Tačiau šalia nesimatė nė vieno nerimaujančio tėvo ar motinos, galinčių palaikyti jos mažą rankytę, meldžiančių, jog ji išgyventų.
Jos vardas – Melissa Ohden (40 m.). Mergaitę ligoninėje vieną paliko jos motina, kuri tikėjo, jog nuodingas skystis, kurį ji, būdama 8 mėnesius nėščia, vartojo 5 dienas, sukėlė abortą. Nors procedūra ir nepavyko, mergaitės mama nežinojo, kad mažylė išgyveno. Ši informacija ją pasiekė tik po 36 metų.
Sužinojusi apie dramatišką savo gyvenimo pradžią, Melissa net 2 dešimtmečius praleido ieškodama atsakymų į ją neraminančius klausimus. Tik vėliau moteris sužinojo, kad jos tikroji motina nenorėjo pasidaryti aborto.
Gulėjo medicininėse atliekose
Melissa suprato, jog šiandien ji gyvena tik todėl, jog viena medicinos darbuotoja, išgirdusi silpną ir neaišku iš kur sklindantį verksmą, neignoravo lengvai judančios ir orą sunkiai gaudančios medicininėse atliekose gulinčios mažylės ir greitai ją nugabeno į intensyvios priežiūros skyrių.
Pasirodo, toje pačioje ligoninėje dirbo kita seselė, kuri savo pavaldinėms įsakė nekreipti dėmesio į vieną paliktą mergaitę ir leisti jai numirti.
Misūrio valstijoje, JAV gyvenantis Melisaa sužinojo, jog tarp ligoninėje dirbusių moterų tuo metu buvo ir jos pačios močiutė.
Moteris išdrįso papasakoti savo įspūdingą gyvenimo kelionę ir atskleidė, kodėl nusprendė atleisti savo mamai ir močiutei.
Tokios sudėtingos Mellisos gyvenimo pradžios priežastys paaiškėjo tik po kelių dešimtmečių.
Išaiškėjus tiesai, daugelį žmonių užplūstų ne pačios doriausios ir pozityviausios mintys, tačiau ši moteris, kurią įsivaikino mylinti šeima ir kuri su savo tikrąja motina susitiko tik po 17 metų trukusių paieškų, teigė savo širdyje radusi atleidimo kruopelę.
„Sužinojau, kad mano tikrąją motiną, kuriai tuo metu buvo 19 metų, abortą pasidaryti privertė jos pačios mama, ligoninėje dirbusi sesute“, - pasakojimą pradėjo moteris, savo gyvenimo istoriją sudėjusi į knygą.
„Ji buvo apsvaigusi nuo vaistų ir nė nežinojo, jog aš - gyva. Prieš sužinant visą tiesą, ji net 30 metų jautėsi kalta. Ši kelionė buvo sunki. Teko kovoti su gėda ir pykčiu, atrasti savyje tikėjimą ir atleisti, tačiau aš nusprendžiau visiškai atsikratyti to kartumo jausmo, nes taip gyventi nedera.“
Kova už gyvybę
Abortą įvykdę gydytojai paskaičiavo, jog Melissos motinos nėštumas trūko 20 savaičių. Tai, jog ji išgyveno fiziologinio tirpalo infuziją, metodą, nebenaudojamą dėl didelės tikimybės nesuveikti, privertė patikėti, jog nėštumo trukmė iš tikrųjų buvo 31 savaitė.
Melissa sirgo gelta, turėjo kvėpavimo sistemos problemų, ją kankino priepuoliai. Buvo manoma, kad jei mergaitė išgyvens, ji turės regėjimo negalią, apkurs ir atsiliks jos vystymasis.
Po 3 savaičių ją perkėlė į universitetinę ligoninę. Ten dirbančios medicinos seselės rūpinosi bevarde mažyle, siuvo jai drabužius ir spalvotus batelius.
Viena jų, vardu Mary, nusprendė suteikti jai tapatybę ir pavadino ją Katie Rose.
Sulaukusi 3 mėnesių amžiaus, mergaitė atsidūrė Lindos ir Rono Ohdeno namuose. Ši pora jau augino vieną įsivaikintą mergaitę. Jos vardas buvo Tammy ir ji buvo 4 metais vyresnė už Melissą.
Ilgus metus moters globėjai ir medicinos seselė Mary palaikė ryšius, keitėsi Kalėdiniais atvirukais ir siuntė laiškus bei nuotraukas, pasakojo, kaip sekasi Melissai. Kai mergaitė paaugo, ji pati nusprendė parašyti laišką.
„Užsimezgė mano ir Mary dešimtmečius trukusi draugystė. Tai vertė mane jaustis ypatinga, nes nei viena seselė manimi nesirūpino taip, kaip tai darė ji“, - tęsė moteris.
Nepaisant ankstyvų vystymosi problemų, sulaukusi 5-erių Melissa pasivijo savo bendraamžius, o jos sveikatos būklė tapo ideali.
