augančių pelėsių sintetinamos nuodingos medžiagos – mikotoksinai. Pastarieji kenkia žmogaus nervų, imuninei sistemoms, turi kancerogeninių savybių, gali įjautrinti žmogaus organizmą, sukelti alergines ligas. Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys, žmonės su nusilpusiu imunitetu bei sergantys kvėpavimo sistemos ligomis.
Rekomendacijos ir patarimai
Palaikyti švarias grindis. Įvairios cheminės medžiagos namuose gali kauptis ir išlikti dešimtmečius. Kambarių siurbimas su HEPA filtrą turinčiais siurbliais gali sumažinti įvairių kenksmingų medžiagų koncentraciją. Plaunant grindis, t. y. valant drėgnai, galima surinkti dulkes, kurių nesugeba „sugaudyti“ dulkių siurblys. Palaikyti tinkamą drėgmės lygį namuose. Dulkių erkutėms ir pelėsiams patinka drėgmė. Palaikydami pastovią 40–65 proc. drėgmę galite kontroliuoti juos ir kitus alergenus. Tam rekomenduojama naudoti drėgmės rinkiklius ir oro kondicionierius. Pastarasis taip pat sumažina ir patalpose esančių žiedadulkių kiekį. Be to, norint palaikyti namuose optimalią drėgmę, patariama:
Gaminant maistą, įjungti kvapų gėriklį ar praverti langą, o besimaudant praverti ventiliacijos angas. Nakčiai palikti praviras vonios duris, kad išsisklaidytų vonios kambaryje esanti drėgmė.
Neperlaistyti augalų.
Jei įmanoma, skalbinius džiovinti ne kambariuose.
Nerūkyti namuose. Cigarečių dūmuose yra per 4000 įvairių cheminių medžiagų. Pasyvus rūkymas padidina riziką vaikams sirgti ausų ir kvėpavimo takų infekcijomis, astma, vėžiu ir staigios kūdikių mirties sindromu. Rūkaliams ši priklausomybė gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemas, širdies veiklos sutrikimus.
Vengti sintetinių oro gaiviklių. Nors citrusinių vaisių ar gaivus gėlių aromatas dažnai asocijuojasi su neseniai išvalytais kambariais ar išskalbtais drabužiais, tačiau sintetiniais aromatais prisotinti valikliai į orą išskiria šimtus cheminių medžiagų, kurios nepadidina švaros namuose. Be to, šios cheminės medžiagos dažniausiai nenurodomos etiketėse, nors neretai būna toksiškos. Todėl rekomenduojama:
Rinkitės bekvapes skalbimo priemones arba tas, kurių sudėtyje yra natūralūs kvapai.
Rinkitės švelnesnius valiklius be dirbtinių kvapų.
Nebenaudokite aerozolių: dezodorantų, plaukų purškiklių, valiklių ir oro gaiviklių.
Valydami namus praverkite langus, tegul patalpos išsivėdina ir jose nesikaupia cheminės medžiagos.
Valydami virtuvę naudokite sodą ir citriną. Tai padės pasiekti norimos švaros, o virtuvė maloniai kvepės.
Auginkite namuose augalus. Jie ne tik papuoš namus, bet ir valys orą.
Kiekvienas iš mūsų galime dalyvauti bendruomenės savivaldos sprendimų priėmimo procese ir taip prisidėti kuriant saugią ir sveiką aplinką. Taip pat kiekvienas galime naudoti perdirbtą popierių ir kitus perdirbtus produktus, rinktis prekes, pažymėtas „ekologine etikete“, pavyzdžiui, skalbimo miltelius be fosforo rūgšties, ir paskatinti savo šeimos narius tai daryti. Sodinkime medžius, nes jie sugeria ore esantį anglies dioksidą, t. y. šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Kaip įmanoma rečiau naudokimės automobiliu, kai tai įmanoma, eikime arba važiuokime dviračiu ir skatinkime tai daryti savo šeimos narius. Naudokime produktus, paženklintus etikete „ozonui nedarantis žalos“. Skatinkime savo šeimos narius, draugus bei kaimynus atiduoti buitinę techniką perdirbimui bei rūšiuoti buitines atliekas.
Sveikos aplinkos kūrimas yra ypač efektyvus, kai ją kuria ne pavieniai asmenys, bet visa bendruomenė.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė
