Vertingais rudeniškais patarimais, kaip šilauoges paruošti žiemai, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ dalijosi Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo Pomologijos skyriaus mokslo darbuotoja Laima Česonienė, daugiau nei 30 metų dirbanti su šilauogėmis ir jas tirianti.
Laidos vedėja Aušra Tubienė ir L. Česonienė vieningai sutaria – šilauogės yra itin populiarios Lietuvoje, o tinkamai jas prižiūrint, galime džiaugtis puikiu derliumi.
Per daug azoto – pavojus šilauogėms žiemą
Mokslo darbuotoja pažymi, kad visą vegetacijos sezoną reikia ruošti šilauoges žiemai: tinkamai tręšti, laistyti, pasirinkti tinkamas veisles. Vis tik darbų yra ir rudenį.
Paklausta, kaip padėti šilauogėms ir paruošti jas žiemai, išsaugoti per šaltąjį sezoną, L. Česonienė pripažįsta, kad kai kuriais klausimais jau galime ir nebepadėti.
„Jeigu davėme daug azoto, pertręšėm, augalai labai gražiai augo, nors nebuvo uogų, tada žiemą irgi yra negerai, nes ūgliai pašąla“, – sako ji.
Tad jeigu sezono metu krūmas nevedė uogų ir nusprendėte duoti daugiau azoto, tai gali lemti prastesnį šilauogės žiemojimą, ypač jei žiema bus rūstesnė.
A. Tubienė pastebi, kad ir Kauno Botanikos sode kai kurių šilauogių ūgliai dar nesumedėję. Mokslo darbuotojos teigimu, tai gali priklausyti ir nuo veislės – kai kurių veislių šilauogės vėlai meta lapus:
„Bet ūgliai tikrai nėra ilgi. Azoto pertekliaus mes nedavėme savo šilauogėms ir štai tie trumpesni ūgliai – jie tikrai kitąmet turėtų būti apsipylę uogom.“
Nors po praėjusios žiemos buvo daug ir ūkininkų, ir sodininkų, kurie uogų taip ir nesulaukė, L. Česonienė sako, kad su tokia problema nesusidūrė – uogų buvo daug, nes išlaikytas tręšimo balansas.
Surinkite nukritusius lapus ir uogas, šilauogių nepamirškite mulčiuoti
Vis tik ką dabar galime padaryti, ruošdami krūmus žiemojimui? Svarbus darbas yra sutvarkyti nukritusius lapus ir uogas.
„Surinkti būtina todėl, kad ir lapai, ir uogos serga tom pačiom ligom. Jeigu buvo tikrai vasara drėgna ir buvo grybinių ligų, reikia pasistengti surinkti tai, kas yra jau ant žemės, ir nepalikti lapų“, – patarė specialistė.
Ji sako suprantanti, kad turint didelę plantaciją apeiti kiekvieną augalą sudėtinga, tačiau nukritusių lapų ir uogų vis tiek nereikėtų palikti, nes dažnai jie nukrenta dėl to, kad sirgo ar prasidėjo uogų puviniai.
Kitas darbas, kurio svarbu nepraleisti – mulčiavimas, tačiau pabrėžiama, kad jį galima atlikti tik šilauogėms numetus visus lapus ir surinkus bei išnešus viską, kas nukritę ant žemės.
L. Česonienė aiškina, kad mulčiavimas yra būtinas, nes šilauogių šaknys yra paviršinės. Ji pastebi, kad ūkiuose dirva dažnai dengiama plėvele.
Botanikos sode ji niekada nėra naudojama dėl kelių priežasčių: pirmiausia, kad plastikas nepakliūtų į uogas, taip pat ir dėl to, kad uždengus plėvele jų nėra kaip mulčiuoti, o vyraujant tam tikroms sąlygoms plėvelė ne padeda, o gali pridaryti bėdos.
„Dėl piktžolių sutinku – tikrai gera apsauga, bet šilauogei jeigu minusas – gerai, bet jeigu temperatūra vasarą aukšta, šaknys įkaista dar labiau po plėvele. 10–15 laipsnių pakyla temperatūra po plėvele, šilauogei vėlgi nelabai gerai“, – argumentus, kodėl nevertėtų šilauogių dengti plėvele, dėstė ji.
Kuo mulčiuoti šilauoges?
Geriausia auginti dirvos nedengiant, bet naudojant mulčią. Mulčiavimui tinka rūgšti durpė arba rūgščios atsajos, vadinami plaušai.
„Duodam mulčio gerai – 10–15 centimetrų idealu ir tada šilauogė vėl kitąmet tikrai atsilygina geru derliumi“, – pataria L. Česonienė ir pažymi, kad rūgšti durpė yra puikus pasirinkimas, nes pagerina šaknų formavimąsi ir per kelerius metus jos išsiplečia beveik dvigubai.
Mulčiavimui tinka ir kitos medžiagos: medienos atliekos, pjuvenos. Pastarasis pasirinkimas, anot pašnekovės, ne taip skatina augimą, tačiau yra naudingas kai karšta, nes atspindi saulės kaitrą.