Stulbinanti akimirka
Nuo pat ankstyvų dienų Tammy ir Melissa žinojo esančios įvaikintos. Kai istorijos herojei suėjo 6-eri, nors ir tikėjo negalintys susilaukti vaikų, jos globėjai iš ligoninės parsivežė biologinį sūnų Dustiną.
„Tammy ir aš pešėmės kaip tai daro visos seserys. Tai nutiko vieno tų netikėtų staigių susiriejimų metu. Ji sušuko: „Bent jau manęs mano tėvai norėjo.“ Tuo metu man buvo 14 metų“, - sakė Melissa. „Nubėgau pas savo globėjus, kurie papasakojo gniuždančią tiesą – aš išgyvenau nepavykusį abortą.
Jie niekada nebūtų man to pasakoję. Tą akimirką mano pasaulis nustojo suktis. Jaučiau pyktį, gėdą, buvau išsigandusi ir gailėjausi, jog gimiau.
Didžiąją dalį paauglystės Melissa praleido kęsdama didžiulį emocinį skausmą, sirgo bulimija ir pradėjo vartoti alkoholį, nerūpestingai mylėtis.
„Kad numalšinčiau skausmą, labai daug gėriau, tačiau mano tėvai taip ir nesuprato, kaip sunku man buvo viduje, nes mokėjau tai puikiai paslėpti“, - tęsė moteris.
Tiesos ieškojimas
Melissa susitvarkė savo gyvenimą ir ruošėsi politikos mokslams Pietų Dakotos universitete. Tik vėliau mergina sužinos, kad jos motina lankė tą pačią aukštąją mokyklą ir, visų nuostabai, jos močiutė, ta pati abortą suorganizavusi moteris, tuo metu, kai Melissa studijavo universitete, ten skaitė paskaitas.
„Studijuodama apie tai nieko nežinojau, tačiau pažvelgusi atgal pagalvoju, ar mes kada nors prasilenkėme koridoriuje“, - sakė ji.
Sulaukusi 19-kos ji troško sužinoti apie savo tikrąsias šaknis, tad pradėjo ieškoti biologinės šeimos.
Įvaikinimo dokumentuose buvo pateikta labai mažai informacijos, be to, niekas nežinojo, kokios yra Melissos artimųjų tapatybės.
Taip jau sutapo, kad mergina persikėlė gyventi į Sioux City, kur ir buvo atliktas abortas, todėl jai buvo suteikta proga motinos pavardės paieškoti vietiniuose archyvuose. Ji taip pat išieškojo visas telefonų knygas, laikraščius ir metraščius bibliotekoje.
Nors ir nežinojo, kokį vardą ji prieš save nori išvysti, Melissa ieškojo į save panašaus žmogaus. Ji taip pat apie paiešką pranešė vietiniame laikraštyje, tačiau tai naudos neatnešė.
Po metų bergždžių paieškų, 30-ies sulaukusios moters širdyje įsižiebė viltis.
„Žinojau savo senelių iš motinos pusės pavardę ir kur jie dirbo, tad tai gerokai viską palengvino. Kartą varčiau seselių koledžo metraštį, kai mano dėmesį patraukė moteris, kuri, kaip įtariau, galėjo būti mano močiutė. Iki pat šios dienos nežinau jos tikslaus vaidmens visoje šioje istorijoje“, - pasakojo moteris.
Ji nusiuntė jiems laišką, tačiau atrašė tik jos senelis.
„Jis teigė, jog mano gimimas nebuvo numatytas. Jis taip pat pabrėžė, kad per juos surasti savo tikrosios motinos nepavyks, nes ji ir jie jau daugel metų nebendrauja. Buvo aišku, kad jų santykiai su mano mama po mano gimimo nebebuvo tokie patys, tačiau suvokti to priežasties man nepavyko. Žinojau tik tiek, jog įvyko kažkas negero“, - teigė Melissa.
Tėvo ieškojimas
Tais pačiais metais Melissa paprašė savo medicininių išrašų, kurie moteriai labai padėjo, nes ligoninės administracija pamiršo juose ištrinti moters tėvų pavardes.
Sužinojusi, jog gyvena tame pačiame mieste, kaip ir jos biologinis tėvas, ji jam parašė laišką.
„Turėjau priežastį tikėti, jog jis nė nežino apie mano egzistavimą. Paprasčiausiai jam pasakiau esanti gyva ir ant jo nepykstanti, tačiau atsakymo taip ir negavau“, - tęsė moteris.
Po 6 mėnesių Melissa tėčio pavardę įvedė į interneto paiešką. Aptikus jo artimiesiems pareikštą užuojautą, moteris sužinojo, kad jis visai neseniai mirė. Tai paskatino moterį susisiekti su jo broliu.
