REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečiadienio vakarą nuskambėjo liūdna žinia apie dainininkės Vitalijos Katunskytės mirtį. Pranešama, kad staigi mirtis atlikėją ištiko dėl sutrikusios širdies veiklos. V. Katunskytei buvo 67-eri.

Trečiadienio vakarą nuskambėjo liūdna žinia apie dainininkės Vitalijos Katunskytės mirtį. Pranešama, kad staigi mirtis atlikėją ištiko dėl sutrikusios širdies veiklos. V. Katunskytei buvo 67-eri.

REKLAMA

Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Vitalija Katunskytė apie sveikatos problemas buvo prasitarusi pati – dėl stubure prispausto nervo atlikėjai tirpdavo kojos, kankino antsvorio ir širdies problemos.

Dėl šių priežasčių koncertuose pasirodydavusi Vitalija dainuodavo sėdėdama ant kėdutės. Kaip vėliau paaiškėjo, staigi mirtis estrados karaliene vadinamą atlikėją ištiko sustreikavus jos širdžiai.

Ką būtina žinoti apie širdies ir kraujagyslių ligas bei kokie rizikos veiksniai padidina tikimybę jomis susirgti pasakojo VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė dr. Jolita Badarienė.

REKLAMA
REKLAMA

Pranešimo metu, kuriuo 2022 m. lapkričio 27 d. buvo pasidalinta VUL Santaros klinikų „YouTube“ puslapyje, gydytoja kardiologė taip pat pristatė ir atnaujintus rizikos veiksnius. 

REKLAMA

Širdies ir kraujagyslių ligos

Ar gali būti taip, kad mirtis yra širdies ir kraujagyslių ligų pirmasis ir paskutinis simptomas? Atsakydama į šį klausimą dr. Jolita Badarienė teigė, kad tokia situacija – reali ir gali pasitaikyti.

„Pagal mirčių struktūrą Lietuva priklauso labai didelei kardiovaskulinių ligų rizikos grupei, kurioje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas didžiausių Europoje“, – sakė ji.

Pastarieji Higienos instituto duomenys atskleidė, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų vidutiniškai miršta 43 proc. vyrų, o moterų – 53,4 proc. Kyla klausimas, ar galima išvengti, sumažinti šių ligų mirtingumo riziką?

REKLAMA
REKLAMA

„Šios rizikos galima išvengti. Yra įrodyta, kad koreguojant arterinę hipertenziją, nerūkant ir mažinant padidėjusią lipidų koncentraciją, net 80 proc. galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo ir mirtingumo riziką. Daugiau nei pusė visų šių ligų atvejų yra susiję būtent su minėtais rizikos veiksniais“, – įspėjo gydytoja kardiologė.

Nuo 2005 m. lapkričio mėnesio 25 d. Lietuvoje pradėta vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. Joje kartą per metus gali dalyvauti ir vyrai, ir moterys, kurie neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Programos dalyvių vyrų amžius nuo 40 iki 45 metų, o moterų – nuo 50 iki 65 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinis šios programos tikslas – įvertinti širdies ir kraujagyslių ligomis nesergančių 40-45 vyrų ir 50-65 moterų rizikos veiksnius. Anot gydytojos kardiologės, šiemet ši programa kis, kadangi yra išleistas naujas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo pasikeis programos dalyvių amžiaus riba – tiriami bus sveiki 40-60 metų amžiaus asmenys.

Arterinė hipertenzija

Vienas dažniausių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių – arterinė hipertenzija. Anot gydytojos kardiologės, arterinę hipertenziją įtarti leidžia padidėjęs kraujo spaudimas (sistolinis), kuris yra didesnis nei 140 mmHg ir tokie rodmenys yra pastebimi daugiau nei du kartus.

REKLAMA

„Arterinės hipertenzijos paplitimas tarp programoje dalyvaujančių asmenų svyruoja nuo 50-60 proc. Pirmasis tikslas, norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo rizikos – sumažinti arterinį kraujospūdį (sistolinį) mažiau nei 140 mmHg, tačiau neretai vien tik to nepakanka.