Mulčiuojantiems pjuvenomis ji primena, kad jos neturėtų būti šviežios, pagulėję metus ar daugiau. Be to, vegetacijos sezono metu pjuvenomis mulčiuotoms šilauogėms taip pat reikia kiek pakoreguoti tręšimą:
„Ten gyvena bakterijos, kurios azotą suvalgo. Ir pjuvenas skaido, ir azotą valgo, tad reikėtų tada jau atsargiai truputį paididinti azoto trąšų kiekį.“
L. Česonienė primena, kad natūraliomis sąlygomis miškuose augančios šilauogės įvairių spygliuočių atliekų ir spyglių, tad joms tinka spygliuočių pjuvenos. Pušies pjuvenas ji įvardija kaip idealiai tinkantį variantą, vis dėlto pataria būti atsargesniems su eglės pjuvenomis.
„Jos turi daug eterinių įvairiausių aliejų, dervų. Mes bandėme eksperimentais, kad nelabai šilauogė pakenčia grynai eglės pjuvenas. <...> Geriausia naudoti pagulėjusias metus, kitus, tada jau ir eglė nebe tokia pavojinga šilauogei“, – patarė VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja.
Išskyrė geriausias šilauogių veisles
Gausus derlius priklauso ne tik nuo priežiūros, bet ir nuo pasirinktų veislių. L. Česonienė laidoje išvardijo, kokių geriau vengti, o kurias gali auginti net pradedantieji.
Anot specialistės, dauguma šilauogių veislių yra atsparios šalčiui, vis tik siūlo nesirinkti vėlyvų veislių, nes uogos, ypač jeigu vegetacija vėluoja, nespėja sunokti.
Atsargiai ji pataria rinktis veislę „Brigitta Blue“. L. Česonienė sako, kad veislė kartais neblogai pasiteisina, tačiau kartais pramečiuoja. Jei žiema šaltesnė, krūmas gražiai auga, tačiau uogų nėra.
„Iš ankstyvų reikėtų taip jau atsargiau galbūt auginti „Early Blue“ – labai gera veislė, bet irgi ne kasmet ji dera“, – sako specialistė ir svarsto, kad galbūt tam įtakos gali turėti minusinė temperatūra, o gal veislė nori patinginiauti.
Ji išskyrė ir geriausius veislių pasirinkimus: „Gerai labai auga „Patriot“, „Reka“, kur jau galima auginti visoj Lietuvoj. „Patriot“ gali auginti visi, nuo nemokančių auginti šilauogių iki profesionalų, kadangi labai kantri veislė.“
Prie geriausių pasirinkimų ji priskiria ir seną, ne vienam jau puikiai žinomą veislę „Bluecrop“, kuri visada pasiteisina. Verta auginti ir veislę „Bluejay“, iš vėlyvesnių – „Nelson“.
Ar rudenį galima genėti šilauoges?
Paklausta, ar rudenį galima genėti šilauoges, L. Česonienė pažymi, kad sanitarinis genėjimas turi būti atliekamas viso vegetacinio periodo metu.
„Randam sergančią kokią šaką, o ligų šilauogė irgi turi labai daug – ne tiktai mum patinka, bet ir grybinėm ligom patinka ji – ir tikrai reikia iš karto kirpti, šalinti“, – aiškino specialistė.
Atsargiau šį darbą reikia atlikti aktyviausiu grybinių ligų plitimo metu, apie balandžio mėnesį, kada grybų sporos itin plinta ir gali lengvai patekti per žaizdas.
Kita vertus, dabar galima atlikti ir ne tik sanitarinį genėjimą, sutvarkyti krūmą, kai jis numeta lapus.
„Geriau vis tiktai ir pašalimai matosi, ir kiti pakenkimai žiemos pabaigoj – jau tada tikrai reikia patikrinti savo plantaciją. Ar du krūmai, ar trys, ar keli šimtai – reikia atlikti genėjimą“, – sako L. Česonienė.
Ji priduria, kad kuo geriau ir stipriau augalas genimas, tuo geriau jis auga ir dera, todėl tai yra būtinas šilauogių priežiūros darbas.
Atsakė, ar rudenį tręšti šilauoges
Šilauogių augintojams aktualus ir dar vienas klausimas: ar rudenį galima tręšti šilauoges? L. Česonienė pataria pirmiausia pasitikrinti, ko augalui gali trūkti, ir tai padaryti iš anksto, pavyzdžiui, liepos pabaigoje.
Ji primena, kad amerikiečių mokslininkai yra sudarę lenteles, kuriose nurodytos ribos, kiek šilauogei reikia azoto, fosforo, kalio, kitų medžiagų.
Atlikus tyrimus ir išsiaiškinus, ko krūmui trūksta, atitinkamai reikia duoti trūkstamų medžiagų, kad krūmas augtų sveikas ir duotų norimą derlių.
„Kiek esame tyrę, tai fosforo labai retai trūksta, labai retai. Bet papildyti rudenį fosforo-kalio trąšų tikrai galima ir tikrai į tai gerai reaguoja“, – sakė specialistė.
Ji pataria rudeniniam tręšimui rinktis brangesnes trąšas, į kurių sudėtį įeina kalio sulfatas.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
