Drėgmė kaupiasi ant šaltesnio paviršiaus ir virsta vandens lašeliais. Vis dėlto svarbu ne tik nuvalyti aprasojusį stiklą, bet ir išsiaiškinti, kodėl tai vyksta. Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgai trunkanti drėgmė gali sudaryti palankias sąlygas pelėsiui atsirasti, rašoma natural-resources.canada.ca.
Kodėl ant langų kaupiasi vanduo?
Šis reiškinys vadinamas kondensacija. Ji atsiranda tada, kai šiltas ir drėgnas patalpų oras susiduria su šaltu lango stiklu. Atvėsęs oras nebegali išlaikyti tiek pat drėgmės, todėl vandens garai virsta lašeliais ir nusėda ant stiklo.
Kanados gamtos išteklių departamento specialistų paaiškinimu, kuo šaltesnis oras lauke ir kuo didesnė drėgmė namuose, tuo didesnė tikimybė, kad ant langų susidarys kondensatas. Jis gali kauptis ne tik ant stiklo, bet ir ant langų rėmų, tarpinių ar aplink langą esančių paviršių.
Drėgmės namuose padaugėja dėl visiškai įprastų kasdienių veiklų: maisto gaminimo, maudymosi duše, skalbinių džiovinimo patalpose ar net kvėpavimo. Jeigu susikaupusi drėgmė nėra pašalinama vėdinant, ji gali nusėsti ant šalčiausių kambario paviršių.
Kaip patiems patikrinti, kodėl rasoja langai?
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kurioje lango vietoje kaupiasi vanduo. Jeigu lašeliai matomi vidinėje stiklo pusėje, tikėtina, kad patalpose yra per daug drėgmės arba nepakankama oro cirkuliacija.
Gyventojai gali patys įvertinti kelis dalykus:
- Stebėti drėgmės lygį. Tam galima naudoti higrometrą – nedidelį prietaisą, matuojantį santykinę oro drėgmę. Taip bus lengviau suprasti, ar patalpose nesikaupia per daug drėgmės;
- Įvertinti vėdinimą. Vertėtų patikrinti, ar reguliariai įleidžiama šviežio oro, ar tinkamai veikia mechaninė vėdinimo sistema, jeigu tokia įrengta;
- Patikrinti oro cirkuliaciją prie langų. Užuolaidos, žaliuzės, gilios palangės ar prie pat lango pristatyti baldai gali trukdyti šiltam orui pasiekti stiklo paviršių;
- Atkreipti dėmesį į langų būklę. Reikėtų apžiūrėti rėmus, stiklo paketus ir tarpines, ar nėra matomų pažeidimų.
Svarbu nepamiršti, kad vien vandens nuvalymas problemos neišspręs. Jeigu priežastis yra per didelė patalpų drėgmė, kondensatas gali susidaryti vėl ir vėl.
Ką daryti, kad langai mažiau rasotų?
Norint sumažinti kondensato kiekį, pirmiausia reikėtų pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu ir drėgmės kontrole. Maisto gaminimo metu pravartu naudoti gartraukį, o po maudynių – vonios kambario ventiliatorių arba išvėdinti patalpą.
Taip pat rekomenduojama nepalikti skalbinių džiūti kambariuose, jeigu nėra galimybės užtikrinti pakankamo vėdinimo.
Ne mažiau svarbu pasirūpinti oro judėjimu prie langų. Jeigu palangės apkrautos daiktais, o užuolaidos nuolat užtrauktos, šiltas oras gali nepasiekti stiklo. Dėl to jo paviršius tampa šaltesnis ir ant jo lengviau kaupiasi vandens lašeliai.
Jeigu namuose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, reikėtų įsitikinti, kad ji veikia tinkamai. Taip pat verta palaikyti tolygesnę patalpų temperatūrą, nes atšalus paviršiams padidėja kondensacijos tikimybė.
Kada jau reikėtų kreiptis į specialistus?
Ne kiekvienas aprasojęs langas reiškia, kad jis yra nekokybiškas ar netinkamai sumontuotas. Kartais kondensatas susidaro dėl įprastų temperatūros ir drėgmės skirtumų. Vis dėlto yra atvejų, kai vien vėdinimo nepakanka ir reikėtų išsamesnės apžiūros.
Jeigu vanduo kaupiasi tarp stiklo paketų, tai gali reikšti, kad pažeistas jų sandarumas. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į langų specialistus, kurie įvertintų stiklo paketo būklę.
Specialisto apžiūra taip pat naudinga tuomet, kai vanduo nuolat kaupiasi ties langų rėmais, matomi tarpinių ar konstrukcijų pažeidimai, drėksta aplinkinės sienos arba atsiranda pelėsio požymių. Jeigu kondensatas neišnyksta net pasirūpinus vėdinimu ir sumažinus drėgmę, verta ieškoti ir kitų galimų priežasčių.
Svarbiausia – neignoruoti nuolat pasikartojančios drėgmės. Laiku išsiaiškinus jos priežastį galima išvengti didesnių langų, apdailos ir namų konstrukcijų pažeidimų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