Priklausomai nuo amžiaus, jeigu pacientas yra jaunesnis (18-69 metų amžiaus), šiuo atveju rekomenduojama kraujospūdį (sistolinį) sumažinti iki 120-130 mmHg, o vyresniems nei 70 metų asmenims rekomenduojama sumažinti iki 130 mmHg“, – aiškino dr. J. Badarienė.

Arterinei hipertenzijai gydyti yra gydytojo nurodymu paskiriami vaistai, kuriuos būtina reguliariai vartoti norint sumažinti kraujospūdį.

REKLAMA

Tačiau kokie ženklai išduoda, kad žmogui padidėjo kraujospūdis? Širdies ir kraujagyslių ligų specialistė teigia, kad neretai padidėjęs kraujospūdis nesukelia jokių simptomų.

„Būtent dėl šios priežasties arterinė hipertenzija yra vadinama slaptąja žudike. Dalis pacientų neturi jokių padidėjusio kraujospūdžio požymių, nes spaudimas kyla palaipsniui, asmuo geba prie to adaptuotis. Be to, neretai žmogus jaučiasi pakylėtas, darbingas pirmoje dienos pusėje, o antroje – apima nuovargis.

Visgi, tradicinis simptomas – galvos skausmas, kuris pasireiškia ypatingai pakaušio srityje. Jeigu žmogus jaučia skausmą, tuomet reikėtų pasimatuoti spaudimą ir pasižiūrėti, ką jis rodo. Kiti pacientai nurodo ir pulsavimo jutimą, kurį labiau jaučia naktimis, atsigulus. Pasak jų, pulsavimas jaučiamas smilkiniuose, širdyje. Toks požymis taip pat leidžia įtarti padidėjusį arterinį spaudimą“, – aiškino dr. J. Badarienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Padidėjusi cholesterolio koncentracija

Esant padidėjusiai cholesterolio koncentracijai ir atsiradus uždegimui išsivysto aterosklerozė:

„Kalbant apie padidėjusį cholesterolį kaip rizikos veiksnį, noriu priminti, kad šiuo metu nebeužtenka išsitirti tik bendros cholesterolio koncentracijos. Reikėtų pasitikrinti visas keturias koncentracijos grupes – bendrąją, mažo tankio arba kitaip blogą cholesterolį, didelio tankio ir trigliceridus.

Mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija arba blogasis cholesterolis yra itin svarbus lipidų apykaitą atspindintis veiksnys, kuris sukelia aterosklerozę.

Tyrimai rodo, kad kuo didesnė cholesterolio koncentracija, tuo didesnė rizika susirgti aterosklerozės sukeliama širdies ir kraujagyslių liga. Sumažinę cholesterolio koncentraciją, sumažinsime ir aterosklerozės sukeltos širdies ir kraujagyslių ligos riziką.“

REKLAMA

Sumažinti padidėjusią cholesterolio koncentraciją padeda vaistai, kurie yra paskirti gydytojo. Vaistai padeda sumažinti ne tik cholesterolio koncentraciją, tačiau jie taip pat slopina aterosklerozę bei jos pasireiškimą.

„Ką galime padaryti? Gyvenimo būdo korekcija turi būti užtikrinta visada, nuo pat gimimo pradžios – fizinis aktyvumas, sveika mityba. Tačiau prireikia ir medikamentinio gydymo, kurį griežtai paskiria gydytojas.  

Sumažinus mažo tankio lipoproteinus, cholesterolio koncentraciją, mirties ir infarkto rizika sumažėja net 23 proc. Kiti tyrimai rodo, kad ilgą laiką vartojant vaistus ir sumažinus cholesterolio koncentraciją, kardiovaskulinių ligų sergamumas ir mirtingumas sumažėja 50-55 procentais“, – pastebėjo gydytoja pristatydama širdies ir kraujagyslių ligų pranešimą.