„Jo šeima žinojo apie mano egzistavimą. Jie, betvarkydami jo biurą po mirties, aptiko mano jam siųstą laišką“, - sakė ji. „Jie taip pat pridūrė girdėję, kaip mano tėtis kadaise sakė: „Padariau tai, dėl ko man labai gėda, tačiau niekada apie tai nekalbėsiu.“
Tai žinodama supratau, kad mano mama buvo verčiama pasidaryti abortą, o jis nedarė nieko, kad tam sutrukdytų. Galbūt jis jautėsi nejaukiai ir dėl to nenorėjo su manimi susisiekti. To jau niekada nebesužinosiu.“
Pagaliau gavo atsakymą
Melissa kuriam laikui pristabdė savo paieškas. Tuo metu ji jau buvo ištekėjusi už informacinių technologijų specialisto Ryano (42 m.) ir augino dvi dukteris - Olivia (9 m.) ir Ava (3 m.). Vyresnėlė gimė toje pačioje ligoninėje, kurioje Melissa išgyveno abortą.
Tada, kai moteriai buvo 36-eri, jos biologinės motinos pusseserė, sužinojusi, kad Melissa bendravo su jos artimaisiais, jai parašė elektroninį laišką.
Pastaroji papasakojo, kad moters tėvai kartu mokėsi koledže, o kai užsimezgė Melissos gyvybė, juodu buvo susižadėję ir jau planavo vestuves.
„Mano mama buvo sportininkė ir todėl jos mėnesinės nebuvo reguliarios, tad iki pat trečiojo trimestro pradžios ji nesuprato esanti nėščia. Man teigė, jog ji nenorėjo manimi atsikratyti, tačiau mano seneliai nepritarė mano mamos ir tėčio santykiams. Tai mane šokiravo.
Juk tiek daug metų praleidau manydama, jog mama manęs nenorėjo. Abortą, po žinios apie nėštumą praėjus vos kelioms dienoms, suorganizavo mano močiutė. Be galo suskaudo širdį sužinojus, kad mano mama turėjo visa tai iškęsti“, - pasakojo ji. „Vėliau sužinojau ir tai, kad ligoninėje mamos aplankyti buvo atėjusi ir jos sesuo, bandžiusi ją išgelbėti nuo aborto, bet gydytojai teigė, jog tai daryti jau per vėlu.“
Melissa svarstė, kaip ji galėjo būti atiduota įvaikinti, jei tam sutikimo nedavė jos pačios mama ir suprato, jog jos parašas tikriausiai buvo suklastotas.
Ligoninėje, kurioje gimė Melissa, dirbusi seselė pasakojo apie ją išgebėjusią darbuotoją ir jos močiutės niekšingus bandymus sutrukdyti mažylei išgyventi.
„Taip ir neteko susitikti su mane išgelbėjusia moterimi, tačiau ji yra tikras angelas. Esu jai skolinga savo gyvenimą“, - sakė moteris.
Jausmingas susitikimas
Galiausiai, po 17 metų trukusių paieškų, tėčio pusseserė davė Melissos mamos kontaktus.
„Nė nepamenu, kuri elektroninį laišką parašė pirmoji, tačiau prisimenu, jog abi buvome šokiruotos. Mano mama nė nenutuokė, jog esu gyva. Ar galite tai įsivaizduoti? Prieš susitinkant mudvi susirašinėjome 3 metus. Manau, jog abi bijome viena kitą atstumti“, - teigė Melissa.
„Lemtingąjį žingsnį žengiau aš. Pasiūliau susitikti. Jos atsakymas buvo kupinas entuziazmo. Pernai gegužę mudvi pažvelgėme viena kitai į akis. Dalis manęs prieš susitikimą norėjo pabėgti. Labai bijojau. Apsikabinusios abi pravirkome. Pasakiau, kad tikrai ilgai nesimatėme, o ji tik pridūrė, kad mane iš jos paprasčiausiai pavogė. Viskas vyko labai natūraliai. Ji vis dar jaučiasi kalta, bet aš ant jos nepykstu ir suprantu ją. Širdyje turiu vietos tik atleidimui, kaip ir savo tėvui bei močiutei.“
Melissa sužinojo, jog jos močiutė mirė prieš kelis metus. Ji taip pat teigė nustebusi, kai paaiškėjo, jog ji turi dar dvi netikras seseris. Su viena jų moteris jau susitiko, o su kita pasimatymas dar laukia. Po pirmosios pažinties, Melissa su mama susitikusi buvo dar kelis kartus. Jos nuolat palaiko ryšį.
Socialinė darbuotoja Melissa, šiuo metu esanti motyvuojančių kalbų pranešėja bei knygų autorė, įsteigė Abortą išgyvenusių tinklą, skirta padėti tokio pat kaip ji likimo žmonėms.
„Susisiekiau su 223 abortą išgyvenusiais asmenimis. Didžioji dalis jų gyvena JAV, tačiau yra nemažai ir užsieniečių. Dalies jų gyvenimo istorijos pribloškia. Iš savo katalikiško tikėjimo išmokau atleisti. Tai, kas įvyko, nėra gerai, tačiau tik taip galiu pamiršti jaučiamą skausmą. Mes visi esame žmonės ir visi klystame“, - užbaigė Melissa.
