Mergina dalinasi egzaminų sesijos metu patirtomis emocijomis, ateities planais ir patarimais tiems, kurie jau rugsėjį pradės ruoštis egzaminams.
– Kaip jauteisi egzaminų sesijos metu?
– Laikiau penkis egzaminus, tačiau sesijos metu buvau pakankamai rami. Tikrai jautėsi spaudimas iš mokytojų, tėvų ir pati supratau, kad laukia atsakingas laikotarpis, tačiau tai manęs beveik nepaveikė. Pačiai buvo labai keista, kad prieš egzaminus nejaučiau stipraus streso, nerimo. Vienintelis kartas, kai jaučiau baimę buvo prieš geografijos egzaminą, bet ir tas išnyko vos pradėjus rašyti.
– Kaip ruošeisi egzaminams?
– Visada stengiausi mokytis iškart, įsigilinti per pamokas, o neatidėlioti keliems mėnesiams. Teko šiek tiek ilgiau pasėdėti prie atskirų dalykų porą dienų prieš egzaminus, tačiau tai nebuvo mokymasis, o labiau greitas prabėgimas per senesnes temas ir labiau pamirštus dalykus.
– Ar tikėjaisi tokio rezultato?
Tikėjausi ir labai norėjau gauti šimtuką iš geografijos. Daugiausiai laiko skyriau geografijos ir matematikos egzaminams. Stojimo atžvilgiu jie nebuvo man svarbiausi, tačiau šie dalykai per visus metus gimnazijoje domino labiausiai, todėl norėjosi parodyti ką galiu. Kai pamačiau rezultatus net pašokau iš laimės. Tuo momentu turbūt patyriau visas galimas emocijas, bet labiausiai jaučiau ramybę, kad įtemptas ir sunkus periodas pagaliau baigėsi, o dar ir geriausiu scenarijumi.
– Ką tau reiškia šis pasiekimas?
– Šimtukai yra mano ilgalaikio ir kruopštaus darbo rezultatas. Gera matyti, kad laikas praleistas prie knygų, vadovėlių nenuėjo veltui, o atsispindėjo ir padėjo svarbiausiu momentu.
– Kaip jauteisi po pirmosios valstybinių brandos egzaminų dalies, žinant kad buvai viena pirmųjų, kurie taip laikė egzaminus?
– Prieš pirmos dalies egzaminus buvo baisu ir net pikta, kad mus verčia per tokį stresą eiti net du kartus. Po jų dar buvo likusi nežinomybė, kaip čia mus įvertins, ar atsižvelgs ir į savo organizacines klaidas, o dabar drąsiai galiu sakyti, jog šis principas yra naudingas. Tikrai liko mažiau baimės prieš antrąsias dalis, jau žinojome, kaip vyksta patys egzaminai, o ir egzaminų temų pasiskirstymas tik pagelbėjo mums. Daug lengviau yra mokytis ir ruoštis, kai žinai, kad egzaminą sudarys klausimai ne iš visos programos, o tam tikrų dalių. Aš savo egzaminų rezultatais buvau patenkinta, daug jų jau buvo išlaikyti vienuoliktoje klasėje, todėl jų nepasirinkau perlaikyti.
– Kaip sekėsi suderinti pasiruošimą egzaminams ir jaunimo merės pareigas?
– Šiek tiek nerimavau, kaip pavyks spėti mokytis ir kažką veikti, skirti laiko kitoms veikloms. Tačiau, kai pradedi, jau nėra kelio atgal. Tada pamažu susidėlioji veiklas, darbus ir matai, kad nėra jau taip blogai – viską spėji.
– Baigus gimnaziją gavai ir „Metų garbės gimnazisto“ apdovanojimą, papasakok plačiau apie jį.
– Gimnazijoje ketverius metus buvau parlamento dalimi, trečioje klasėje – parlamento prezidente. Mane galėdavot pamatyti visuose renginiuose dalyvaujant ar vedant, organizuojant. Atstovavau gimnaziją renginiuose, olimpiadose, kur esu pelniusi ir ne vieną prizinę vietą. Tapau jaunąja mere, NATO jaunimo ambasadore, o ir akademiškai buvau tarp stipriausiųjų. Džiaugiuosi, kad buvau pastebėta ir įvertinta gimnazijos bendruomenės. Šis apdovanojimas – dar vienas įrodymas, kad turint noro, galima įveikti viską. J. Balčikonio gimnazija man tapo galimybių šaltiniu ir motyvacija siekti, veikti. Esu be galo dėkinga, kad buvau jos dalimi ir galėjau maksimaliai atsiskleisti visomis prasmėmis.
– Kaip viską suspėji? Kokia paslaptis?
– Noras. Aš visada degiau noru veikti, įsitraukti, organizuoti. Tai teikė man džiugesio. Nežiūrėjau į tas veiklas kaip į darbą ar pareigą, veikimas gimnazijoje ir Panevėžyje tapo kitokia mokymosi forma. Žinojau, kad kiekviena veikla bus kažkuo man naudinga, ir egzaminams, ir tolimesniam gyvenimui, studijoms. Tad ir norėjosi veikti, realizuoti save. Neįsivaizduoju savęs be visuomeninės veiklos, todėl visada akimirkai sustoju, susidėlioju planus ir einu toliau.
– Kokie tavo ateities planai?
– Ilgai dvejojau ką pasirinkti, tačiau dabar nusprendžiau, kad stosiu į švedų filologiją. Man patinka bei sekasi mokytis kalbas. Jos mane žavi, traukia bei gali atverti visas duris į bet kurias kitas sritis. Skandinavistikos studijos VU apima visas galimas gyvenimo sritis, tad esu užtikrinta, kad neužstrigsiu vietoje tik su kalba, o galėsiu rinktis ir mokytis, tai, kas labiausiai domins. Kodėl būtent švedų ir pačiai pasakyti sunku. Tiesiog sužavėjo kalba ir skandinaviška kultūra.
– Ko palinkėtum gimnazistams, kuriems egzaminai dar tik prieš akis?
– Linkiu atrasti savo sistemą ir malonumą moksle. Nereikia sėdėti ilgus vakarus ir kalti, tai nei padės egzaminuose, nei suteiks motyvacijos. Suraskite kitos veiklos, atsipalaiduokite, džiaukitės savo metais gimnazijoje. Jie praeis vienaip ar kitaip, kaip ir patys egzaminai.
Autorė: Sibilė Petkevičiūtė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