REKLAMA

Visgi, vienas labiausiai išreikštų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių yra dislipidemija (90 proc.), tuomet arterinė hipertenzija (50-60 proc.), nutukimas (40-45 proc.) ir rūkymas (10-20 proc.).

Rūkymas

Trečiasis ir taip pat vienas dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių yra rūkymas. Gydytoja kardiologė teigė, kad nerūkyti iš tiesų yra itin labai svarbu.  

Anot jos, bet koks tabako rūkymas turėtų būti nutrauktas, nes tabako vartojimas yra stiprus ir nepriklausomas aterosklerozės sukeltos širdies ir kraujagyslių ligos rizikos veiksnys.

Taip pat yra rekomenduojama atsisakyti rūkymo nepriklausomai nuo svorio padidėjimo, nes svorio padidėjimas nesumažina naudos aterosklerozinėms kardiovaskulinėms ligoms metus rūkyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kitas mitas yra apie elektronines cigaretes. Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad elektroninės nikotino tiekimo sistemos sukelia priklausomybę ir daro žalą. Be to, jas vartojantys vaikai ir paaugliai turi dvigubai didesnę rūkymo riziką.

Taip pat elektroninės cigaretės tampa vis populiaresnės kaip įprastų cigarečių alternatyva, ypač jaunimo tarpe. Jos yra susijusios su padidėjusia rizika sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių rizika. Dauguma rūkančiųjų elektronines cigaretes neatsisako tabako cigarečių ir galiausiai tampa dvigubais vartotojais“, – įspėjo dr. J. Badarienė.

Atnaujinti rizikos veiksniai

Pasak gydytojos kardiologės, anksčiau Pasaulio sveikatos organizacija buvo įvardinusi tris pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius – arterinę hipertenziją, padidėjusią cholesterolio koncentraciją ir rūkymą.

REKLAMA

Visgi, neseniai Amerikos širdies asociacija atnaujino šių ligų rizikos veiksnius ir praplėtė juos net iki aštuonių:

„Šiuo metu yra atnaujinti aštuoni rizikos veiksniai, kuriuos mažinant arba jų neturint, galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų sergamumą ir mirtingumą.

Vieni jų yra jau ir anksčiau minėtas nikotino vartojimas, arterinis kraujo spaudimas, kraujo lipidai. Prie atnaujintų rizikos veiksnių yra pridėta:

– padidėjęs kūno svoris, nutukimas;

– padidėjusi kraujo gliukozė, cukrinis diabetas, kuris yra ne tik atskira liga, bet ir rizikos veiksnys;

– mažas fizinis aktyvumas;

– gausi mityba, sočiųjų riebalų vartojimas, saldumynai;

– miego trūkumas.

Pasirodo, kad miegojimas mažiau nei 5 valandas per parą didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tam tikra prasme didėja net ir mirtingumas nuo šių ligų. Miego trukmė turėtų būti 7-8 val. kasdieną.“

REKLAMA

Daugelį šių rizikų, kad šios netaptų grėsme sveikatai, galima nesudėtingai pakoreguoti. Pavyzdžiui, itin lengva išspręsti fizinio aktyvumo stoką. Gydytoja kardiologė teigė, kad kartais užtenka paprasčiausiai atsistoti, nulipti ir užlipti laiptais.

Be to, VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė dr. Jolita Badarienė pasidalino ir naujomis fizinio aktyvumo rekomendacijomis:

„Įvairaus amžiaus suaugusiems rekomenduojama bent 150-300 min. per savaitę vidutinio intensyvumo arba 75-150 min. per savaitę didelio intensyvumo aerobinis fizinis aktyvumas arba jų ekvivalentas, siekiant sumažinti mirtingumą dėl visų priežasčių, kardiovaskulinių ligų sergamumą ir mirtingumą.

Rekomenduojama 2 ar daugiau dienų per savaitę papildomai prie aerobinio aktyvumo atlikti jėgos pratimus, siekiant sumažinti mirtingumą dėl visų priežasčių.“

Kas be skiepų ir toliau gali būti ramūs dėl savo gyvybės
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų